Lėtinis venų nepakankamumas, kitaip vadinama varikoze, yra dažniausia liga, dėl kurios kreipiamasi į kraujagyslių chirurgus. Jie, atlikę kojų venų tyrimą ultragarso aparatu, greitai nustato pakitimus ir parenka tinkamą venų kraujotakos sutrikimo gydymo būdą.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas, kraujagyslių chirurgas Arūnas Čepkauskas tikina, kad ši liga nepriklauso nuo amžiaus.
Ji paveldima ir gali būti įgyjama esant tokiems rizikos veiksniams kaip antsvoris, nepatogi avalynė, mažas judėjimo aktyvumas, stovimasis ar sėdimasis darbas, traumos.
Pavyzdžiui, moterims ją nežymiai gali provokuoti ir nėštumas, jei kūdikis dubenyje spaudžia giliąsias venas.
Varikoze pradedama sirgti jauname amžiuje ir jei ji negydoma, liga progresuoja, o simptomai tiktai stiprėja – juntamas vis didesnis tinimas, sunkumas, nuovargis kojose.
„Būna ir taip, kad žmonės įpranta gyventi su šiais nusiskundimais ir nesigydo. Jei žmogus nori geros gyvenimo kokybės, jis į mus turi kreiptis kuo anksčiau, kai dar galima užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Juk venos plečiasi, tinimas didėja, formuojasi varikoziniai mazgai, o tuose mazguose – paviršinis tromboflebitas, kuris ir yra didžiausia bėda, kai krešulys per širdį gali patekti į plaučius. Siekiant to išvengti ir dar dėl to, kad varikoziniai mazgai nevirstų žaizdomis, venas ir operuojame“, – patirtimi dalijosi A.Čepkauskas.
Jis pridūrė, kad gydymas priklauso nuo ligos stadijos, paciento amžiaus, kitų veiksnių.
Kai liga nėra labai pažengusi, vietoj atviros operacijos gali būti taikomas gydymas lazeriu. Tai operacija, kurios metu nereikia narkozės, žmogus po jos greičiau atsigauna, net tą pačią dieną gali eiti namo, greičiau tampa darbingas, po operacijos būna mažesnės hematomos.
„Lazeris taikomas jau daug metų, tačiau tai buvo privataus sektoriaus dalis. Bet kuo toliau, tuo labiau jis žmonėms yra prieinamas. Jau ketverius metus šis inovatyvus būdas – lazerinis varikozės gydymas nemokamai taikomas ir mūsų ligoninėje.
Žinoma, kiekvienu atveju gydytojas turi įvertinti paciento būklę, nes šis būdas gali būti taikomas ne kiekvienu atveju, priklauso, kiek liga yra pažengusi“, – paaiškino A.Čepkauskas.
Esant lėtiniam venų nepakankamumui jis rekomendavo mūvėti antro lygio kompresines kojines, kuo daugiau judėti, sėdimojo ar stovimojo darbo metu bent kas dvi valandas būtinai daryti 15 minučių pertrauką.
Jei tai tik pati ligos pradžia ir juntami simptomai – sunkumas, nuovargis, chirurgas rekomenduoja mūvėti paprastas kompresines kojines.
O kokie pirmieji ženklai, kuriuos pajutus reikia keliauti pas gydytojus?
Tai kojų sunkumas, tinimas, mėšlungio priepuoliai vakarais, atsiradusios smulkios paviršinės pastebimos venos.
„Gal ligos dar ir nerasime, bet galėsime prognozuoti, kas paciento gali laukti po 10–15 metų“, – paaiškino A.Čepkauskas.
Kad labai svarbu į medikus kreiptis kuo anksčiau, kolegai antrino II ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Donatas Juška.
Jo sritis yra pėdų deformacijos, kurių viena dažniausių yra iššokęs kauliukas – pėdos pirmojo piršto iškrypimas (lot. Hallux valgus). Ši problema kankina apie 30 procentų moterų ir apie 15 procentų vyrų.
Iššokęs pėdos didžiojo piršto kauliukas būna nulemtas genetiškai. Tokie žmonės tiesiog turi minkštesnį jungiamąjį audinį ir laikui bėgant pėdos raiščiai neatlaiko krūvio ir pirštai pradeda krypti.
Pavyzdžiui, jei močiutė turėjo šią problemą, tikėtina, kad ją turės ir mama, ir jos dukra. Rečiau, bet pasitaiko, kai paveldima iš tėvo. Prie ligos progresavimo prisideda tokie išoriniai veiksniai kaip pernelyg siauro priekio ir aukštakulnių batų avėjimas.
Tiesa, išsišokti didžiojo piršto kauliukas gali ir laiku negydant gretutinių pėdą deformuojančių viso organizmo sisteminių ligų, pažeidžiančių sąnarius, jungiamąjį audinį, raumenis.
Dažniausiai pacientai kreipiasi tada, kai atsiranda skausmas padikaulio, piršto sąnario srityje, ypač dėvint siauresnę avalynę pradeda trinti tą vietą. Daromos rentgeno nuotraukos ir vertinama, kokio lygio deformacija jau yra.
Jei kaulinės deformacijos dar nėra, o tik lengvas iškrypimas, gydytojas ortopedas-traumatologas D.Juška operuoti nesiūlo. Tuomet tinka mankšta, fizioterapija, patogi avalynė, įdėklai į batus, silikoniniai tarpupirščiai, įtvarai nakčiai, kurie atpalaiduoja vidinę sąnario kapsulę.
Tokiais būdais šios problemos progresavimą kartais galima pristabdyti net keleriems metams, bet vis tiek tai laikina. Jeigu jau krypsta, labai didelė tikimybė, kad ateityje galiausiai prireiks operacinio gydymo.
„Pastaruoju metu šiek tiek daugiau imame taikyti konservatyvaus gydymo metodus. Iš savo patirties matau, kad pacientams jie padeda. Atsiranda naujų reabilitacijai skirtų procedūrų, mankštų.
Esu tos nuomonės, kad operuoti visada spėsiu. Juk problema neatsirado staiga. Kadangi operacija yra sudėtinga, pooperacinis laikotarpis yra skausmingas ir ilgas. Bet viskas sprendžiama apžiūrint koją ir darant rentgenogramas“, – patirtimi dalijosi D.Juška.
Jis pridūrė, kad esant pėdos skausmui dieną visuomet reikėtų pradėti nuo jos tempimo pratimų, o tik tada stotis ant kojų ir eiti, nes vien vaistai visapusiškos pagalbos nesuteiks.
Gydytojas ortopedas-traumatologas D.Juška nori paneigti mitą, kad net po operacijos pėdos kauliukas gali ataugti. Tai netiesa.
Pavyzdžiui, jei pacientas neturi gretutinių ligų, yra paveldėjęs šią problemą ir jam buvo atlikta mažesnės apimties operacija, yra tikimybė, kad nepakeitus žalojančios avalynės kauliukas gali iškrypti per kitą sąnarį.
Aukštakulnius avėti kartais nėra nieko bloga, bet ne nuolat, sveikiausia pėdai – bato kulnas iki 5 centimetrų aukščio“, – paaiškino D.Juška.
Vertinant pėdos ir pirštų deformacijos lygį daromos dviejų krypčių rentgeno nuotraukos. Kai kurioms ligoms patvirtinti, pavyzdžiui, Mortono neuromai, toliau atliekamas magnetinis rezonansas.
