Kosulys gali būti sausas ir drėgnas, o jo priežastys ir simptomai skiriasi. Tad skiriasi ir gydymas. Dėl bet kokio pobūdžio kosulio gydymo derėtų konsultuotis su gydytoju arba vaistininku.
Tai itin svarbu, jei serga vaikas ar nusilpęs, lėtinėmis ligomis besiskundžiantis žmogus. Negydomas ūminis kosulys gali tapti lėtinis, kuris ne tik kenkia gyvenimo kokybei, bet ir gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Kosulio trukmė taip pat gali skirtis.
Jei kosulys trunka iki 3 savaičių, jis vadinamas ūminiu, jei ilgiau nei 3 savaites, bet trumpiau nei 8 savaites, – priskiriamas poūmiam arba užsitęsusiam.
Užsitęsęs kosulys dažniausiai kamuoja po persirgtų kvėpavimo takų infekcijų ir po kurio laiko praeina savaime.
Jei kosėjama ilgiau nei 8 savaites, tuomet žmogų kamuoja lėtinis kosulys. Jo priežastys gali būti įvairiausios, pavyzdžiui, rūkymas, kvėpavimo takų ligos arba tam tikrų vaistinių preparatų vartojimas.
Sausas kosulys paprastai yra skausmingas ir dirginantis. Jis slopinamas specialiais vaistiniais preparatais arba stengiamasi padėti jam tapti šlapiam. Dauguma virusų sukeltų infekcinių ligų prasideda būtent nuo sauso kosulio, o po kelių parų šis kosulys tampa drėgnas.
Labai svarbios ir sauso kosulio priežastys. Pavyzdžiui, dirginantis sausas kosulys gali kamuoti dėl gastroezofaginio refliukso ligos.
Tuomet būtina šalinti pagrindinę kosulio priežastį – stengtis kontroliuoti rūgštaus skrandžio turinio kilimą į stemplę ir dėl to kylantį kvėpavimo takų dirginimą, ypač pasireiškiantį naktimis ir neduodantį tinkamai pailsėti.
Sausas kosulys pasižymi dirginimu ir skausmingumu, žmogui nepavyksta nieko atkosėti. Pacientai sausą kosulį dažnai apibūdina kaip nemalonų gerklės kutenimą. Trumpalaikį sausą kosulį gal sukelti aplinkoje esantys dirgikliai, pavyzdžiui, dulkės, žiedadulkės, aštrūs dūmai, miesto smogas, cheminių medžiagų garai.
Ilgalaikio kosulio priežastys gali būti labai įvairios – nuo alerginių ir infekcinių ligų iki širdies ligų. Dėl ilgalaikio sauso kosulio būtina kreiptis į gydytojus ir ieškoti priežasties.
Gydant drėgną kosulį stengiamasi pagerinti atsikosėjimą, kad žmogus greičiau ir lengviau iš kvėpavimo takų pašalintų susidarančius produktus.
Drėgnas kosulys nuo sauso skiriasi tuo, kad atkosėjama skreplių ar gleivių. Jei drėgnas kosulys lengvesnis, atkosėjama daug ir skystų skreplių. Tačiau jei kamuoja sunkesnio pobūdžio kosulys, atkosėjami produktai yra klampūs, jų nėra daug.
Būtina stebėti, kokio tirštumo ir kokios spalvos yra atkosėjamas sekretas, ar jame nėra kraujo ir kitų priemaišų.
Jei drėgnas kosulys gydomas teisingai, tikėtina, kad pacientas sirgs trumpiau. Šiuo atveju padeda atsikosėjimą gerinantys vaistiniai preparatai, kurie veikia skystindami bronchų sekretą ir palengvindami jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.
Atkosėjant daugiau skreplių greičiau pašalinami ir ligos sukėlėjai, pavyzdžiui, bakterijos arba virusai, be to, palengvinamas ir kvėpavimas.
Vienas pavyzdžių yra ambroksolis, kuris veikia daug geriau, jei vartojama pakankamai skysčių. Vaistinis preparatas „Flavamed“ tiekiamas kiekvienam pacientui patogiomis farmacinėmis formomis – tabletėmis, geriamaisiais tirpalais ir šnypščiosiomis tabletėmis.
Sergant reikėtų gerti daugiau šiltų skysčių, tausoti save. Žmonėms, numojantiems ranka į kosulį, gresia rimtesnės komplikacijos.
Netinkamai gydoma ar iš viso negydoma virusinė infekcija, pavyzdžiui, gripas, gali tapti netgi plaučių uždegimo kaltininke.
