Kasmetinė profilaktika – būtina
Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dermatovenerologė Daiva Raudonaitienė odos ligų profilaktikos svarbą akcentuoja visiems savo pacientams. Pasak jos, lyginant su užsienio šalių patirtimi, lietuviai nėra linkę skubėti ir pagalbos kreipiasi tik situacijai blogėjant.
„Neretai pacientai kreipiasi jau su užleistais tiek gerybiniais, tiek piktybiniais odos navikais. Kai kurie jų delsia net 10 ar 20 metų. Tokį aplaidumą pacientai visada pateisina nuomone, kad kol neskauda ir netrukdo dirbti, darinys nėra pavojingas“, – istorijomis dalijasi gydytoja.
Tačiau medikė pabrėžia, kad profilaktinė odos būklės apžiūra – ypatingai svarbi, nes prastėjant ekologijai ir didėjant saulės radiacijai, rizikos grupėje atsiduria visi.
Ji priduria, kad nemažą dalį odos susirgimų lemia ir persikaitinimas saulėje, įvykęs dar vaikystėje. „Saulės radiacija kūne kaupiasi visą gyvenimą ir kai pasiekiama tam tikra riba, odoje pradeda rastis įvairių nepageidaujamų darinių. Jie yra ne tik vizualiai negražūs, bet ir gali būti labai rizikingi“, –perspėja D. Raudonaitienė.
Ką rinktis: kriochirurgiją ar darinių šalinimą lazeriu?
Gydytoja pasakoja, kad apžiūros metu aptiktus nepageidaujamus ar pavojų keliančius odos navikus galima šalinti dviem būdais – lazeriu ar kriochirurgija. Medikė pastebi, kad pacientams dažnai kyla klausimas, kurį iš jų rinktis, todėl paaiškina abiejų metodų veikimo principą.
„Ląstelė gyvena tik esant tam tikrai temperatūrai. Jeigu temperatūra per aukšta ar per žema – ląstelė žūva. Tokiu principu ir sukurtos šios dvi technologijos.
Lazeris veikia aukštos temperatūros principu – žmogus yra labai jautrus karščiui, todėl procedūros metu jaučia skausmą, po procedūros lieka žaizdelė, kurią reikia tinkamai prižiūrėti. Kriochirurgijos principas yra priešingas – ląstelės veikiamos 197 laipsnių šalčiu, kurį žmogus nelabai jaučia“, – pasakoja dermatovenerologė.
Specialistė pratęsia, kad taikant kriochirurgiją darinys yra sunaikinamas, bet nepašalinamas iš karto, kaip veikiant lazeriu: „Darinys paliekamas, bet jis tampa nebegyvas. Organizmas per lengvą uždegiminį procesą šiuos mirusius audinius pašalina.
Po kriochirurgijos procedūros galima maudytis, eiti į dušą, o žaizdelės nereikia niekaip ypatingai prižiūrėti.“
D. Raudonaitienė pastebi, kad svarbiausi privalumai yra tai, jog šios procedūros – neskausmingos ir nepalieka nepageidaujamų randų.
Gydytojos rekomendacijos
Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ medikė ragina nedelsti ir apsilankyti pas dermatovenerologą bent kartą per metus, o esant poreikiui – ir dažniau. „Tikrintis reiktų net ir tiems, kurie nepastebi jokių pakitimų odoje ir nėra rizikos grupėje.
Atradę naują odos darinį jokiais būdais jo nekrapštykite, negydykite liaudiškomis priemonėmis ir netepkite tepalais, ypač – hormoniniais. Svarbiausia – neužsiimti savigyda“, – pabrėžia dermatovenerologė D. Raudonaitienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad net ir nepiktybinius odos navikus nuolat dirginant (užkliudant skutantis ar nukrapštant) galima sulaukti labai rimtų sveikatos problemų.
„Esu susidūrusi ir su tokiais atvejais, kai pacientas nujaučia, kad turi piktybinį odos darinį, bet slepia jį nuo gydytojo“, – sako D. Raudonaitienė ir ragina į medikus kreiptis kuo greičiau, nes kartais problemai išspręsti užtenka vos vienos kriochirurgijos procedūros.
