Profesorius B.Dainys apgailestavo, kad sutelkę dėmesį į koronavirusą sveikatos politikai užmiršo apie kitas ligas, kurios sukelia nevaisingumą ir jaunas šeimas padaro nelaimingas.
„Koronavirusui dar galime suformuoti imunitetą, nes pasaulyje yra kuriama ne viena vakcina. Galime taip pat įgyti atsparumą, persirgę COVID-19 infekcija, o lytiniu keliu plintančioms infekcijoms nėra jokio imuniteto“, – pasakojo B.Dainys.
Profesorius priminė, kad lytiniu keliu plintančių infekcijų sergamumas Lietuvoje yra didelis. Ir kalbėti reikėtų ne tik apie sifilį ar gonorėją. Ypač dažnai pasitaiko vadinamųjų „mažųjų AIDS“ – chlamidijų, ureoplazmų, mikoplazmų, gardnerelių.
Tai – infekcinių ligų sukėlėjai, nuo kurių organizmas nemoka apsiginti, nes nesugeba pasigaminti specifinių antikūnų, todėl persirgus nesusidaro imuniteto.
Tai rodo, kad lytiniu keliu plintančios ligos yra kur kas paslaptingesnės ir sunkiau valdomos nei koronavirusas, sukeliantis COVID-19 infekciją.
– Kodėl lyginate koronavirusą su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis?
– Kai pavyks sukurti skiepus nuo koronaviruso, galėsime nusiraminti, kad tai yra beveik kaip gripas.
Yra kur kas sunkiau atsakyti į klausimą, kodėl nepavyksta sukurti skiepų nuo daugelio lytiškai plintančių infekcijų. Yra tokia nuomonė, kad žmogaus organizmas dar neišmoko su jomis kovoti.
Gonorėją sukelia bakterija, bet imuniteto nėra, lytiniu keliu plintančios chlamidijos, ureaplazmos, mikoplazmos taip pat pasižymi tokia savybe, jos užima tarpinę vietą tarp bakterijų ir virusų.
Šie sukėlėjai cirkuliuoja mūsų visuomenėje ir niekas nenustato, kas nuo ko užsikrėtė, kokie yra kontaktiniai asmenys.
Nors žmonės retai miršta nuo lytiškai plintančių ligų, bet sugadina sau gyvenimą, pavyzdžiui, sutrinka vaisingumas, kyla lytinės potencijos sunkumai, kai kuriais atvejais užleistos infekcijos gali išprovokuoti net vėžį.
– Ko dar trūksta?
– Daug kas priklauso nuo visuomenės požiūrio. Dažnai sveikatos politikai apsimeta, kad tokių ligų nėra, o patys ligoniai drovisi, pernelyg vėlai kreipiasi pagalbos, todėl jos yra užleidžiamos.
Tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligos susilaukia kur kas daugiau dėmesio. Yra kuriama šiuolaikinė medicinos įranga, nauji vaistai. O lytiniu keliu plintančios ligos – tai pamirštos ligos, tai neprestižinė medicinos sritis, kuri nesulaukia didelių investicijų.
Mūsų kolegos ginekologai taip pat linkę pro pirštus žiūrėti į lytiniu keliu plintančią infekciją. Ateina moteris ir pasakoja, kad apsilankė pas savo ginekologę, o ši net neskyrė gydymo, tik paaiškino: „Yra šiek tiek grybelio, bet nieko baisaus, eik namo.“
Blogai, jei įtarus lytiniu keliu plintančią ligą yra neskiriamas laboratorinis tyrimas. Būtų puiku, jei toks tyrimas apimtų dešimt ligų, nes tai jau įmanoma nustatyti.
Žinau, kodėl taip yra. Tai – brangu, privačioje klinikoje toks komplektas kainuoja nuo 80 iki 120 eurų. Valstybinėse poliklinikose dirbantys gydytojai vengia skirti tokį kompleksinį tyrimą, nes yra taupomos lėšos.
Dar viena bėda – tai specialistų klaidingi įsitikinimai, kurie trukdo suvaldyti lytiniu keliu plintančias ligas, pavyzdžiui, yra tokia ureaplazmos rūšis, tai ureaplasma parvum, iki šiol kai kurie medikų mano, kad nereikia gydyti šios ligos. Net rimti ginekologai aiškina moterims, kad ši infekcija savaime praeis.
Dėl nesusikalbėjimo tarp įvairių sričių medikų, vyrai labiau kenčia nei moterys. Vyrų šlaplė yra 4-5 ilgesnė nei moterų, todėl jie jaučia negalavimus net tada, kai moterims yra viskas gerai.
– Anksčiau geriausias būdas apsisaugoti nuo ligų buvo Dešimt Dievo įsakymų, o dabar...?
– Jei apie lytiniu keliu plintančias ligas būtų tiek daug kalbama ir rašoma kaip dabar apie koronavirusą ir COVID-19 infekciją, situacija pagerėtų. Jokiu būdu nesakau, kad to daryti nereikia, tačiau kyla įspūdis, kad mes pernelyg susikoncentravome prie koronaviruso.
Jeigu jaunimas būtų raginamas naudotis prezervatyvais taip, kaip mes, medikai, primename visiems nešioti medicinines kaukes ir saugotis nuo koronaviruso, neabejoju, kad turėtume mažiau nelaimingų šeimų, kurios negali susilaukti vaikų.
Prieš kelis dešimtmečius Pasaulio sveikatos organizacija, vertindama vyrų vaisingumą, nustatė spermos koncentracijos rodiklį. Jei jis yra mažesnis, buvo siūlomas pagalbinis apvaisinimo metodas. Šis rodiklis siekė 40 milijonų vyriškų lytinių ląstelių viename mililitre spermos, o dabar šis rodiklis yra sumažintas iki 15. Jau kalbama, kad šis rodiklis gali siekti 13.
Vadinasi, trečdalis vyrų, kurie buvo gydomi nuo nevaisingumo, dabar vertinami kaip sveiki. Tai rodo, kaip drastiškai mažėja vyrų gebėjimas susilaukti vaikų, o viena priežasčių – lytiniu keliu plintančios ligos. Todėl man lytiškai plintančios ligos yra baisiau nei koronavirusas.
Nepamirškime, kad susidūrę su koronavirusu serga ne visi žmonės. Jeigu yra geras imunitetas, gali išsivystyti besimptomė forma arba kamuoti menki negalavimai.
Yra didelė tikimybė, kad ateityje koronavirusas nusilps. Sukūrus naują vakciną ir pradėjus masiškai skiepyti žmones, jis atsitrauks, o lytiniu keliu plintančios ligos pasiliks, niekas jų neišnaikins. Tai man kelia nerimą.
