Tačiau skausmas būdingas tik vienai iš hemorojaus komplikacijų – trombozei.
Skausmas yra labiau būdingas kitoms išangės ligoms, ypač onkologinėmis, tuo tarpu hemorojaus simptomai – išangės deginimas ir niežėjimas.
– Kokie simptomai išduoda hemorojų?
– Kraujavimas ir hemorojinių mazgų iškritimas. Jei ši liga yra pažengusi, kyla nepatogumų tuštinantis, nes hemorojaus mazgai gali iškristi. Juos tenka grąžinti ranka.
Dėl iškritusios tiesiosios žarnos gleivinės, kuri dengia išsiplėtusius hemorojinius mazgus, atsiranda gleivingų išskyrų. Jos tepa apatinius drabužius. Dėl išangėje atsiradusių raukšlių (išorinio hemorojaus) sunkiau laikytis higienos.
Gyvenimo kokybė suprastėja, nes išangės higiena be bidė tampa sudėtinga. Žmogus jaučiasi nešvarus, tai sukelia nemažai psichologinių problemų.
– Ar hemorojus suvėžėja?
– Hemorojus nėra pavojinga liga, nebūna piktybinė. Bet ligos komplikacijos gali turėti įtakos net valstybių istorijai. Napoleonas Bonaparte’as (1769–1821) tikriausiai būtų laimėjęs Vaterlo mūšį, jei ne paūmėjęs hemorojus.
Paūmėjus šiai ligai prancūzų generolas negalėjo joti ant arklio. Užuot vadovavęs armijai, jis iš tolo stebėjo mūšio lauką ir jo armija gėdingai buvo sumušta. Šis pavyzdys rodo, kad komplikuotas hemorojus yra pavojingas.
– Daugelis žmonių iki šiol mano, kad hemorojus gali savaime išnykti. Koks pavojus jiems gresia?
– Daug nepiktybinių lėtinių išangės ligų turi savybę kartotis ir paūmėti. Dažnai tokie negalavimai gydomi vaistininko rekomenduotomis žvakutėmis nuo hemorojaus.
Tik retais atvejais hemorojus sukelia sunkių komplikacijų, lemiančių mirtį. Taip atsitinka tada, jei, be hemorojaus, būna dar kitų gretutinių ligų. Savo praktikoje prisimenu tik vieną tokį pacientą, dėl kurio gyvybės teko rimtai kovoti.
Tačiau toks nepavojingos ligos įvaizdis yra pavojingas, nes hemorojus turi simptomų, būdingų ir storosios bei tiesiosios žarnos vėžiniams pakitimams.
Jei žmogus jaučia skausmą, jį vargina kraujavimas tuštinantis, jei pasikeičia tuštinimosi pobūdis – būna užkietėję viduriai ar atsiranda viduriavimas, tokiu atveju reikia pasitikrinti, o ne guostis, kad tai tik hemorojus.
– Su kokiais sunkumais neretai susiduria specialistai diagnozuodami šią ligą?
– Jei pacientai mano, kad negalavimai savaime praeis, jie drovisi ieškoti pagalbos. Kai kam vis dar atrodo, kad gėda sirgti hemorojumi, o apie savo širdies ar dantų negalavimus galima pasakoti prie vaišių stalo.
Būna ir taip, kad dėl hemorojaus mieliau kreipiamasi pagalbos į vaistininką. Taip yra greičiau ir patogiau, nes nereikia ieškoti specialisto, laukti kelias savaites. Nors hemorojus yra nepiktybinė liga, galima pražiopsoti ir onkologinės ligos pradžią.
Nereikėtų nusiraminti ir tada, jei vaistai padėjo.
Šių priemonių sudėtyje būna veikliųjų medžiagų, pasižyminčių priešuždegiminiu ir nuskausminamuoju poveikiu.
Tačiau yra pavojus, kad hemorojus gali progresuoti. Kuo labiau užleista ši ar kita išangės liga, tuo sudėtingesnis ir skausmingesnis būna gydymas.
Todėl vaistininkų paprašyčiau priminti savo klientams, perkantiems vaistus nuo hemorojaus, kad būtina apsilankyti pas proktologą.
– Ar hemorojaus atsiradimui turi įtakos gyvenimo būdas? O gal ši liga paveldima?
– Polinkis sirgti hemorojumi yra paveldimas. Liga išsivysto iš tiesiosios žarnos pogleivyje esančių kaverninių kūnelių. Tai į kempinę panaši medžiaga, pripildyta kraujo. Kai sutrinka normali kaverninių kūnelių kraujotaka, jie plečiasi, taip susidaro hemorojaus mazgai.
Didėjantys mazgai iškrinta iš išangės. Kadangi kraujagyslė būna išsiplėtusi, jos sienelės suplonėja, todėl ji gali įplyšti. Tuštinantis pasirodo ryškiai raudonas kraujas, nes tai arterinis kraujas, jo kiekis gali būti įvairus – nuo kelių lašų iki keliasdešimties mililitrų. Ilgainiui gali vystytis ir mažakraujystė.
Dar vienas mitas – hemorojumi serga žmonės, kurių darbas yra sėdimas. Tai netiesa – ligos atsiradimui sėdimas darbas neturi įtakos. Bet turint genetinį polinkį sirgti hemorojumi ilgas sėdėjimas gali išprovokuoti šios ligos paūmėjimus.
Kitas populiarus mitas – vidurių užkietėjimas yra hemorojaus simptomas.
Iš tikrųjų hemorojus nesukelia vidurių užkietėjimo. Vidurių užkietėjimas, kaip ir ilgas sėdėjimas, gali išprovokuoti tik šios ligos paūmėjimus, pavydžiui, gali atsirasti išangės įplėšų.
– Ar jūsų praktikoje pasitaikė atvejų, kai žmogus apsilankė ne pas vieną mediką, kol paaiškėjo, kad negalavimų priežastis – hemorojus?
– Hemorojų diagnozuoja koloproktologai ar proktologai. Būtina atlikti instrumentinius tyrimus, pavyzdžiui, anoskopiją, kai specialiu metaliniu vamzdeliu yra apžiūrima tiesioji žarna.
Jei žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją, toks tyrimas nėra atliekamas, todėl hemorojaus diagnostika būna netiksli.
– Kaip gydoma ši liga?
– Gydymas parenkamas pagal tai, kokia yra ligos stadija. Jei žmogus jaučia nepatogumų, o tyrimą atlikęs proktologas mato padidėjusius hemorojaus mazgus, tai pirmos stadijos hemorojus.
Jei tuštinantis mazgai iškrinta iš išangės, bet vėliau grįžta – tai antra stadija. Kai hemorojiniai mazgai iškrinta, bet žmogui reikia pačiam juos sugrąžinti, tai trečia stadija.
Ketvirta stadija būna tada, kai hemorojaus mazgai iškrinta ir neįmanoma jų kokiu nors būdu sugrąžinti į išangę.
Pradinėse stadijose padeda simptominis gydymas tabletėmis ir žvakutėmis, bet ketvirtos stadijos hemorojus gydomas chirurgiškai.
Kitoms stadijoms gali būti skiriami kiti metodai, pavyzdžiui, guminiai žiedai naudojami gydant antros stadijos hemorojų, o lazerinė hemoroidopeksija labiausiai tinka esant trečiai stadijai.
Daug ligonių atsisako tradicinės operacijos, nes bijo skausmo, todėl ieško mažiau invazinių gydymo metodų.
Dėl šios priežasties pastaruoju metu išpopuliarėjo hemorojaus gydymas lazeriu. Tačiau tinkamą gydymo būdą gali parinkti tik specialistas.
– Ar yra duomenų, kaip dažnai sergama hemorojumi?
– Hemorojus nėra paplitusi liga. Hemorojumi serga tiek jauni darbingo amžiaus žmonės, tiek gerokai vyresni, dažniau vyrai nei moterys.
Moterys paprastai neatidėlioja vizito į proktologo kabinetą. Jos jautresnės, labiau rūpinasi savo sveikata nei vyrai.
Vyrai pasirodo pas proktologą neretai paraginti žmonos ar savo mamos.
Lietuvoje sergamumo hemorojumi dažnumas yra kaip ir kitose valstybėse. Statistika yra tokia – maždaug pusė žmonių skundžiasi įvairiais išangės simptomais, tačiau tik pusė jų kreipiasi į gydytojus, o iš visų besikreipiančiųjų maždaug pusei nustatomas hemorojus.
Tačiau Lietuvoje neturime daug proktologijos kabinetų nei valstybinėse gydymo įstaigose, nei privačiose klinikose. Tai rodo, kad nėra įprasta profilaktiškai tikrintis dėl tiesiosios žarnos ir išangės ligų.
– Ką daryti, kad hemorojus nepaūmėtų?
– Pirmiausia laikytis sveikos gyvensenos principų, vengti alkoholio, aštraus maisto. Taip pat nepatariama užsiimti sunkiąja atletika, labiau tinka plaukimas ar bėgiojimas.
Pajutus negalavimus dėl hemorojaus netinka lankytis pirtyje, nes kaitinantis prarandama daug skysčių, sutirštėja kraujas. Po pirties gali užsitrombuoti išoriniai hemorojiniai mazgai.
Kad taip neatsitiktų, geriau pasilepinti šilta vonia.
Būtina rūpestingiau laikytis higienos. Yra manoma, kad ypač padeda apsiplovimai šaltu vandeniu.
– Ar dėl hemorojaus taikomi kokie nors profilaktiniai patikrinimai?
– Tokios programos neturime. Tačiau aptikus kraujo išmatose, pajutus išangės negalavimus, susijusius su tuštinimusi, patarčiau nedelsti ir kreiptis į proktologą.
Būtina ugdyti mūsų visuomenės budrumą ir dėl onkologinių ligų. Noriu priminti, kad Lietuvoje yra taikoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Ji skiriama asmenims nuo 50 iki 74 metų. Šios grupės gyventojams kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas.
Tai padeda išvengti onkologinių ligų, nes diagnozavus ikivėžinius pakitimus storojoje žarnoje įmanoma išgelbėti žmogaus gyvybę.
Ši liga nematoma, bet gali išgąsdinti kraujo dėmės ant tualetinio popieriaus. Hemorojus nėra piktybinė liga ir nesusijusi su vėžiu, gal todėl daugelis žmonių atidėlioja vizitą pas gydytoją dėl psichologinių priežasčių.
Kadangi hemorojus yra apaugęs įvairiais mitais, ši liga dažnai būna laiku nepastebėta ir apleista.
