Nors ši liga ir apaugusi įvairiais mitais, ji šiais laikais jau sėkmingai valdoma. Tai parodė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose taikoma operacija, kai stimuliuojamas klajoklis nervas.
Kada galima įtarti epilepsiją?
Epilepsija ne visada lengvai atpažįstama. Yra kelios dešimtys šios ligos pasireiškimo būdų.
Yra tokių epilepsijos formų, kai žmogus atrodo tik užsisvajojęs, jo akių žvilgsnis bereikšmis, jis nereaguoja į aplinką.
Epilepsiją galima įtarti ir tada, kai kelias sekundes trūkčioja ranka ar koja, kai žmogus tiesiog sustingsta ar pradeda tampyti sau ausį, neatsako į aplinkinių klausimus, be tikslo dėlioja daiktus iš kairės į dešinę, pradeda sakyti sakinį, bet nesugeba jo baigti arba nuolat kartoja tą pačią frazę.
Gali atsirasti inertiškų judesių, pavyzdžiui, židininė epilepsija gali prasidėti lūpos čiulpimu ar kramtymu, sergantysis gali atrodyti sutrikęs, tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Didžioji dalis atvejų pagydomi medikamentais
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja profesorė Rūta Mameniškienė paaiškino, kad epilepsijos priepuoliai atsiranda dėl stiprios ir staigios smegenų ląstelių elektrinės iškrovos.
Tai kaip elektrinė audra smegenyse, todėl panaši į griaustinį giedrą dieną.
Bent vieną epilepsijos priepuolį gyvenime patiria kas dešimtas žmogus, bet šia liga serga apie 1 procentą populiacijos. Daugiau nei dviem trečdaliams ligonių galima padėti skyrus vaistų.
Ligą galima ir „išaugti“ – kai priepuoliai nesikartoja 10 metų ir pacientas nevartoja vaistų nuo epilepsijos penkerius metus, epilepsija laikoma atsitraukusia.
Maždaug 70 proc. atvejų epilepsija nesikartoja. Tai rodo, kad medikamentinis gydymas yra efektyvus.
Lietuvoje epilepsija gydoma stimuliuojant klajoklinį nervą
Kas trečiam epilepsija sergančiam asmeniui medikai ieško naujo vaisto arba naujo gydymo metodo.
„Jei lygintume Lietuvą su kitomis Europos šalimis, gydydami epilepsiją mes vėluojame apie dešimtmetį, nes ne visi šiuolaikiniai vaistai mums prieinami, bet gera žinia yra ta, kad pasaulyje epilepsijos gydymas yra gerokai pažengęs į priekį“, – pasakojo R.Mameniškienė.
Nuo 2018-ųjų Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose sergantiesiems epilepsija taikomas chirurginis gydymas, kai stimuliuojamas klajoklis nervas.
Veikiant šį nervą įmanoma sumažinti priepuolių dažnumą, pakeisti jų pobūdį arba išvengti traukulių, tai – mažiausiai invazyvi operacija. Tokių operacijų jau atlikta trisdešimt.
Klajoklio nervo stimuliavimo chirurginis metodas pasaulyje taikomas jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje tokios operacijos pradėtos daryti vos prieš dvejus metus, kai Valstybinė ligonių kasa pradėjo kompensuoti pacientams specialią implantuojamą įrangą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas profesorius Saulius Ročka pasakojo, kad operuojant ant nervo užvyniojamas elektrodas ir po oda krūtinėje įsiuvamas generatorius, sujungtas su elektrodu.
Kompiuteriu įmanoma valdyti generatoriaus skleidžiamą impulsų dažnį. Stimuliuoti nervą galima tik iki tam tikros ribos, todėl, norint tiksliai sureguliuoti prietaisą, reikia pasitelkti į pagalbą specialistą, turinti fizikos žinių, taip pat specialiai parengtą gydytoją neurologą.
Po operacijos paciento kūne lieka vos du randai: vienas – krūtinėje, kitas – kakle, kurio beveik nematyti, nes pjūvis daromas raukšlės vietoje.
Dar kartą susitikti su chirurgu ligoniui tenka tada, kai išsikrauna baterijos ir jas reikia keisti, o tai atsitinka maždaug po penkerių metų.
Šis gydymo metodas taikomas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tiesa, vaikui augant laidus tenka koreguoti.
Patirtis rodo, kad šis metodas yra veiksmingas.
Yra gydymo alternatyvų
Epilepsijai gydyti gali būti skiriami ir kiti chirurginiai metodai, pavyzdžiui, didžiosios smegenų jungties perskyrimas ar tam tikros smegenų dalies atjungimas.
Taikant jonizuojančiąją spinduliuotę tam tikroje smegenų vietoje taip pat įmanoma sunaikinti epilepsijos židinį. Taip veikia vadinamasis gama peilis.
Profesorius S.Ročka pasakojo, kad šis metodas turi ir privalumų, ir trūkumų.
Pirmiausia nereikia pjūvio ir atviros operacijos, nes jonizuojantys spinduliai nukreipiami į tam tikrą smegenų vietą, bet pacientas neišvengia radiacijos.
Sergantys epilepsija neretai ieško pakaitinių pagalbos būdų, pavyzdžiui, laikosi ketogeninės dietos, kai apribojami baltymai ir angliavandeniai ir valgoma daug riebaus maisto. Ketogeninė dieta dažniau taikoma vaikams nei suaugusiesiems.
Tačiau R.Mameniškienė įspėjo, kad vien dieta neišgydo epilepsijos: „Patarčiau nenutraukti gydymo ir mitybą aptarti su dietologais, nes vien dieta nepakeis vaistų.“
Susirgę epilepsija žmonės turi laikytis medikų nurodymų ir keisti savo įpročius
Ypač svarbu ne tik laiku vartoti vaistus, bet ir eiti miegoti tą pačią valandą, vengti nervinės įtampos ir streso.
Nepatariama mėgautis kava, nes tokie tonizuojantys gėrimai gali išprovokuoti priepuolius. Todėl per dieną galima išgerti ne daugiau kaip du puodelius kavos, taip pat medikai įspėja, kad reikia vengti energinių gėrimų ir pasakyti alkoholiui „ne“.
Ne vienas tyrimas rodo, kad stresas irgi turi įtakos epilepsijai. Spėjama, kad patiriamas stresas netgi numuša kuriam laikui elektrinį aktyvumą smegenyse, todėl priepuolis dažniau užklumpa ne streso metu, o jam atslūgus. Todėl jausdami stresą ir norėdami išvengti priepuolio žmonės turėtų vartoti papildomai vaistų, taip pat gerti raminančios arbatos.
Yra įkvepiančių pavyzdžių, kad epilepsija netrukdo siekti sportinių aukštumų.
Tačiau gydytojai pataria nesirinkti tokių sporto šakų kaip boksas, kur gresia traumos ir galvos smegenų sukrėtimas. Kita vertus, jei gilus kvėpavimas provokuoja priepuolį, netinkamas bus ir bėgimas.
Nors sergant epilepsija galima lankytis pirtyje, ji tinka tik sušilti, o karščio reikia vengti. Tinka ir vandens pramogos, bet visada turi būti šalia žmogus, kuris žinotų, kaip suteikti pagalbą, jei kas nors nutiktų.
Epilepsija – ne kliūtis keliauti
Sergantieji epilepsija, svajodami atostogauti kokioje nors egzotiškoje šalyje, dažnai svarsto, ar pirkti lėktuvo bilietą. Medikai tikina, kad tokiu atveju skrydžiai nėra draudžiami, nes vien dėl slėgio pokyčio nebus priepuolio.
Kita vertus, nėra gerai, jei skrydis anksti rytą, jei žmogus negali normaliai išsimiegoti, patiria prieš kelionę nerimą ar jaudulį. Šios aplinkybės gali priartinti priepuolį.
Profesorius S.Ročka įspėjo, kad lėktuvo skrydis nepatartinas tiems žmonėms, kuriems nustatyti kraujagyslių pakitimai, taip pat galvos smegenų auglys. Dėl slėgio skirtumo gali patinti smegenys, o tai lemia dažnesnius priepuolius.
Ar sergant epilepsija padeda maisto papildai?
Gydytoja R.Mameniškienė atkreipė dėmesį, kad kai kurie B grupės vitaminai yra būtini smegenų veiklai, bet tik tada, jei nėra naviko.
Tinka ir magnio, kalcio preparatai, o vartojant kai kuriuos medikamentus tinka ir kreatinas.
Kur kas atsargiau medikai vertina produktus iš kanapių.
„Jei tai kanapės, kurias valgo žemaičiai, viskas gerai, o duomenų apie medicininius kanapių produktus, pavyzdžiui, nesertifikuotą CBD aliejų, nėra daug“, – perspėjo R.Mameniškienė.
Kadangi atmintį gali alinti elektrinis aktyvumas smegenyse, negalima nutraukti vaistų vartojimo, net jeigu priepuoliai ištinka retai arba tik naktį. Šalutinis vaistų poveikis gali būti, bet vaistai nesutrumpins gyvenimo ir nepažeis kūno taip, kaip negydomi priepuoliai.
Dėl pandemijos ne visi pacientai gali laiku gauti neurologo konsultaciją, tačiau jei situacija sudėtinga, jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, jei moteris nėščia, medikai stengiasi paskirti jiems papildomą laiką.
Sergant epilepsija gali prireikti ir genetiko konsultacijos
Pastaruoju metu atrandama vis daugiau genų, kurie lemia šią ligą. Tačiau nėra šimtaprocentės tikimybės, kad epilepsija sergančios motinos vaikas paveldės šią ligą.
Bet jei abiem tėvams nustatyta genetiškai paveldima epilepsija, yra didesnė tikimybė, kad jų atžala taip pat sirgs šia liga.
Epilepsija gali išsivystyti ne tik dėl genetinio polinkio, bet ir dėl traumos, naviko, galvos smegenų uždegimo, tokiu atveju nėra pavojaus, kad ši liga bus perduodama iš kartos į kartą.
Ne visi pacientai jaučia artėjantį priepuolį, todėl svarbu, kad būtų saugi aplinka.
Jei traukuliai ištinka naktį, ligonio artimieji negali eiti miegoti, kol jis neatsigavo, nes kiekvieno priepuolio metu kyla staigios mirties pavojus.
Jei epilepsijos diagnozė nustatyta vaikui, tėvai neturi jo auginti tarsi stikliniame narve. Kai kuriems vaikams priepuoliai gali kartotis vos kelis kartus per metus ar dar rečiau. Sergant epilepsija yra tik kelios blogos akimirkos, bet liga nėra mirtina.
Profesorius S.Ročka įsitikinęs, kad dėl epilepsijos nereikia nurašyti savo gyvenimo, nes medicina kasdien tobulėja.
Epilepsijos priepuoliai turi įvairių simptomų
Pasaulyje epilepsija serga daugiau kaip 50 mln. žmonių, Lietuvoje – daugiau kaip 28 tūkstančiai. Daugiau nei dviem trečdaliams jų galima padėti skyrus vaistų.
Epilepsijos priepuoliai gali turėti įvairių simptomų. Tai priklauso nuo galvos smegenų vietos, kurioje kyla elektrinė iškrova. Lengviausiai atpažįstami epilepsijos priepuoliai yra generalizuoti, toniniai, kloniniai traukuliai.
Prasidėjus generalizuotiems traukuliams būtina žmogų paguldyti ant šono, padėti galvą ant minkšto daikto, kad nesusižalotų. Negalima nieko kišti nukentėjusiajam į burną, būtina atkreipti dėmesį, kiek laiko trunka traukuliai. Jei jie tęsiasi ilgiau nei 5 minutes arba neatgavus sąmonės vėl kartojasi, būtina kviesti greitosios pagalbos medikus.
