Vilnietė Jurgita yra viena iš laimingųjų, kuri galėjo gana nesudėtingu poelgiu padėti kraujo vėžiu sergančiam žmogui pasveikti. Žinios, jog pacientei tinka jos kaulų čiulpai, moteris sulaukė prieš kelis metus. Donuoti Jurgitai prireikė du kartus – antroji donacija buvo reikalinga siekiant sustiprinti silpną, gydymo nualintą pacientės kraujodarą.

Nors apie kaulų čiulpų donorystę finansų srityje dirbanti Jurgita sužinojo atsitiktinai, nedvejojo nei minutės – nei tada, kai jai buvo pasiūlyta registruotis, nei sulaukus kvietimo donuoti. Savo pavyzdžiu 42 metų moteris užsiregistruoti į kaulų čiulpų donorų registrą skatina ir aplinkinius bei tikisi vieną dieną susipažinti su žmogumi, kuriam padėjo įveikti sunkią ligą.

„Iki registracijos į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, buvau nemažai girdėjusi apie organų transplantaciją, turiu ir šią donoro kortelę. Prieš daugiau nei dešimt metų pirmą kartą tapau kraujo donore. Jau ir anksčiau norėjau duoti kraujo, tačiau turiu Kell antigeną, kurį turi maždaug 10 proc. populiacijos. Seniau iš tokių žmonių kraujo neimdavo, nes jis tinkamas tik turintiems antigeną. Kai sužinojau, kad ir aš galiu tapti donore, iš karto taip ir padariau. Nuo to laiko reguliariai kraujo duodu savo darbovietėje, kai organizuojama kraujo donorystės akcija ar pati važiuoju į Kraujo centrą.

Kartą norėjau duoti kraujo donorystės akcijoje, tačiau nebuvo praėję du mėnesiai nuo paskutinės donacijos. Akcijos savanorė paklausė, ar norėčiau būti įtraukta į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Tuomet ir sužinojau apie tokį registrą ir kaulų čiulpų donorystę, kaip būdą padėti žmonėms, sergantiems piktybinėmis kraujo ligomis. Juk tiek daug žmonių suserga kraujo ligomis, kurių veiksmingas gydymas gali būti tik transplantavus kaulų čiulpus. Iš karto sutikau, kad mane įtrauktų į registrą. Registracijos metu reikėjo užpildyti anketą, pasirašyti sutikimą ir duoti truputį kraujo – tiek, kiek duodama tyrimams. Man net nekilo abejonių sutikti ar ne, juk kalbama apie kito žmogaus gyvybę“, – prisiminė Jurgita.

Moteris sako nei tuomet, nei dabar neturinti jokių baimių susijusių su donoryste, tačiau iš pradžių manė, jog pati kaulų čiulpų donavimo procedūra bus panaši į operaciją: „Iš nežinojimo man žodis transplantacija asocijavosi su operacija, todėl galvojau, kad kažką iš manęs išpjaus ir persodins kitam. O procedūra išties yra neskausminga. Jau tą pačią dieną galėjau grįžti į darbą, o kitą dieną lengvai pasportuoti. Bet kokias abejones išsklaidė puikus, savo darbui atsidavęs Santaros klinikų kolektyvas, viską detaliai išaiškino, nuolat teiravosi, kokia mano savijauta. Aš net nepatogiai jaučiausi – juk man viskas gerai, aš sveika, o manimi taip rūpinasi. Aš visada galvojau tik apie tą kitą žmogų, kaip jam galima padėti, o ne apie save.“

Kvietimo donuoti kaulų čiulpus Jurgita sulaukė gerokai po registracijos į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, todėl jis maloniai nustebino.

„Vieną dieną sulaukiau skambučio iš Santaros klinikų, informuojančio, kad sergančiai moteriai tinka mano kaulų čiulpai. Ši žinia buvo kaip laimėjimas loterijoje, kaip žaibas iš giedro dangaus, tik teigiama prasme. Jau buvo praėję nemažai metų, net buvau pamiršusi apie savo įsitraukimą į registrą. Aš norėjau tą pačią minutę važiuoti į ligoninę ir greičiau atlikti procedūrą. Sutarėme su gydytoja, kada galėsiu atvykti išsamesniems tyrimams, siekiant įsitikinti, jog esu sveika ir tinkama donorė.

Su gydytoja sutarėme konkrečią dieną, kada bus atliekama procedūra. Tai svarbu ne tiek donorui, kiek pačiam sergančiajam, nes jam atliekama chemoterapija. Kelias dienas iki procedūros į poodį leidau preparatą, kuris skatina aktyvesnį kraujodaros ląstelių gaminimąsi. Per tas dienas net spėjau nuvykti į komandiruotę lėktuvu, jokio neigiamo šalutinio poveikio nejaučiau, visą laiką buvau darbinga“, – pasakojo vilnietė.

Sutartos dienos rytą moteris nuvyko į ligoninę, kur buvo atlikta donavimo procedūra. Jurgita pasirinko aferezės procedūrą, kai kaulų čiulpai donuojami iš kraujo.

„Pati procedūra tikrai labai panaši į kraujo donavimo – iš vienos venos buvo imamas kraujas, jis patekdavo į specialų aparatą, kuriame atskiriamos kamieninės ląstelės. Skirtumas nuo paprastos kraujo donorystės tas, kad likęs kraujas buvo grąžinamas per kitos rankos veną. Ir viskas. Gulėjau procedūrinėje palatoje, net ne operacinėje. Vienintelis nepatogumas, kad reikia ramiai pagulėti apie keturias penkias valandas. Bet argi tai vargas? Juokauju, jog ne vienas turbūt pasvajojame grįžti į vaikų darželį, kad galėtume pasimėgauti valandėle pietų miego. Man tai buvo panašiau į poilsį, o ne į sunkų darbą“, – šypsojosi ji.

Galimybė pasidalinti kaulų čiulpais su sergančiuoju Jurgitai atrodė kaip neeilinis įvykis, o mintis, kada nors susitikti su paciente, kuriai padėjo pasveikti, neapleidžia iki šiol.

„Aš tikrai esu laiminga, kad man buvo suteiktas šansas išgelbėti gyvybę. Ir tas šansas man netgi buvo suteiktas du kartus. Antrą kartą kaulų čiulpus donavau praėjus devyniems mėnesiams po pirmosios procedūros. Gydytoja minėjo, kad gydymas vyko sėkmingai jau po pirmo karto, tačiau pacientės imunitetas buvo silpnas, kraujodara išliko prasta, antroji donacija turėjo padėti jai atsigauti. Nedvejodama dar kartą sutikau. Norėčiau susipažinti su tuo žmogumi, kuriam galėjau padėti. Ne kartą buvome susitikusios su gydytoja, klausiau kaip laikosi pacientė. Tikrai linkiu jai kuo didžiausios sveikatos ir tikiu, kad vieną dieną mums pavyks susitikti“, – sakė moteris.

Besidomint apie kaulų čiulpų donorystę ir sužinojus, jog Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų registre yra tik virš 13 tūkstančių, o pasaulyje daugiau nei 37 milijonų, Jurgita prisiminė savo nustebimą.

„Labai maži skaičiai lyginant su visais gyventojais, o ypač su sergančiaisiais, kuriems tokių donorų reikia. Kaip rodo statistika, tik apie 20 – 25 proc. randamas donoras šeimos rate. Vadinasi, tikimybė rasti negiminingą donorą yra tikrai nedidelė. Todėl tikrai kiekvienas turėtume būti sąmoningi ir suprasti, kad pradėti reikėtų nuo savęs – jei aš išreikšiu norą būti įtrauktas į registrą, tai tikėtina, kad atsitikus nelaimei, ateityje ir pats sulauksiu pagalbos. Ligoninėje sutikau mamą, kurios dukrytei buvo atlikta negiminingų kaulų čiulpų transplantacija. Ji atėjo norėdama pati tapti potencialia kaulų čiulpų donore. Nors tuo metu jos vaikas kovojo už gyvybę, moteris norėjo padaryti gerą darbą. Ką gali žinoti, gal ir ji gaus galimybę atsilyginti tuo pačiu nepažįstamajam.

Manau, kad beveik visi kraujo donorai sutiktų būti įtraukti į registrą. Galvoju, gal galima būtų kraujo ėmimo metu pasiūlyti įsitraukti į registrą? Juk vis vien imamas kraujas tyrimams.

Taip pat daug įtakos turi ir socialiniai tinklai. Prašymas padėti sujaudina daugelį. Pamenu, kaip neseniai Vytautas, susirgęs kraujo ligą, kvietė visus registruotis – tokios žinutės plačiai plinta“, – mintimis dalijosi Jurgita.

Aktyvų poilsį su šeima mėgstanti moteris, donorystės temos nevengia ir bendraudama su dviem vaikais – jie ne kartą būdavo drauge, kai Jurgita su vyru donuodavo kraują: „Su savo vaikais kalbamės ne tik apie donorystę, transplantaciją ar savanorystę, bet ir apie ligas, jų priežastis, kaip jų išvengti. Manau, kad tokias temas tikrai svarbu aptarti šeimoje. Man pačiai visai nesunku apie tai pasakoti, esu jiems gyvas pavyzdys. Ir labai tikiuosi, kad jie užaugę nesuabejos, ar reikia įsitraukti į registrą.“

Informacija norintiems užsiregistruoti

Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro vadovė, gydytoja hematologė Rita Čekauskienė pasakojo, jog dėl COVID–19 pandemijos ir karantino, potencialių kaulų čiulpų donorų registracija buvo sustabdyta, šiuo metu visi norintys užsiregistruoti yra laukiami.

„Šiuo metu vykstant į bet kokią gydymo įstaigą visus vizitus reikėtų susiderinti iš anksto. Registracija į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą po karantino buvo atnaujinta, tik prašome visų pasiskambinti į pasirinktą įstaigą nurodytais kontaktais, kuriuos galite rasti interneto puslapyje www.bukgeras.lt, ir susitarti patogų atvykimo laiką. Siekiant kuo labiau apsaugoti pacientus, personalą nuo viruso plitimo, gydymo įstaigos keitė darbo organizavimo tvarką, todėl atvažiavus be išankstinio susitarimo, registracija gali neįvykti.

Ir žinoma, reikia laikytis visų saugos reikalavimų, prie kurių jau mes pripratome: atvykti į gydymo įstaigą tik esant sveikam, nekarščiuojant, nebuvus rizikos šalyje arba įvykdžius visus izoliacijos reikalavimus, dėvint kaukę, laikantis visų higienos taisyklių. Jei jaučiatės prastai, palaukite, kol savijauta pagerės, tai nėra skubus atvejis“, – kalbėjo R. Čekauskienė.

Pasak jos, netgi dėl susidariusios sudėtingos situacijos, kai buvo uždarytos sienos ir nevyko skrydžiai, VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre suplanuotos kaulų čiulpų transplantacijos atšauktos nebuvo.

„Pradėjome kitaip planuoti transplantacijas, išmokome visiškai naujai gabenti ląsteles, pasirodė, kad net uždarytos sienos nėra kliūtis. COVID–19 pandemija sukėlė nemažų iššūkių, bet nepakeitė gydymo transplantacija kokybės. Galbūt dabar, turint kelis kriterijus atitinkančius donorus, pasirinkimą lems šalis, iš kurios bus paprastesnė ląstelių logistika, bet tai nereiškia, jog dėl to nukentės transplantacijos rezultatai“, – sakė ji.

Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro vadovė paminėjo ir dėl pandemijos atsiradusią papildomą sąlygą, kurią donorai turi atlikti prieš donaciją: „Donorai iki procedūros turi dar kartą apsilankyti ligoninėje ir atlikti COVID–19 testą. Tai papildomas nepatogumas, tačiau būtinas žingsnis siekiant užtikrinti ne tik paciento, bet ir donoro bei personalo saugumą. Džiugu, jog donuoti pakviesti žmonės situaciją supranta ir priima labai supratingai.“

Pasaulinė kaulų čiulpų donorų diena 

Rugsėjo trečiąjį šeštadienį yra minima Pasaulinė kaulų čiulpų donorų diena, prie kurios prisijungia daugiau nei 50 šalių, siekiant padėkoti visiems savanoriams donorams: jau pasidalinusiais savo kaulų čiulpais su kraujo vėžiu sergančiaisiais arba pasiryžusiais tą padaryti.

„Nuoširdžiai dėkojame visiems užsiregistravusiems į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą ir tiems, kurie jau donavo ir padėjo įveikti ligą. Taip pat norime priminti apie kaulų čiulpų donorystę – ypatingą būdą padėti žmonėms, susirgusiems kraujo vėžiu. Ji vis dar apipinta mitais, todėl svarbu pabrėžti, jog tai gyva, nekenkianti sveikatai, saugi ir gelbėjanti gyvybes donorystė.

Kaulų čiulpų donorystė išsiskiria ir tuo, jog yra paremta savanoriškumu ir anonimiškumu. Apsisprendimas tapti negiminingu kaulų čiulpų donorų turėtų būti grįstas geranoriškumu ir kilnumu bei noru padėti tam žmogui, kuriam prireiks pagalbos, ne tik pažįstamam ar giminaičiui, neskirstant pagal amžių, tautybę ar lytį.

Prieš apsispręsdami registruotis, pasidomėkite kaulų čiulpų donoryste, daugelį dažniausiai užduodamų klausimų rasite iniciatyvos „Būk geras“ oficialiame puslapyje, o jeigu turite papildomų – susisiekite nurodytais kontaktais ir išsklaidykite dvejones“, – sakė kaulų čiulpų donorystę skatinančios iniciatyvos „Būk geras“ komunikacijos vadovė Aistė Vadlūgaitė – Strelčiūnė.

Iniciatyvos „Būk Geras“ duomenimis, dabar Lietuvos registre yra 13 789 žmonių, pasiruošusių, prireikus, išgelbėti gyvybę laukiančiajam kaulų čiulpų transplantacijos. Lietuviams genetiškai artimiausi yra lietuviai, taigi, kuo didesnis šis sąrašas bus, tuo didesnė tikimybė būtų surasti tapatų donorą. Bet kuriuo atveju, nusprendus daryti transplantaciją, donoro paieška pradedama tiek Lietuvos, tiek Pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre.

„Negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 35 metų imtinai, o donuoti, jau esant registre, galima iki 55 metų imtinai. Registracija užtrunka 10 – 15 minučių: asmuo turi užpildyti anketą apie sveikatą, pasirašyti sutikimą būti įregistruotam į kaulų čiulpų donorų registrą bei duoti kraujo arba žando gleivinės ląstelių mėginį“, – sakė A. Vadlūgaitė – Strelčiūnė.