Aortos aneurizma yra klastinga liga, kurią būtų galima aptikti ir sėkmingai išgydyti, jeigu vyresni negu 65 metų vyrai ir moterys atkreiptų dėmesį į rizikos veiksnius ir pasitikrintų gydymo įstaigose.

Rugsėjo 19-ąją minima Pasaulinė aortos diena – tądien vyksiantys renginiai primins, kad Lietuva kasmet netenka daugybės žmonių, kuriuos pražudo staiga plyšusi stambiausios kraujagyslės – aortos – sienelė.

Išgelbėti gali ankstyva diagnozė

Gydytojas kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas teigia, kad kasmet Lietuvoje būtų galima išgelbėti kelis šimtus žmonių, jeigu aortos aneurizma jiems būtų aptinkama laiku – dar neplyšusi.

Pasak gydytojo, Lietuvoje kasmet gydoma apie 150-200 pacientų, kai atsižvelgiant į kitų šalių vidurkius gydymo mastai turėtų būti maždaug 4 kartus didesni.

„Norint sėkmingai gydyti ligą, pirmiausia reikia ją diagnozuoti. Be visuotinės pilvo aortos patikros programos aptikti daugumą ligos atvejų yra neįmanoma. Aortos aneurizma yra klastinga liga, nes dalis pacientų tiesiog nejaučia jokių simptomų ir nemato reikalo kreiptis į gydytojus“, – aiškina kraujagyslių chirurgas.

Aorta yra stambiausia žmogaus organizmo kraujagyslė, kuria kraujas iš širdies teka į kitus gyvybiškai svarbius organus.

Vyresnio amžiaus žmonėms aortos sienelė gali susilpnėti ir išplonėti dėl ligų ir anksčiau patirtų traumų. Pasak mediko, kai pilvo srityje aortos sienelė susilpnėja ir išplonėja, kraujagyslė išsipučia tarsi balionas.

Šis spindžio padidėjimas vadinamas aneurizma. Kadangi aneurizma susidaro lėtai per ilgą laiką, daugelis pacientų nejaučia jokių įspėjamųjų organizmo ženklų, rodančių apie mirtiną pavojų. Pasak mediko, kai pilvo srityje aortos sienelė susilpnėja ir išplonėja, kraujagyslė išsipučia tarsi balionas.

Šis spindžio padidėjimas vadinamas aneurizma. Kadangi aneurizma susidaro lėtai per ilgą laiką, daugelis pacientų nejaučia jokių įspėjamųjų organizmo ženklų, rodančių apie mirtiną pavojų.

Statistika gąsdina

Plyšus aneurizmai išgyvena tik 30-40 proc. pacientų. Todėl aortos aneurizma netgi vadinama „tyliąja žudike“.

Daugelyje Vakarų Europos šalių veikia nemokamos pilvo aortos aneurizmos stebėjimo programos. Remiantis jų duomenimis, Lietuvoje pagal populiaciją turėtų būti diagnozuojama 4 kartus daugiau plyšusių ir neplyšusių pilvo aortos aneurizmų.

Vadinasi, šiandien Lietuvoje galėtų būti virš 5 tūkst. vyrų ir moterų, kurie turi pilvo aortos aneurizmą. Didžioji dalis jų, apie 70 procentų, nėra gydomi, nes jiems liga dar nėra diagnozuota.

Nors diagnozuoti ligą yra paprasta ir neskausminga – atlikdamas pilvo srities tyrimą echoskopu specialistas pamato aortos sienelės pakitimus ir skiria atitinkamą gydymą.

Atsižvelgiant į ligos stadiją ir kiekvieno paciento anatominius ypatumus, aortos aneurizmai pašalinti gali būti taikoma atvira operacija arba endovaskulinė procedūra.

Jeigu laiku aptinkama neplyšusi aneurizma, gydymas 95 proc. atvejų būna sėkmingas.

T. Baltrūnas nurodo, kad didesnė rizika susirgti aortos aneurizma kyla asmenims, kurie:

•Yra vyresni negu 65 metų vyrai

•Rūko arba rūkė anksčiau

•Žino, kad jų šeimoje yra buvę aortos aneurizmos atvejų

•Pastebi, kad jų kraujospūdis padidėjęs, skundžiasi hipertenzija

•Turi aukštą cholesterolio lygį

•Pastebi sutrikusią kojų kraujotaką

Pasaulinė aortos diena bus minima ir Lietuvoje. Rugsėjo 19 d. bus atliekami nemokami aortos aneurizmos skriningai: nuo 12:00 iki 17:00 prie MO muziejaus Vilniuje, Pylimo g. 17; nuo 10:00 iki 15:00 prie Jūrininkų ligoninės Klaipėdoje, Liepojos g. 45; nuo 10:00 iki 13:00 LSMU klinikų teritorijoje Kaune, Eivenių g. 2.