Onkologai teigia, kad daugėja prostatos vėžiu sergančių ligonių, kuriems iš karto nustatoma išplitusi liga. 

Visame pasaulyje šiuo laiku visuomenė informuojama apie šią sunkią vyrų ligą, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena.

NVI onkologai, palyginę pastarųjų metų statistinius duomenis, išsiaiškino, kad daugėja vyrų, kuriems nustatoma išplitusi liga.

„Nuo 2012 m. per metus šalyje buvo nustatoma apie šimtas ketvirtosios stadijos prostatos vėžio atvejų. Daugiausia buvo ligonių su antra, rečiau – trečia stadija, o ketvirtoji buvo retenybė. Tačiau per pastarąsias penkias savaites mes net 10 vyrų nustatėme ketvirtosios stadijos vėžį“, – teigė NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. A.Ulys.

Gydytojas pridūrė, kad agresyvus vėžys per 4–6 mėnesius išplinta tiek, kad specialistai, gydydami sudėtingais ir labai brangiais metodais, ligoniui gali pažadėti tik pratęsti gyvenimą, o ne jį išgydyti.

„Vien diagnostinių prostatos biopsijų apimtys lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu sumažėjo 30 proc., o prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavusių pacientų kiekis, siųstas tolimesnei specialisto konsultacijai, susitraukė 3 kartus.

Kadangi sergamumas prostatos vėžiu nemažėja, o diagnostinių tyrimų apimtys pastarąjį pusmetį ženkliai sumažėjo, su baime laukiame užleistų ligos atvejų skaičiaus didėjimo. Juk geros prognozės gydant vėžį, galimos tik anksti nustačius ligą“, – teigia Laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė profesorė Sonata Jarmalaitė.

Pasak dr. A. Ulio, kai kuriems vyrams prostatos vėžys gali vystytis labai ilgai nesukeldamas žymesnių simptomų, tačiau kiti suserga agresyviu vėžiu, kuris plinta labai greitai. „Vyrai turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytojus jeigu jiems skauda nugarą, jeigu sutrikęs šlapinimasis, – šie simptomai praneša apie užleistą vėžį. Būkite budrūs“, – teigia specialistas.

Nustatyti kuo anksčiau

Kad liga būtų nustatyta anksti, mūsų šalyje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 70 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.

„Žinau, lengva pasakyti nueik, pasitikrink, nes visų pirma reikia kreiptis į šeimos gydytoją, pas kurį patekti sunku. Tačiau jei būsite aktyvesni, greičiau pateksite pas specialistus ir, jei bus nustatyta, kad sergate būsite pradėti gydyti. Tik anksti nustačius ligą, galima tikėtis gerų gydymo rezultatų“, – sakė prof. S. Jarmalaitė.

„Daug mūsų vyrų pasveiko nuo prostatos vėžio dėl to, kad ankstyvosios patikros programos dėka jiems buvo nustatyta prasidedanti liga ir jie buvo pradėti gydyti laiku. Deja, karantino metu programos veikla beveik sustojo.

Per pusę metų, kai ši programa neveikė, pasitikrinti neteko galimybės apie 50 tūkst. vyrų. Tai didžiulis smūgis visuomenės sveikatai, bet dar dar didesnis – šeimoms, nes prostatos vėžys – ne vien vyro liga. Šis susirgimas pažeidžia visą šeimą ir net bendruomenę.

Todėl ne veltui šiandien pasodinome šeimos medį – obelį, kuri veda skirtingų rūšių obuoliukus, simbolizuojančius šeimos narius – vyrą, moterį ir jų vaikus. Nors karantinas pasibaigė, ankstyvosios patikros programos veikla atsinaujina labai lėtai.

Dėl mūsų vyrų sveikatos, turime kuo skubiau atkurti iki pandemijos buvusį paslaugų ritmą“, – įsitikinęs Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.

„Kulinarijos studijos“ šefas italas Gian Luca Demarco surengęs degustaciją, kurioje pristatė keletą itališku vyrų sveikatai palankių patiekalų, priminė, kad vyro sveikata didžia dalimi priklauso nuo to, ką jis valgo.

„Mes, italai, ilgai gyvename dėl to, kad džiaugiamės. Vienas iš džiugesio šaltinių yra maistas. Tik svarbu išlaikyti tinkamas proporcijas – nesuvalgyti maisto tiek, kad jis taptų nebesveikas ir išlaikyti balansą. Lietuviai mėgsta kraštutinumus, – vieną dieną sveria 150 kilogramų, kitą – yra veganai. Taip negerai. Valgyti reikia viską, tinkamomis proporcijomis ir džiaugtis“, – sakė jis.

Gian Luca Demarco pridūrė: „Mes, vyrai, labai stiprūs, tačiau kai reikia pasitikrinti, pasidarome labai bailūs. Todėl moterys turėtų ne tik rūpintis, kad mes valgytume sveikai, bet ir mus paskatinti pasitikrinti sveikatą, o dar geriau, kad PSA testai būtų privalomi, – mes patys jų atlikti nenueisime“.

Progresas nesustoja

Prof. S. Jarmalaitė teigia, kad prostatos vėžio gydymas vis labiau individualizuojamas, atsižvelgiant į pacientų įgimtus ypatumus, molekulinį naviko profilį. Iki šiol ši liga buvo gydoma blokuojant vyriškųjų hormonų androgenų veiklą, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja keli molekuliniai prostatos vėžio potipiai ir ateityje, renkantis tinkamiausius diagnostikos ir gydymo sprendimus, vis dažniau teks atlikti genetinius tyrimus.

„Paveldimas prostatos vėžys agresyvus, todėl vertinamas kaip atskiras prostatos vėžio potipis. Nustačius tokį vėžį, kad ir ankstyvų stadijų, rekomenduojamas radikalus chirurginis gydymas. Jei ši liga progresuoja, o pacientui nustatomos paveldėtos BRCA1/2 ar ATM genų mutacijos, ateityje bus siūloma nauja sisteminio gydymo strategija PARP inhibitoriais. Klinikiniuose tyrimuose šie vaistai pasižymėjo geru klinikiniu potencialu ir mažu toksiškumu“, – aiškina profesorė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos centro vadovas doc. Arūnas Želvys atkreipia dėmesį ir į besikeičiantį požiūrį į sergančiuosius prostatos vėžiu.

„Anksčiau, jei vyras sirgdavo prostatos vėžiu, buvo manoma, kad jo nebereikia gydyti nuo kitų ligų, dabar šiems žmonėms operuojama širdis, taikomos kitos brangios procedūros, greitai jie bus įrašyti ir į transplantuotinų ligonių sąrašus, nes tai gali jiems pailginti gyvenimą. Gydymas tampa kompleksine problema, apimančia daug sričių“, – sakė specialistas.

Nereikia bijoti

Prof. S. Jarmalaitė tvirtina, kad nežiūrint į tai, jog Lietuvoje karantino metu sveikatos sistemos situacija buvo labai sudėtinga ir daugelio gydymo įstaigų veikla buvo apribota, Nacionalinis vėžio institutas dirbo visą laiką.

Karantino metu gydytojai pertvarkė darbą, išskirstė ir apribojo pacientų srautus, išmoko dirbti su asmens apsaugos priemonėmis ir didele atida. Ir dabar pacientai į NVI patenka pro karantino postus, tiksliai nustatytu laiku, dėvi apsaugines kaukes, hospitalizuojami po neigiamo COVID-19 testo atsakymo.

„Pripratome dirbti šiuo atsargiu režimu ir sėkmingai teikiame visą sveikatos paslaugų spektrą, pasiekdami 70–80 proc. įprastinių apimčių. Vien per tris karantino mėnesius NVI apie tūkstantis pacientų tęsė ar pradėjo chemoterapijos ar spindulinės terapijos gydymo kursus, dėl vėžio buvo operuoti 700 pacientų“, – tvirtina profesorė.

Vis dėlto onkologai neramiai laukia rudens, kai padidėja sergamumas infekcinėmis ligomis, o ir naujasis virusas dar nesitraukia.

„Norisi priminti, kad infekcinėmis kvėpavimų takų ligomis nuolat serga dalis populiacijos ir jos nėra tokios letalios ir sunkiai gydomos kaip vėžys. Manyčiau verta išgryninti prioritetus ir daugiau dėmesio skirti onkologinėmis, kardiologinėmis, kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Būtina sukurti sąlygas saugiam paslaugų teikimui ir neberiboti pacientų galimybių gauti savalaikį gydymą“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.

Prostatos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje ir viena iš pagrindinių vyrų mirties nuo vėžio priežasčių. Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga apie 2500 vyrų, o pagal mirtingumą nuo šio vėžio mūsų šalis pirmauja tarp ES valstybių.

Rengėjai pabrėžė, kad šeštąjį kartą vykusios akcijos „Nerk į žydrą“ simbolis – žydras – dangaus spalvos – kaspinas. Ji rengiama kiekvieną rugsėjį. Kai pakeliam akis į dangų, širdį užlieja ramybė ir viltis, tikėjimas ateitimi.

NVI Amžinai žydinčiame sode buvo pasodinta šeimos obelis, vedanti skirtingų rūšių obuolius ir pagerbti iškilūs mokslininkai onkologai, buvę Instituto vadovai – prof. Liudvika Laima Griciūtė (1926–2018) ir prof. Albertas Telyčėnas (1928–1990). Jiems sode pastatyti memorialiniai suoliukai.