Prasidėjus mokslo metams, Lietuvoje vis dažniau vaikams nustatoma COVID-19 infekcija. Ar tai reiškia, kad moksleiviai tapo koronaviruso platintojais? Kada tėvams reikėtų susirūpinti, kad vaiko sloga nėra tik peršalimas?

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Inga Ivaškevičienė įspėjo, kad blogai pasijutusio vaiko nereikėtų leisti į mokyklą ar patikėti jo priežiūrą seneliams.

Koronaviruso infekcija nustatyta jau 15 Lietuvos ugdymo įstaigų, dvi iš jų – ikimokyklinio ugdymo, serga 14 moksleivių, o saviizoliacijoje – 228.

COVID-19 infekcija sergantys mažamečiai lengviau atsiperka, nes dažniausiai tai būna nesudėtinga ligos forma, tačiau garbingo amžiaus žmonėms ji gali sukelti sunkių pasekmių.

Itin sunkios būklės vaikų dar nebuvo

Nors pasaulyje pasitaiko sunkių atvejų, kai vaikai patenka į intensyvios terapijos skyrių, kai taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, bet Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninėje atsidūrusiems mažamečiams nereikėjo tokios pagalbos.

Iki šiol nebuvo nė vieno vaiko, kuris dėl COVID-19 infekcijos būtų gydomas intensyvios terapijos skyriuje.

Vaikų ligoninėje jauniausias pacientas, kuris sirgo COVID-19 infekcija, buvo šešių mėnesių. Remiantis Lietuvos duomenimis, per šešis mėnesius koronavirusu užsikrėtę vaikai nebuvo sunkūs ligoniai.

„Tai – pavyzdys, kad vaikai mažiau kenčia nuo koronavirusinės infekcijos nei suaugusieji. Tai gera žinia, todėl galime nuraminti tėvus. Tačiau atsipalaiduoti nereikėtų ir neturime galvoti, kad mūsų vaikai lengvai „peršoks“ per pandemiją, nes niekas nėra apdraustas“, – teigė gydytoja I.Ivaškevičienė.

Prasidėjus mokslo metams, Lietuvoje infekcijos atvejų dažnėja, nes vaikai užsikrečia vieni nuo kitų. Jie turi laikytis visų būtinų apsisaugojimo priemonių. Todėl tėvai turi priminti vaikams, kad svarbu nešioti kaukes.

Net jei vaikas sloguoja, geriau kelias dienas jo neleisti į mokyklą, o palaukti, kol jo savijauta pagerės. Sloga – tai požymis, kad prasidėjo ūmi kvėpavimo takų infekcija.

Kai kuriose mokyklose siūloma matuoti temperatūrą vaikams, kol jie neperžengė mokymo įstaigos slenksčio. Gydytoja I.Ivaškevičienė pasakojo, kad tokia priemonė gali greičiau nustatyti apsirgusius vaikus. Tačiau temperatūros matavimas nėra auksinis standartas. Juk vaikas gali sukarščiuoti ir būdamas mokykloje, pagaliau yra vaikų, kurie puikiai jaučiasi ir tada, kai kūno temperatūra būna šiek tiek didesnė nei normali.

Gydytoja turi ne vieną patarimą tėvams

Ne paslaptis, kad daugelis jaunų šeimų neišsiverčia be senelių pagalbos, todėl patiki jiems vaikų priežiūrą. Gydytoja I.Ivaškevičienė pasakojo, kad tokiu atveju reikėtų šeimos susitarimo.

„Mes, kaip specialistai, rekomenduojame vengti tokių kontaktų, bet ar tai realu įgyvendinti, kiekviena šeima turėtų nuspręsti individualiai“, – pasakojo gydytoja.

Vaikams iki penkerių nepatariama nešioti kaukių. Medicininėje literatūroje rašoma, kad jaunesnio amžiaus vaikams yra sudėtinga kvėpuoti, jei nosį dengia kaukė. Kaukė netgi gali būti pavojingesnė nei infekcija mažamečiams, nes gresia uždusimo pavojus.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei pasikeitė vaiko elgesys, nes tai padeda laiku įtarti COVID-19 infekciją. Simptomai, kurie išduoda, kad vaikas užsikrėtė, priklauso nuo jo amžiaus.

Jei krūtimi maitinamas kūdikis atsisako valgyti, tai gali būti svarbus požymis. Vyresnio amžiaus vaikams koronavirusinės infekcijos dažniausi simptomai yra karščiavimas ir kosulys. Tačiau lengvai sergantys vaikai gali turėti mažiau išreikštų požymių.

COVID-19 infekcija vaikams gali sukelti ir tokių negalavimų, kurie būdingi ūmiai kvėpavimo takų infekcijai, tai gali būti gerklės perštėjimas, dusulys ar apsunkintas kvėpavimas. Vyresnio amžiaus vaikai gali skųstis raumenų skausmu, šalčio krėtimu. Vaikai taip pat gali prarasti tokius pojūčius kaip uoslė ar skonis.

Užsikrėtę koronavirusu vaikai neretai pasidaro irzlūs, apatiški ar vangūs, nenori žaisti. Jautrūs tėvai, kurie gerai pažįsta savo vaiką, gali greitai suprasti, kad jam kažkas negerai.

Yra tėvų, kurie skundžiasi, kad darant testą dėl koronaviruso, vaikas patiria tokį šoką, kad prisimins tai visą gyvenimą.

Gydytoja I.Ivaškevičienė pasakojo, kad šis tyrimas nėra malonus, todėl vaikai gali įvairiai sureaguoti. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip vaikas bus nuteikiamas prieš tyrimą. Bet tai nėra skausminga procedūra.

Yra imamas tepinėlis iš nosiaryklės ir gerklės. Testui naudojamas specialus šepetėlis, kuris įkišamas giliai į abi šnerves ir sukelia kutenimo pojūtį bei čiaudulį. Bet tyrimui atlikti netaikoma nuskausminimo procedūra.

Gydytoja I.Ivaškevičienė daug prisidėjo prie tarptautinio tyrimo, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip koronavirusas veikia vaiko organizmą.

Į šį tyrimą įsitraukė 82 medicinos centrai iš 25 Europos šalių, jame taip pat dalyvavo Lietuva. Tyrimas buvo atliktas šiemet balandį, buvo tiriami 582 vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų.

Lietuvoje į tyrimą buvo įtraukti 6 tuo metu koronaviruso infekcija COVID-19 sirgę Vaikų ligoninės pacientai.

Paaiškėjo, kad visoje Europoje vaikai serga lengvesne infekcijos forma nei suaugusieji, tik 8 proc. (48 vaikams) tirtų vaikų prireikė intensyviosios terapijos paslaugų, o Lietuvoje jų nereikėjo nė vienam nepilnamečiui.

Iš visų pacientų, kuriems buvo taikyta intensyvi medicinos priežiūra, tik pusei jų (4 proc.) reikėjo ir kvėpavimo pagalbos, vienam vaikui taikyta EKMO (ekstrakorporinė membraninė oksigenacija).

Tyrimo duomenimis, nuo COVID-19 infekcijos mirė 4 vaikai (0,69 proc.) iš 582 tiriamųjų. Tačiau Lietuvoje nebuvo nė vieno tokio atvejo.

Tyrėjai vertino pagrindinius ligos požymius ir tai, kurie iš jų pasireiškė dažniausiai: karščiavimą ir kosulį (65 proc. atvejų), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (54 proc. atvejų) ir apatinių kvėpavimo takų, arba pneumonijos (25 proc. atvejų), taip pat virškinimo sutrikimo (22 proc.) simptomus.

Pastebėta, kad kai kuriems vaikams virškinimo sutrikimai pasireikšdavo be jokių kataro požymių, – įprastai šis simptomas pirmiausia priskiriamas žarnyno infekcijoms.

16 proc. atvejų vaikų liga pasireiškė be jokių simptomų ir buvo diagnozuota tik nustačius kontaktą su sergančiuoju.

Gydytoja I.Ivaškevičienė pripažino – tyrimas buvo labai svarbus vien dėl to, kad infekcijos plitimo pradžioje medikus labiausiai trikdė nežinomybė, trūko mokslo įrodymais grįstų duomenų iš Europos ir Vakarų šalių, kuriais remtis įprasta mūsų šalyje.