Gydytoja pasakoja, kad nuotolinės vaizdo konsultacija yra labai patogi galimybė spręsti ne itin sudėtingus sveikatos sutrikimus, kurie tėvams sukelia ne ką mažesnį nerimą kaip ir sudėtingi.
„Labai gerai, kai gali iš pokalbio nuspręsti dėl smulkesnių problemų, pvz. dėl miego, dėl elgesio. Tam puikiai užtenka nuotolinių konsultacijų. Galima aptarti gydymo planą, nusiųsti pacientą tyrimams“, – sako J.Žukauskienė.
Tėvams reikėtų pasiruošti
Gydytoja pataria tėveliams pasiruošti videokonsultacijai, panašiai kaip ir vykstant pas gydytoją į konsultaciją jos kabinete.
„Jiems reikėtų apgalvoti, ko jie nori paklausti, papasakoti, kas darosi su vaiku, kas jiems kelia nerimą. Ypač jeigu neramina keisti, neįprasti judesiai ar vaiką vargina neaiškūs skausmai. Neužtenka tik paklausti: čia normalu, ar nenormalu. Taip pat labai naudinga nufotografuoti ar nufilmuoti vaiko elgesį, persiųsti nuotraukas ar vaizdo medžiagą“, – sako vaikų neurologė J.Žukauskienė.
Medikė pasakoja, kad būna labai naudinga, kai registruodamiesi tėvai parašo laišką, kuriame papasakoja, kokia problema. Gydytojas jau gali orientuotis, apie ką vyks pokalbis, konsultacija būna tikslingesnė.
Apie sunkią ligą – abiem tėvams
Gydytoja laikosi bendros taisyklės, taikomos, ko gero, visose medicinos srityse: kai reikia informuoti apie ne itin malonius dalykus, diagnozę turėtų išgirsti abu tėvai kartu.
„Jeigu tėvai ateina su vaikučiu profilaktiškai pasitikrinti ar konsultuojasi nuotoliniu būdu dėl nedidelių sveikatos sutrikimų, nėra būtina konsultacijoje dalyvauti abiems tėvams. Tačiau kai sveikatos sutrikimas gana rimtas, tikrai svarbu, jog apie jį išgirstų abu“, – sako vaikų neurologė.
Medikė pasakoja, kad mamos dažnai nujaučia, kad gydytojas įvardins ne itin malonią diagnozę, jos labai jaudinasi, todėl neverta tikėtis, jog sklandžiai viską papasakos vaiko tėvui.
„Kur kas naudingiau, kai abu tėvai ją išgirsta kartu. Pavyzdžiui, apie cerebrinį paralyžių. Tokią diagnozę turi išgirsti abu tėvai. Nes jeigu pasakai mamai, ji susijaudina, nesugeba nieko paklausti, pusę informacijos pamiršta, o kai reikia perduoti tėčiui, ką gydytoja sakė per konsultaciją, tėvo reakcija gali būti tokia, kad arba jis nesupranta, arba net nusijuokia nepatikėjęs. Jis nedalyvavo pokalbyje, neuždavė savo klausimų, tad visai natūralu, jog gali nesuprasti situacijos rimtumo“, – teigia gydytoja J.Žukauskienė.
Vaikai nebijo gydytojos iš kompiuterio ekrano
Konsultuojant nuotoliniu būdu gydytojai neteko išrašyti daug elektroninių receptų, nes pacientai kreipėsi dėl ne itin sudėtingų sveikatos sutrikimų. Medikė prisimena paskyrusi žolinį preparatą vaikučiui, kad geriau miegotų. „Jeigu yra sudėtingesnė sveikatos problema, tėvai visgi turi ateiti su vaiku į kliniką ir pasidaryti tyrimus. Konsultuojant nuotoliniu būdu galima išrašyti siuntimą tyrimams“, – pasakoja vaikų neurologė.
Medikę maloniai nustebino, kad jos mažieji pacientai visiškai nebijojo „tetos iš ekrano“.
„Vaikams net linksmiau, kai jų paprašai kažką padaryti iš kompiuterio ekrano. Esu toli, jie jaučiasi visiškai saugūs, todėl tik juokiasi ir viską padaro, ko prašai. Taip jiems kur kas smagiau“, – įspūdžiais dalinasi vaikų neurologė.
Gydytoja pripažįsta, kad ne viską įmanoma pastebėti nuotolinės konsultacijos metu, bet pamatytą vaizdą jau galima vertinti. „Jaučiausi kaip teta iš televizoriaus, kurios vaikai nebijo ir jiems visai smagu pasirodyti daktarei, kuri žiūri į juos iš ekrano“, – pasakoja gydytoja J.Žukauskienė. Medikė viliasi, kad po tokios pažinties nuotoliniu būdu, tie vaikai jau nebebijos ateiti pas „tetą iš ekrano“ ir gyvai.
