Kasmet apie 4 tūkstančiams lietuvių išvedama stoma. Po operacijos tokiam žmogui tenka dorotis su prie šono pritvirtu maišeliu tuštinimuisi. Dalis šių žmonių ilgą laiką iki lemtingos operacijos kamuojasi nuo diverkulito.
Keičia gyvenimą
Klaipėdoje gyvenanti Elena (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) gyvena įprastą gyvenimą, ne daug kas žino, kad ji turi suformuotą stomą.
„Stoma nėra gyvenimo pabaiga, bet jo tikrai nepalengvina. Su šia problema yra susiję daug kasdienių rūpesčių ir psichologinių problemų. Tai reikalauja kitokių higienos įgūdžių, visos higienos priemonės, kurių reikia tikrai daugiau nei įprastai, turi būti su tavimi, o ką jau kalbėti, kad nebesijauti tokia patraukli savo nuosavam vyrui”, – atsiduso klaipėdietė, bet suskubo pridurti, kad nepaisant visko, ji gali netrukdoma gyventi įparstą gyvenimą, pavyzdžiui, sportuoti, lanko baseiną.
Nekreipė dėmesio į simptomus
Moteris pasakojo, kad ilgą laiką iki lemtingos operacijos ją kankino pykinimas, pilvo spazmai, tačiau ji vis nerasdavo laiko apsilankyti pas gydytoją.
Dėl apleisto divertikulito, moteriai trūko storoji žarna, buvo diagnozuotas ūmus pilvaplėvės uždegimas ir net sepsis. Ji buvo skubiai nugabenta į ligoninę operacijai, o po to teko išmokti gyventi kitaip.
Užklumpa kas trečią 50-metį
Storosios žarnos divertikulai – tai nedidelių – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų – maišelių, gyvenimo bėgyje susidarančių storosios žarnos sienoje, uždegimas. Šių maišelių siena yra tik trečdalio viso žarnos sienos storio, todėl ties ja lengviau plinta uždegimas ir ji lengviau prakiūra.
Baltijos-Amerikos klinikos profesorius, pilvo chirurgas Tomas Poškus pastebi, kad apie trečdaliui penkiasdešimtmečių jau aptinkamos diverkulito užuomazgos.
„Divertikulai atsiranda bėgant metams – apie trečdaliui penkiasdešimtmečių jie jau aptinkami. Pastebima, kad vakarietiško gyvenimo būdo ir mitybos šalyse divertikuliozė labiau paplitusi“, – aiškino profesorius.
Dėl komplikacijų tenka gelbėti gyvybes
Lietuvoje medikai vis dažniau fiksuoja sergančiuosius divertikulitu. Prof. dr. T.Poškus teigė, kad tai siejama su mažiau skaidulų turinčiu maistu ir lėtesniu turinio judėjimu storąjame žarnyne bei pasikeitusia bakterijų sudėtimi.
Divertikulai dažniausiai nepasireiškia, bet gana dažnai nustatomi tiriant storąją žarną vėžio profilaktikos metu.
„Jie pastebimi darant storosios žarnos rentgeno ar endoskopinius tyrimus. Tačiau kartais jie gali sukelti komplikacijų – uždegimą ir kraujavimą. Atsiradus uždegimui jaučiamas stiprus pilvo skausmas, gali pakilti kūno temperatūra, pučia pilvą, netenkama apetito. Jeigu uždegimas intensyvus – gali tekti net gydytis ligoninėje ar net operuoti, labai retais atvejais gyvybei gelbėti gali būti reikalinga neatidėliotina operacija.
Jos metu tenka šalinti pakitusią žarnos dalį bei netgi suformuoti stomą – dirbtinę išangę – priekinėje pilvo sienoje. Jos likvidavimui gali būti reikalinga dar viena operacija.
Jeigu nelabai sunkūs uždegimai įkyriai kartojasi, taip pat gali būti reikalinga operacija – pakitusios žarnos dalies pašalinimas.
Sunkesniais atvejais vartojami antibiotikai, susidarius pūliniams juos tenka drenuoti.
Kita komplikacija – kraujavimas – pasitaiko rečiau, tačiau gali būti pavojinga. Ji pasireiškia krauju ir krešuliais tuštinantis, silpnumu ar net alpimu. Tokiu atveju be ligoninės pagalbos išsiversti dažniausiai nepavyksta“, – pastebi pilvo chirurgas prof. Tomas Poškus.
Divertikuliozės komplikacijos daugiau būdingos vyresniems kaip 50 metų asmenims, tačiau kartais serga ir jaunesni.
Reikalinga speciali dieta
Jei jau jums nustatė diverkulitą – kas toliau? Nurimkite. Ne visiems tenka dorotis su tokiomis komplikacijomis kaip klaipėdietės Elenos.
Baltijos -Amerikos klinikos profesorius paaiškino, kad nustačius divertikulus, kurie nesukelia simptomų, papildomo gydymo ir stebėjimo nereikia, pakanka sveikiau maitintis. Tačiau kartais tenka imtis ir specialios dietos.
„Beveik visose Lietuvos gydymo įstaigose turime priemones, tinkamas diagnozuoti ir tinkamai gydyti divertikulitą.
Esant besimptomiams diverkulams, patariame gausiai valgyti šviežių vaisių ir daržovių, vartoti skysčių, vengiant vidurių užkietėjimo.
Esant uždegimui paprastai gydymas pradedamas nuo dietos – vartotinas tik vanduo. Kartais tenka visai nieko nevaglyti ir negerti keletą dienų, tada skysčiai skiriami lašine infuzija“, – aiškino prof. dr. T.Poškus.
Jis akcentavo, kad norėdami išvengti diverkulito komplikacijų ir apskritai išlikti sveiki, vyresni negu 50 metų žmonės turėtų nevengti sudalyvauti nemokamoje vėžio patikros programoje, vengti perdirbto maisto, pusfabrikačių, rūkytų mėsos gaminių. Taip pat kuo daugiau judėti. Visais atvejais svarbu atsisakyti ir žalingų įpročių.
