Per šią operaciją buvo ne tik implantuotas širdies vožtuvas, bet ir nuo galimų komplikacijų apsaugotos ligonės galvos smegenų arterijos.
Prieš operaciją medikai į pacientės kaklo arterijas įvedė specialius filtrus, kurių paskirtis – neleisti į smegenis maitinančias kraujagysles patekti atitrūkusioms kalcio dalelėms.
Kraujagysles užkimšę dariniai gali sukelti išeminį galvos smegenų insultą. Tokia paciento apsauga Kauno klinikose buvo taikyta taip pat pirmą kartą. Po procedūros šiuose filtruose buvo aptikta iki 3 mm dydžio dalelių.
„Tikėtina, kad rastieji kalcinatai būtų užkimšę kraujagysles ir sukėlę komplikacijų“, – po pirmąsyk Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose atliktos tokios operacijos, dalyvaujant daugiadalykei komandai, kalbėjo Kardiologijos klinikos kardiologas Kasparas Briedis (30 m.).
Kankino varginantys ligos simptomai
Mažeikių rajono gyventojai kelerius metus buvo sunku judėti, ji duso nuo menkiausio fizinio krūvio. Pastaraisiais mėnesiais moters būklė dar pablogėjo – ėmė svaigti galva, temti akyse, o dusulys leido jai nueiti mažiau kaip 100 metrų.
Mažeikiškė kreipėsi į šeimos gydytoją, o jis, nustatęs širdies ūžesius, nukreipė į LSMUL Kauno klinikas, kad išsamų tyrimą atlikęs kardiologas paskirtų reikiamą gydymą.
„Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, kartais rizikinga taikyti bendrąją nejautrą, nes galimos įvairios komplikacijos, – sakė kardiologas K.Briedis. – Todėl nusprendėme apsiriboti tik vietine nejautra kirkšnyje, per kurią buvo įkištas specialus vamzdelis“.
K.Briedis pažymėjo, kad procedūros metu pacientas gali jausti tam tikrus pojūčius, todėl prieš procedūrą būtina pasikalbėti su ligoniu. Juolab kad per visą operaciją jis lieka sąmoningas, gali bendrauti su medikais, o tai leidžia sekti jo būklę per visą procedūrą.
Įkalbėti ryžtis inovatyviai operacijai nebuvo sunku
Įkalbėti moterį tapti pirmąja paciente, kuriai aortos vožtuvas pakeistas be bendrosios nejautros, nebuvo sunku. Gydytojas paaiškino tokios procedūros eigą bei privalumus, todėl mažeikiškė nedvejodama sutiko.
Pacientė po sėkmingos operacijos dabar sveiksta LSMUL Kauno klinikų filiale – Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Užbaigus reabilitaciją moteriai teks sugrįžti į Kauno klinikas, kur bus atliktas širdies tyrimas ultragarsu.
Metodas, kai širdies vožtuvas keičiamas per kateterį (TAVI), nėra didelė medicinos naujiena.
Pirmieji tokią operaciją prieš 18 metų atliko Prancūzijos medikai, o dabar kai kuriose šios valstybės klinikose tokią procedūrą bandoma daryti net neguldant paciento į ligoninę – tai padaroma dienos stacionare.
Operacijos metodas taikomas atsižvelgiant į paciento amžių
Pasak kardiologo K.Briedžio, šis metodas dažniausiai naudojamas gelbėjant vyresnio amžiaus pacientus, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, o jaunesniems atliekama įprastinė operacija, kai atveriama krūtinės ląsta.
Mat per TAVI procedūrą įmanoma implantuoti tik biologinį aortos vožtuvą, o mechaninio neįmanoma.
2018 metais LSMU kardiologijos rezidentūros studijas baigęs K.Briedis dalyvavo Europos kardiologų draugijos surengtame konkurse dėl metų stažuotės geriausiuose Europos kardiologijos centruose.
Dėl prestižinių stipendijų varžėsi net 300 jaunųjų kardiologų, bet ambicingas lietuvis prasibrovė į geriausiųjų penketą. Du mėnesius Milane (Italija) stažavęsis K.Briedis po to beveik metus praleido Liverpulio širdies ir krūtinės ligoninėje, kuri yra didžiausias specializuotas centras visoje Didžiojoje Britanijoje.
Gabus lietuvis gydytojas dirbti grįžo į tėvynę
Lietuvis kardiologas per metus dalyvavo net 270 širdies aortos vožtuvo keitimo operacijų.
Per didžiąją dalį – 140 procedūrų – K.Briedis buvo vadovaujantis kardiologas, o likusiose pradžioje mokėsi asistuodamas.
„Toks krūvis ir įvairovė padėjo sukaupti neįkainojamos patirties, kurią noriu panaudoti grįžęs į Lietuvą“, – sakė doktorantūros studijas Lietuvoje planuojantis K.Briedis.
Jaunas medikas yra buvęs stažuotėse Šveicarijoje, JAV ir Vokietijoje, bet atsispyrė užsienio klinikų pateiktiems pasiūlymams.
Ypač tokie specialistai graibstomi Vidurinių Rytų valstybėse – buvusios kolonijos paveldėjo europietiško modelio sveikatos apsaugos sistemą. Tad Didžiojoje Britanijoje mokslus baigę specialistai laukiami išskėstomis rankomis, o jiems mokamas milžiniškas atlygis.
Tačiau K.Briedis nutarė grįžti į gimtinę: „Ne viską lemia finansinė nauda, labai svarbu gyvenimo kokybė. Be to, grįžti buvau pažadėjęs šeimai.“
Kauno klinikose TAVI operacijos atliekamos nuo 2011-ųjų, bet šis gydymo metodas buvo taikomas palyginti retai.
Tiesa, pastaraisiais metais šių operacijų daugėjo – 2019 metais Kauno klinikose atlikta jau 100-oji TAVI procedūra.
Lietuvoje pažangi operacija yra ženkliai pigesnė nei užsienyje
„Liverpulio ligoninėje per metus buvo padaroma apie 350 tokių operacijų. Galėjome atlikti ir daugiau, bet stabdė kvotos. Valstybė už tokią operaciją ir ligonio slaugą ligoninei sumokėdavo po 35 tūkstančius svarų sterlingų (beveik 39 tūkst. eurų). Lietuvoje tokia operacija kainuoja perpus pigiau“, – pasakojo kardiologas.
Vidurinių Rytų šalyse tokios pat procedūros kainuoja gerokai daugiau – pavyzdžiui, Libane už širdies aortos vožtuvo keitimą reikėtų pakloti 80 tūkstančių JAV dolerių (apie 68 tūkst. eurų).
„Nereikia pamiršti, kad ten tenka mokėti iš santaupų, nes sveikatos draudimo sistemos nėra“, – sakė K.Briedis. Kardiologas pažymėjo, kad šiuolaikinis 70-metis žmogus dar yra gana jaunas, bet privalo atidžiau įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus. Tai padeda laiku pajusti itin klastingos ligos – širdies aortos stenozės simptomus.
Šią ligą išduoda nuovargis, nuo menkiausio fizinio krūvio prasidėjęs dusulys, skausmas krūtinėje, galvos svaigimas, kojų tinimas, alpimas.
Šiuos simptomus pajutęs žmogus turėtų skubiai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas specialistą.
„Dažnai lietuviai mano, kad staiga susilpnėjusi sveikata yra senatvės požymis. Bet paaiškėja, kad dėl susiaurėjusio aortos vožtuvo organizmas tiesiog neaprūpinamas deguonimi“, – sakė kardiologas.
K.Briedis pažymėjo, kad lietuviai linkę pernelyg anksti pasenti ir susitaikyti su prastėjančia sveikata: „80 metų sulaukę britai yra guvūs, keliauja po pasaulį ir džiaugiasi gyvenimu. Vyriausiam mano pacientui, kuriam teko pakeisti širdies aortos vožtuvą, buvo 94 metai“.
Būtina skubi pagalba
Sergančiųjų aortos vožtuvo stenoze Europoje daugėja, nes didėja vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė. Dažniausia aortos vožtuvo stenozės priežastis yra ant vožtuvo burių susidarančios kalcio sankaupos. Stenozę gali sukelti ir įgimtas dviburis aortos vožtuvas ar reumatas.
Negydoma liga gali sukelti širdies nepakankamumą ar staigią mirtį. Sergamumas širdies aortos stenoze tarp vyresnių kaip 65 metų gyventojų viršija 2 procentus. Apskaičiuota, kad negydant sunkios stenozės ilgiau kaip 2 metus išgyvena mažiau kaip 50 proc. ligonių.
Europoje įregistruota apie 4,9 milijono pacientų, sergančių aortos vožtuvo stenoze. Specialistų skaičiavimais, Lietuvoje kasmet TAVI procedūrą reikėtų atlikti 400–500 pacientų.
