Tyrėjų teigimu, ligomis galima užkrėsti visais trimis būdais – čiaudint, kosint ar kalbant – paskleidžiant virusų turinčius seilių lašelius.
Ekspertai apskaičiavo, kad garsiai kalbėdami minutę išskiriame 1 tūkstantį seilių lašelių, galinčių pernešti koronavirusą, o čiaudėdami išskiriame net 40 tūkstančių lašelių.
Kosint (tai vienas pagrindinių COVID-19 ligos simptomų) gali pasklisti apie 3 tūkstančius seilių lašelių, kuriuose gali slypėti virusas.
Bet ne visi seilių lašeliai gali būti virusų nešėjai. Didesnė tikimybė, kad ligą perneš didesni lašeliai, kartu mažiau tikėtina, kad jie ilgiau užsibus ore. Tikimybė, kad mažesni lašeliai bus užkrėsti virusu, ne tokia didelė, bet jie ilgiau išlieka ore.
Tyrėjai įspėjo, kad lašeliai, išskirti į orą iš kieno nors plaučių, gali būti įkvėpti aplinkinių ir netgi sukiotis ore 6 metrų atstumu ir būti įtraukti į vėdinimo sistemą, taip pasklisti oru.
Žinoma, kad žmonės taip pat gali užsikrėsti virusu čiupinėdami kietus paviršius, o tada palietę veidą. Tokiu būdu virusas patenka į organizmą per nosį ar burną.
JAV Tenesio universiteto daktaras Rajivas Dhandas ir Rusho universiteto Čikagoje daktarė Jie Li savo tyrimo ataskaitoje rašė: „Dideli kvėpavimo takų lašeliai, turintys tokių patogenų kaip gripo virusas, gali keliauti apie 6 pėdas (1,8 m), kai sergantis žmogus kosi ar čiaudi.
Aerozolis, išsiskiriantis iš burnos kosint, pasirodo ne kaip atskiri lašeliai, o kaip čiurkšlė, lydima sūkurio, kurio savybės tapačios slėginių dozuotų aerozolinių inhaliatorių garams ir gali prasiskverbti įspūdingu nuotoliu į mus supantį aplinkos orą iki visiškai išsisklaidant.
Taigi kosint ar čiaudint išsiskiriantys skirtingo dydžio lašeliai pakimba daugiafaziame sūkuriniame paviršiuje sklandančiame debesyje.
Sūkurys įtraukia mažesnes daleles ir verpetus į debesį, dar kartą sulaikydamas jas, kad dalelės nusėstų rečiau, kai kurioms keliaujant daugiau nei 8 pėdas (2,4 m) horizontaliai oru.
Negana to – mažesnės dalelės gali būti ore ištaškytos 13–20 pėdų (3,9–6 m) vertikaliai, o tai teoriškai yra pakankamai aukštai joms patekti ir keliauti per lubų vėdinimo sistemas kai kuriuose pastatuose“, – rašė mokslininkai.
Ar aplinkiniai užsikrės virusu, gali priklausyti nuo skirtingų lašelių tipų.
Pastebėta, kad didžiausi lašeliai, tikėtina, bus išstumti kosint ir veikiausiai nuskries mažiausią atstumą.
Dauguma tokių lašelių veikiausiai nukris ant žemės, prieš įveikdami 2 m atstumą, teigė mokslininkai.
Didžiausi – 100 mikrometrų (apie 0,01 cm) ore gali kyboti tik apie 10 sekundžių.
10 mikrometrų dalelės gali išlikti ore 17 minučių, įspėjo mokslininkai, o 1–3 mikrometrų gali sklandyti neribotą laiką.
COVID-19 tyrimuose daroma prielaida, kad yra 37 proc. tikimybė bet kokiai 50 mikrometrų dydžio dalelei turėti virusą, jeigu ją išskiria žmogus, užsikrėtęs koronavirusu.
Ši proporcija mažėja sulig lašelių dydžiu – tikimybė, kad virusas bus perneštas 10 mikrometrų dalelėje, yra 100 kartų mažesnė (0,37 proc.).
Bet mažesnėms dalelėms yra didesnė tikimybė nebūti išfiltruotoms nosyje ir patekti į plaučius, įspėjo tyrėjai.
Jie pridūrė: „Didesnėms nei 5 mikrometrų aerodinaminio skersmens dalelėms labiausiai tikėtina nusėsti gerklėje ir būti prarytoms, o dalelės, mažesnės nei 5 mikrometrų, turi didžiausią tikimybę nusėsti plaučiuose.
4–5 mikrometrų dalelės pirmiausia nusėstų į kvėpavimo takus, kur mažesnės dalelės išliktų pakibusios oro srovėje ir prasiskverbtų į periferinius kvėpavimo takus bei alveoles.“
Labiausiai tikėtina, kad šios dalelės pasklis garsiai kalbant, sakė mokslininkai.
