Klinikos „Amberclinic“ gydytojas urologas Arvydas Varaneckas sako, kad dažniausiai vyrai į urologą kreipiasi dėl diskomforto jausmo pilvo apačioje, tarpvietėje, susilpnėjusios šlapimo srovės, dažnesnio šlapinimosi, ypač nakties metu. Tačiau net ir nesant šių nusiskundimų, profilaktinio patikrinimo metu galima nustatyti šias prostatos ligas – prostatitą (prostatos uždegimą), gerybinį prostatos išvešėjimą (hiperplaziją), prostatos vėžį.
Pasak urologo A.Varanecko, pacientai darosi vis sąmoningesni: „Kai kurie kreipiasi profilaktiškai, nejausdami jokių simptomų. Tai vertinu teigiamai, nes užleisti atvejai vėliau skaudžiai atsiliepia. Reikia kreiptis atsiradus net ir nežymiems simptomams, o vyrams virš 40 metų pas urologą visada rekomenduoju pasitikrinti kartą per metus“, – sako gydytojas A.Varaneckas.
Prostatos išvešėjimas paliečia daugumą vyrų
Pasak urologo A.Varanecko, prostata daugeliui vyrų nepaliaujamai didėja visą gyvenimą: „Vyresnio amžiaus vyrams išvešėjusi prostata (hiperplazija) pradeda kelti šlapinimosi sutrikimus. Maždaug trečdalis šešiasdešimtmečių skundžiasi vidutiniais ar ryškiais hiperplazijos simptomais, o tarp aštuoniasdešimtmečių – pusė“, – sako gydytojas.
Prostatos išvešėjimas sukelia: dažną ar staigų norą šlapintis, padažnėjusį naktinį šlapinimąsi, apsunkintą šlapinimosi pradžią, silpną ar trūkčiojančią srovę, varvėjimą šlapinimosi pabaigoje, nesugebėjimą pilnai ištuštinti šlapimo pūslę.
Tačiau, pasak urologo A.Varanecko, prostatos padidėjimas nebūtinai sukelia šiuos simptomus. „Kai kurie vyrai su nežymiai padidėjusia prostata skundžiasi ryškiais simptomais, o vyrai su ypač didelėmis prostatomis turi nežymius simptomus“, – sako gydytojas A.Varaneckas.
Dėl to svarbu tikrintis profilaktiškai, nes gerybinis prostatos išvešėjimas gali sukelti ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus: šlapimo takų infekcijas, prostatos uždegimą (prostatitą), šlaplės susiaurėjimą, inkstų ar šlapimo pūslės akmenligę, problemas su nervais, kontroliuojančiais šlapimo pūslę, prostatos vėžį.
„Nustačius prostatos išvešėjimą (hiperplaziją) pradedame nuo žolinių preparatų, kad suretintume šlapinimąsi, jeigu reikia, taikomas medikamentinis gydymas, – sako A.Varaneckas, – taip pat gydoma atliekant minimaliai invazinės chirurgijos procedūras arba operacinį gydymą. Gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į daugelį faktorių – prostatos dydį, amžių, bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę. Jeigu simptomai nežymūs ir toleruojami, gydymo pradžią galima atidėti, rekomenduojama tik stebėti“.
Prostatos vėžio prevencinė programa Profilaktinio urologo patikrinimo metu pacientas tiriamas ir dėl prostatos vėžio.
Pagal Lietuvoje vykdomą priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, vyrams nuo 50 metų (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų) rekomenduojama profilaktiškai atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą 1 kartą per 2 metus.
„PSA (prostatos specifinis antigenas) yra cheminis junginys, gaminamas prostatoje. PSA koncentracija padidėja esant didelei prostatai. Padidėjusi PSA koncentracija gali būti dėl neseniai atliktų procedūrų, infekcijų, važiavimo dviračiu, lytinių santykių, prostatos vėžio“, – sako gydytojas urologas A.Varaneckas.
Vėžinis procesas prostatoje vystosi lėtai, šlapinimosi sutrikimų gali nebūti daugelį metų, nors prostatoje jau yra vėžio ląstelių. Dėl to profilaktiniai patikrinimai labai svarbūs, siekiant ligą nustatyti kuo ankstyvesnės stadijos.
Kaip atrodo urologo patikra
Gydytojo urologo profilaktinė patikra pirmiausia prasideda nuo klausimų pacientui: „Pirmas klausimas – ar naktį keliatės šlapintis, kokia srovė, kiek kartų keliatės šlapintis. Paprastai dėl to ir kreipiasi vyrai, nes pradeda naktį šlapintis, iš pradžių vieną kartą, po to – kelis“, – sako gydytojas urologas A.Varaneckas.
Taip pat atliekami tyrimai: prostatos ištyrimas čiuopiant pirštu per tiesiąją žarną (digitalinis rektalinis tyrimas), šlapimo tyrimas, nes šlapimo takų infekcija gali imituoti prostatos išvešėjimo simptomus, kraujo tyrimas, kuris gali parodyti inkstų susirgimus, PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas iš kraujo. Po šių tyrimų gydytojas urologas gali rekomenduoti atlikti papildomus testus, kurie vertina šlapimo srovės stiprumą. Jei reikia, atliekama prostatos echoskopija, prostatos biopsija, cistoskopija.
Gyvenimo būdo svarba
Gydytojas urologas A.Varaneckas sako, kad gyvenimo būdas daro įtaką prostatos sveikatai.
„Rekomenduoju gerti mažiau skysčių prieš miegą, vengti kofeino ir alkoholio, nes šios medžiagos gali skatinti šlapimo išsiskyrimą bei dirginti šlapimo pūslę, vengti priešalerginių medikamentų, nes jų veikiami spazmuoja šlaplės raumenys ir sunkėja šlapinimasis. Užsimanius šlapintis negalima kentėti, kad nepersitemptų šlapimo pūslė. Šlapintis reikia reguliariai, sudarius grafiką, pavyzdžiui, kas 4-6 valandas, tai treniruoja šlapimo pūslę, – sako urologas, – laikytis sveiko maitinimosi principų, nes nutukimas susijęs su prostatos išvešėjimu. Reikia gyventi aktyvų gyvenimo būdą, daugiau judėti, nes nejudrumas susijęs su šlapimo susilaikymu. Net ir nedidelis aktyvumas pagerina šlapinimosi kokybę. Įdomu tai, kad rekomenduojamas „dvigubas pasišlapinimas“, kuomet po pasišlapinimo neilgai trukus reikia bandyti šlapintis antrą kartą. Nesušalti, nesėdėti ant šaltų paviršių“.
