VUL Santaros klinikų II Anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas dr. Robertas Samalavičius pasakoja apie darbą su sunkiausiais COVID-19 ligoniais karantino metu.
Sunkiausiems COVID-19 ligoniams – kvėpavimo nepakankamumas
Gydytojai anesteziologai-reanimatologai dirba su ligoniais, kurių būklės pačios sudėtingiausios, sunkiausi ligoniai gydomi intensyviojoje terapijoje. COVID-19 ligos atveju tokiems ligoniams reikia gydyti kvėpavimo nepakankamumą.
VUL Santaros klinikų II Anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas dr. Robertas Samalavičius pasakoja, kaip tai vyksta.
„Kvėpavimo nepakankamumo yra kelios stadijos. Iš pradžių deguonimi praturtinamas įkvepiamas oras, po to už ligonį kvėpuoja specialus aparatas. Bet kai plaučių membrana yra pažeidžiama tiek, kad ligoniui nebeužtenka dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, kai jau negalime įpūsti 100 proc. deguonies koncentracijos oro į plaučius ir plaučiai negali to pasisavinti, lieka paskutinis metodas – ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.
Imdavome kraują iš veninės sistemos specialu aparatu, kraujas prisotinamas deguonimi, pašalinamas anglies dvideginis ir kraujas vėl buvo vėl grąžinamas į organizmą“, – sako anesteziologas-reanimatologas R.Samalavičius.
Pasak gydytojo, ligoniai, kuriems taikomas kvėpavimo nepakankamumo gydymas, prislopinami.
„Dažniausiai pradinėse kvėpavimo nepakankamumo stadijose ligoniai būna sąmoningi, bet kad lengviau būtų galima adaptuoti žmogų prie aparato, perimančio plaučių funkciją, dažniausiai būna paslopinami. Reikalingas specialių vaistų – raumenų relaksantų – suleidimas. Vaistai neleidžia visiems raumenims, taip pat ir kvėpavimo, susitraukinėti“, – pasakoja anesteziologas-reanimatologas R.Samalavičius.
Ilgas ir sudėtingas gydymas
Su sunkiausiais COVID-19 ligoniais dirbantis gydytojas R.Samalavičius negali pasakyti, kiek COVID-19 pacientų Santaros klinikose reikėjo intensyviosios terapijos per visą karantino laikotarpį, tačiau pacientų, kuriems reikėjo visiškai pakeisti plaučių funkciją specialiais aparatais, buvo keturi.
„Kai kuriems ta plaučių funkcija, kuri buvo pakeista aparato pagalba, buvo taikoma iki mėnesio. Tokį ligonį gydė ir intensyviosios terapijos gydytojai, ir įvairių specialybių gydytojai konsultantai, mūsų gydytojai tiesiogiai prižiūrėjo tuos aparatus. Tai buvo ilgas, sudėtingas procesas“, – sako R.Samalavičius.
Pasak anesteziologo-reanimatologo R.Samalavičiaus, sunkiems COVID-19 ligoniams reikėjo gydyti ne vien kvėpavimo nepakankamumą.
„Buvo gydomas ir širdies kraujagyslių funkcijos nepakankamumas, buvo ligonių, kuriems reikėjo taikyti pakaitinę inkstų terapiją. Tie sunkūs ligoniai buvo tikrai gana sunkūs ligoniai, kuriems buvo taikomas įvairus ir sudėtingas gydymas, – pasakoja Santaros klinikų gydytojas R.Samalavičius, – dalis ligonių šia liga serga labai sunkiai. Tai iš dalies priklauso nuo gretutinių ligų. Sunku pasakyti, kodėl kai kurie serga taip sunkiai. Jų organizmas į tą ligą sureaguoja kažkaip audringai.“
Reikėjo priprasti prie apsaugos priemonių
Su COVID-19 pacientais dirbantis gydytojas-anesteziologas reanimatologas R.Samalavičius sako, kad sunkiausias mėnuo buvo balandis, kuomet buvo daugiausia sunkių ligonių.
Reikėjo priprasti prie darbo su apsaugos priemonėmis: „Visi darbai buvo atliekami tik su specialiomis apsaugos priemonėmis, reikėjo priprasti. Apsirengimo procedūra, o ypač šių priemonių nuėmimo procedūra turėjo būti atliekama saugiai, kad pats neužsikrėstum.
Reikėjo to išmokti, po to nuolat dirbti su tomis priemonėmis – specialiu kombinezonu, chalatu, apsauginiais akiniais, respiratoriais, su kuriais kvėpavimas apsunkintas. To anksčiau niekada nesame darę, – sako gydytojas R.Samalavičius, – negali tiesiog nueiti pas ligonį, pirma turi apsirengęs, o atlikęs savo darbą, nusirengti saugiai.“
Pasirengę antrai bangai
R.Samalavičius sako, kad antrajai COVID-19 bangai Santaros klinikose dirbantys medikai pasirengę – atsirado daugiau įrangos sunkių ligonių gydymui, medikai jau moka dirbti su apsauginėmis priemonėmis.
Sunkiausius COVID-19 ligonis gydantis R.Samalavičius taip pat mano, kad karantino atšaukimas yra pagrįstas: „Karantinas turi tam tikrą prasmę, kai susirgimų skaičius yra didelis. Turbūt visi laukėme priemonių švelnėjimo, aišku, jos gali daryti įtaką sergamumo augimui.
Pagrindinis dalykas, kam karantinas buvo įvestas, kad tų sunkių ligonių skaičius nebūtų baisingai didelis, nes tada sugriūna visa sveikatos apsaugos sistema. Jeigu tų susirgimų skaičius laikytųsi tam tikrame lygyje, bet neduotų tokio didelio slėgio gydymo sistemai, tą galima toleruoti ir tikėsimės, kad taip ir bus“, – sako VUL Santaros klinikų II Anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas dr. R.Samalavičius.
