Knarkia ne tiktai vyrai, kaip dažnai manoma, bet ir moterys. Tai gali trukti ne vieną dešimtmetį. Miegoti šalia knarkiančio žmogaus yra tikra kančia, kai nepadeda nei jo žadinimas, nei prašymas verstis ant šono.
Kartais atrodo, lyg nematoma ranka smaugtų miegantį žmogų. Bet pabudęs jis nieko neprisimena, todėl dažnai artimiesiems tenka įkalbinėti kreiptis į gydytoją.
Miego sutrikimų priežastis gali būti naktimis pasitaikančios ilgesnės kaip 10 sekundžių kvėpavimo pauzės.
Jeigu tokių pauzių per valandą būna daugiau kaip 20, žmogų tikriausiai kamuoja apnėja.
Per minutę žmogus įkvepia apie 15 kartų. Sergantieji apnėja įkvepia gerokai rečiau. Užkritęs liežuvis taip susiaurina kvėpavimo takų spindį, kad žmogus trumpam liaunasi alsavęs.
Po tokios netikėtos pauzės smarkiai verždamasis pro nedidelę angą oras ima virpinti gerklas ir pasigirsta griausmingas šnopavimas.
Dieną nemažai knarkalių būna mieguisti, išsiblaškę. Vos prisėdę prie televizoriaus jie kaipmat užmiega. Tokie žmonės gali užsnūsti netinkamiausiose vietose, net prie vairo.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Arnoldas Morozas teigė, jog knarkiantis žmogus dažnai nejaučia, kad kuo nors sirgtų, vienintelis nusiskundimas būna mieguistumas.
Socialinių tinklų paskyroje gydytojas papasakojo, kada knarkimas gali būti pavojingas ir kaip alina sveikatą.
– Kuo žalingas knarkimas?
– Knarkimas – ne tik nemalonus garsas, bet ir svarbus daugelio ligų simptomas. Dažnai žmonės kreipiasi į gydytoją dėl knarkimo, o ne dėl miego apnėjos – kvėpavimo sustojimo.
Manoma, jog Lietuvoje apie 80 proc. vyrų neįtaria, kad turi šią ligą. Taip pat yra daug knarkiančių moterų, kurioms ši bėda prasideda sulaukus menopauzės.
Knarkimas gali išsivystyti ir be miego apnėjos. Tačiau visi sergantieji ja knarkia, nes susiaurėja jų kvėpavimo takai.
Šį miego sutrikimą išduoda apie dešimt sekundžių sustojęs kvėpavimas. Yra skiriamos dvi apnėjos rūšys. Centrinė miego apnėja turi aiškią priežastį – smegenys neduoda signalo įkvėpti. Gali būti ir obstrukcinė apnėja, kai susiaurėja ar trumpam subliūkšta kvėpavimo takai.
Knarkimo žmogus gali neprisiminti, tai jam gali ir netrukdyti. Kreiptis į gydytoją dėl knarkimo neretai paskatina artimieji, kurie skundžiasi, kad negali kartu kur nors vykti, nes tenka miegoti toje pačioje patalpoje.
Be šių psichologinių nepatogumų, miego sutrikimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai – sergantieji apnėja turi padidėjusį kraujospūdį, yra nutukę, turi didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, patirti insultą ar infarktą. Tad į knarkimą nereikėtų numoti ranka.
– Ar verta žadinti knarkiantį žmogų?
– Kartais artimiesiems miego apnėja sukelia didelį nerimą, nes staiga žmogus liaunasi kvėpavęs. Tai gali būti vos dešimt sekundžių, o kartais net dvi minutes. Tačiau žadinimas nepadės, nes kiaurą naktį reikėtų vis žadinti, o tokių epizodų gali būti daug. Sergantis miego apnėja žmogus gali per valandą trumpam pabusti keliasdešimt kartų.
Dažniau knarkia vyrai, nes riebalai jų kūne kaupiasi kitose vietose nei moterų kūne, bet po menopauzės moterys knarkia taip pat kaip ir vyrai.
Gulint ant nugaros knarkiama dažniau. Minkštasis gomurys ir liežuvis dėl gravitacijos pasislenka atgal, todėl susidaro mažesnis tarpas tarp užpakalinės ryklės sienos, minkštojo gomurio ir liežuvėlio.
– Ką daryti įtarus miego apnėją?
– Būtina kreiptis į šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas specialistą – ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją arba pulmonologą.
Įtarus miego apnėją užpildomi specialūs klausimynai, padedantys nustatyti, ar pacientas priklauso rizikos grupei. Surinkus daug balų yra skiriami tyrimai.
Pavyzdžiui, gali būti matuojamas pulsas, deguonies koncentracija kraujyje. Jei yra nukrypimų nuo normos, skiriama polisomnografija – daugelio žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu.
Šis tyrimas laikomas „auksiniu standartu“. Polisomnografija atliekama miego laboratorijoje, kur žmogus prijungiamas prie specialaus aparato, užrašoma encefalograma, parodanti, kokio gilumo yra miego bangos, taip pat elektrokardiograma.
Fiksuojami akių, kvėpavimo raumenų, kojų judesiai, stebima, kaip į kvėpavimo takus patenka oro srautas – yra daug rodiklių, pagal kuriuos galima nustatyti miego sutrikimą.
– Ar kvėpavimo pauzės pasitaiko kas naktį? O jei nieko nevyksta, ar verta atlikti tokį tyrimą?
– Sergant apnėja kvėpavimo pauzės būna kiekvieną naktį. Jei yra vartojamos didelės raminamųjų vaistų dozės, išgeriama daug alkoholio, apnėja būna dar ryškesnė.
Apnėjos neįmanoma išgydyti raminamaisiais ar migdomaisiais vaistais. Šie vaistai veikia panašiai kaip alkoholis, nuo kurio dar labiau suglemba minkštasis gomurys, užkrinta liežuvis, susiaurėja kvėpavimo takų spindis. Alkoholis ilgina pauzes tarp įkvėpimo ir iškvėpimo, dar labiau ima trūkti deguonies.
Iki šiol Lietuvoje nėra apnėjos epidemiologinių duomenų. Bet galime remtis kitų šalių statistika, kad ir JAV. Manoma, jog Lietuvoje sergančiųjų miego apnėja tarp moterų yra 4–9 proc., o tarp vyrų – 9–24 proc. populiacijos.
Tai dideli skaičiai. Yra žinoma, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms rizika sirgti miego apnėja yra tris kartua didesnė nei trisdešimtmečiams, nes su amžiumi mažėja raumenų tonusas, didėja kūno masė.
Daugeliu atvejų miego apnėja lieka nenustatyta, manoma, kad tarp vyrų nenustatoma iki 80 procentų, o tarp moterų – net 92 procentai.
– Kuo ši liga pavojinga?
– Miego apnėja vystosi pamažu, knarkimą lydi įvairios gretutinės ligos, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, aterosklerozė, cukrinis diabetas – tai gali baigtis insultu ar infarktu.
Miego apnėja žmogus gali sirgti dešimtis metų. Tai ne tik blogina gyvenimo kokybę – tokie žmonės ir trumpiau gyvena.
– Ar vaikai gali sirgti miego apnėja?
– Vaikai nėra išimtis. Jauname amžiuje ši liga išsivysto dėl dviejų priežasčių – adenoidų ir tonzilių išvešėjimo, kai susidaro kliūtys kvėpuoti.
– Siūloma įsisiūti teniso kamuoliuką į marškinėlius ir einant miegoti juos apsivilkti. Kiek padeda toks patarimas?
– Apnėjos gydymas yra individualus, jis vyksta keliomis pakopomis. Pradedama nuo gyvenimo būdo keitimo, naujų įpročių ugdymo – mitybos reguliavimo, svorio mažinimo, metimo rūkyti, patariama nevartoti raminamųjų, alkoholio. Ypač svarbu nevartoti svaigalų likus 4–6 valandoms iki miego.
Atliekant polisomnografiją vertinamos įvairios miego pozos.
Jeigu gulėdamas ant šono žmogus neknarkia, galbūt nereikia skirti papildomo gydymo, o užteks priemonių, kurios neleistų miegoti ant nugaros. Tai vadinamoji miego pozų terapija.
– Kokių dar yra apnėjos gydymo būdų?
– Jeigu apnėja yra lengva ar vidutinė, padeda specialios priemonės, kurias einant miegoti reikia įsidėti į burną, jos pastumia žandikaulį ir liežuvį į priekį, todėl neužkrinta kvėpavimo takai.
Dar gali būti skiriama funkcinė terapija – specialūs pratimai, padedantys treniruoti ryklės ir gerklų raumenis.
Kasdienė treniruotė trunka 30 minučių, todėl ne kiekvienas pacientas tam ryžtasi. Tai kaip svorio metimas, tačiau mankštinami raumenys kitoje vietoje.
Kad miegodamas žmogus nenustotų trumpam kvėpuoti, gali būti skiriami nuolatinės oro srovės aparatai.
Specialiu įrenginiu pacientas turi naudotis kas naktį. Jis gali tapti tokiu pat nepakeičiamu daiktu kaip dantų šepetukas ar dušo kempinė.
Tiesa, ne visi pripranta prie ant nosies tvirtinamos kaukės, į kurią žarnele patenka oras.
Gali būti taikomas chirurginis gydymas – tuo užsiima ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai. Prieš operaciją turi būti ypač atidi pacientų atranka, nes daugelis jų būna nutukę, turintys mažą siaurą kaklą, todėl operacijos efektyvumas nebūna didelis.
Operacijos būna skirtingų tipų. Jei naktį žmogus nekvėpuoja pro nosį ir miega išsižiojęs, operuojamas minkštasis gomurys ir liežuvėlis. Tokios operacijos tikslas – padėti išvengti knarkimo ir kvėpavimo sustojimo.
– Ar reikia skubėti gydyti vaikus?
– Vaikų miego apnėjos simptomai panašūs kaip ir suaugusiųjų – knarkimas ir sustojantis kvėpavimas.
Yra pastebėtas miego apnėjos ryšys su moksleivių matematikos pasiekimais, taip pat vaiko fiziniu ir protiniu vystymusi.
Jei mažametis knarkia ir miega išsižiojęs, keičiasi netgi veido forma – veidas ištįsta, pasidaro ilgesnis, taip pat blogėja sąkandis, nes miegant liežuvis būna nuleistas.
– Koks tinkamiausias metas operuoti vaikus?
– Vaikai operuojami, kai išveša tonzilės ir adenoidai. Operacija padeda atkurti normalų kėpavimą pro nosį, todėl vaikas nebemiega išsižiojęs.
Pašalinus apnėjos priežastį vaikas neknarks ir vystysis normaliai.
Pavargę užmiega net prie vairo
Miego apnėjos požymiai yra galvos skausmas, burnos džiūvimas, bendras nuovargis, mieguistumas, ryklės skausmas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Ši liga ypač pavojinga vairuotojams.
Jungtinių Valstijų nacionalinio miego fondo duomenimis, beveik trečdalis vairuotojų prisipažino, kad vairuodami apsnūdę jie pasidaro nekantrūs. Apie 12 procentų vairuotojų snaudulį blaškydavo didindami greitį. Amerikoje kasmet dėl vairuotojų miego sutrikimų užregistruojama daugiau kaip 100 tūkstančių nelaimingų įvykių. 10 tūkstančių avarijų baigiasi tragiškai. Didžiojoje Britanijoje, Miego tyrimų draugijos apklausų duomenimis, kas penktas vairuotojas bent kartą gyvenime yra užmigęs prie vairo.
