Plungės medikai pašiurpo pamatę iš slaugos Rietave atvežtą vyrą: perdozuota vaistų

Tačiau tuomet moteris šių kalbų neėmusi į galvą. Užtat dabar karčiai sako, kad šiuose žodžiuose buvę daug tiesos. Esą jei jos sutuoktinis nebūtų buvęs perkeltas į Plungės ligoninę, po dienos jau būtų turėjusi dairytis jam karsto.

Paskambinusi „Žemaičiui“ Bronelė pasakojo, jog po minėtos operacijos jos vyras į Rietavo PSPC Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, vietinių vadinamą tiesiog ligonine, birželio 2 dieną buvo atvežtas dar vaikščiojantis ir žvalus. Esą po operacijos jis gana greitai atsigavęs. Tačiau to paties mėnesio 17 dieną Alfredas jau atrodė visai išsekęs, kojos nebeklausė, o pats, žmonos žodžiais, kalbėjosi su anuo pasauliu.

Bronelė tikina sutuoktinį lankiusi kasdien, net ir po du kartus per dieną, todėl matė, kad vyro būklė – vis prastyn. Didelį nerimą moteriai kėlė tai, jog Alfredas ėmė viduriuoti ir šlapintis su krauju. Slaugančios seselės esą aiškinusios, jog viskas – dėl irstančių kepenų.

Artimieji norėjo, kad A. Glatkauskis būtų išvežtas į Plungės ligoninę, bet vis išgirsdavo, kad kažkur vežti būtų bergždžia.

„Esu dėkinga seselei Mažeikienei. Tai ji, atėjusi į darbą po penkių dienų ir pamačiusi mano vyro būklę, ėmė kelti triukšmą, kad jį būtina vežti į Plungę. Birželio 23 dieną jis ir buvo perkeltas“, – pasakojo Bronelė.

Pamatę tokios sunkios būklės pacientą, Plungės medikai esą buvo pašiurpę. Iš Alfredo šlapimo pūslės ištraukė apie tris litrus kruvino skysčio. Panašiai tiek pat litrų jam sulašinta kraujo. Po šių procedūrų pacientas pamažu ėmė atsigauti, žvalėti ir kalbėti.

Bronelė niekaip negali pamiršti Plungės ligoninėje išgirstos baisios tiesos: esą po dienos Alfredo šlapimo pūslė būtų trūkusi. Vadinasi, vyriškio dienos, tiksliau – valandos, jau buvo suskaičiuotos.

Moteris iki šiol nesuvokia, kodėl jos sutuoktinio neskubėta perkelti į Plungę. Anot jos, Rietavo medikai turėjo būtent taip padaryti, jei patys nebesuprato, kas pacientui darosi, o ne nustatinėti nebūtas diagnozes ir laukti paskutiniosios.

Bronelė sakė iš Plungės gydytojų išgirdusi, kad jos vyrui perdozuota kraują skystinančių vaistų. Esą Plungės ligoninės Vidaus ligų skyriaus gydytojas Boleslovas Kazlauskas išaiškinęs, kad kraujavimas su kepenų būkle tikrai niekaip nesusijęs, o viskas dėl vaistų – juos pakeitus situacija netrukus ėmė gerėti.

Alfredo žmoną piktina tiek rietaviškių slaugytojų, tiek prižiūrėjusios gydytojos Danguolės Kontrimienės aplaidumas.

„Kai tik ateidavau aplankyti, vyro pagalvė – nukrypusi, galva nulinkusi į kitą pusę... Per tą laiką jis ir virtęs buvo, eidamas į tualetą, turėjo mėlynių ant kūno, bet nei gydytoja, nei slaugytojos apie tai nežinojo. O ko stebėtis... Ten, Rietave, kaip kalbama, ne vienas miręs yra.“

Bronelė sako, kad dėl tokio vyro nugydymo artimieji net svarstė kreiptis į teismą.

Dėl šios vos tragiškai nesibaigusios situacijos „Žemaitis“ kreipėsi į Rietavo PSPC vadovaujančią Birutę Kerpienę. Direktorė iškart į mūsų klausimus atsakyti negalėjo, nes tuo metu, kai A. Glatkauskis gulėjo skyriuje, atostogavusi, todėl paprašė duoti laiko, kad galėtų pasikalbėti su pacientą prižiūrėjusia gydytoja ir slaugytojomis.

Paskambinusi po kelių dienų, B. Kerpienė aiškino, kad kalbos apie paciento nepriežiūrą negali būti.

„Kalbėjau ir su skyriaus vedėja, ir su kelių pamainų slaugytojomis. Pacientas buvo prižiūrimas, kiekvieną dieną stebimas ir gydytojos, ir slaugytojų. Ir slaugos administratorė kasdien pereina per palatas, paklausia, gal kokių papildomų slaugos priemonių trūksta. <...> Ir pacientų perdavimas kitai pamainai būna kasdien. Viskas vyksta slaugos administratorės akivaizdoje. Jei per tą parą atsiranda naujų simptomų – pacientas ima karščiuoti, atsiranda skausmų, tuštinimosi sutrikimų, viskas perduodama gydytojui. Tada sprendžiama, ką daryti toliau. Ir šioje situacijoje pasielgta pagal visus algoritmus“, – aiškino B. Kerpienė.

Direktorės pasakojimu, A. Glatkauskio būklė truputį pablogėjo birželio 17 dieną. Dėl atsiradusių tam tikrų simptomų pakoreguotas gydymas. O birželio 25 dieną slaugos administratorė telefonu gydytojai pranešė, kad „atsirado papildomų simptomų, dėl kurių paciento būklė pablogėjo, iškviesta greitoji medicinos pagalba ir perkeltas į Plungės ligoninę.“

Abstrakčiai kalbėjusios direktorės paprašius įvardyti, kokie tie atsiradę simptomai, dėl kurių pagaliau nuspręsta pacientą perkelti į Plungę, ji tikino šito atskleisti negalinti – esą tai draudžia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Net ir užsiminus, kad nebėra prasmės kažką nutylėti, nes ligonio artimieji papasakojo visas detales, B. Kerpienė ir toliau laikėsi savo.

Kalbėdama ji neminėjo nei slaugytojų, nei A. Glatkauskį prižiūrėjusios gydytojos pavardės. Toks biurokratiškumas, informacijos „sausumas“ stebina. Juk kalbama apie konkretų žmogų, galimai negavusį reikalingos pagalbos, kurį kasdien prižiūrėjo vardus ir pavardes turinčios bei už jį atsakingos buvusios medikės. O išgirstame tik pareigų pavadinimus ir kad buvo pasielgta „pagal seką“, „pagal algoritmus“...

Buvo įdomu išgirsti, ką B. Kerpienė mano apie paciento artimųjų Plungėje išgirstą žinią, jog vyrui po dienos būtų trūkusi šlapimo pūslė – ar tai nerodo jos įstaigos personalo klaidos ar nepriežiūros? O galbūt ne tie vaistai parinkti?

„Mes gauname pacientus su nustatytomis diagnozėmis. Jiems jau būna paskirtas gydymas, mes jį tik tęsiam. Ir vaistai duodami tokie, kurie paskirti aukštesnio lygio stacionare, – aiškino medikė. – Pagal ministro įsakymą, jei slaugos ir palaikymo skyriuje atsiranda simptomų, kurie priskiriami ūmiai būklei, tada kviečiama greitoji ir pervežama į antro lygio stacionarą. Taip ir buvo pasielgta. O jei žmogus jau turi ligą, gulint pas mus jam gali atsirasti bet kas. Ir plaučių uždegimu suserga, ištinka infarktas ar insultas – visko būna.“

O kaip atsitiko, kad A. Glatkauskį suskubta vežti į Plungę tik slaugytojai Mažeikienei grįžus į darbą ir paprotinus personalą? Juk ji nėra gydytoja. Ir kodėl nekreipta dėmesio į ankstesnius artimųjų raginimus?

B. Kerpienė aiškino apie šią situaciją nieko negirdėjusi. Esą žinanti tik tai, kad dar prieš darbo pradžią slaugos administratorė paskambino gydytojai ir pranešė apie ūmią A. Glatkauskio būklę. Tada ir nutarta jį vežti į Plungės ligoninę.

Ji pabrėžė, kad sesutės nėra vien tik vaistams paduoti, nes ir pačios išmano simptomatiką bei gydymą – jei naktį gydytojo nėra ar jam išeiginė, žino, kaip įvairiais atvejais reaguoti.

„Pavyzdžiui, jei ištinka insultas ar infarktas, jos pačios iškviečia greitąją. Sesutės visiškai atsako už paciento priežiūrą, gydymą bei kitus dalykus.Tačiau, žinoma, turi pranešti ir gydytojui, skyriaus vedėjai. Tad jei šįsyk sesutė kažką dėl būklės ir pasakė, tai ir yra jos kompetencija – įvertinti, pranešti bei reaguoti“, – aiškino B. Kerpienė.

Rengiant straipsnį spausdinti, susisiekėme su A. Glatkauskio žmona Bronele pasiteirauti, kokia vyro būklė šiuo metu. Moteris pasakojo, kad sutuoktinis dabar guli Plungės ligoninės antrajame palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, jo būklė yra patenkinama.

Ji pasakojo kaip tik sulaukusi Rietave jos vyrą prižiūrėjusios gydytojos D. Kontrimienės skambučio. Nustebusi, kad ši paskambinusi puolė atsiprašinėti, kalbėjusi, esą įvyko nesusipratimas. Tada Bronelė dar nežinojo, kad „Žemaitis“ dėl A. Glatkauskio jau yra susisiekęs su Rietavo PSPC direktore. Greičiausiai tai ir paskatino gydytoją surinkti rietaviškės numerį.

„Aš jai ir sakau: gydytoja, pykit nepykit, bet jūsų sesutės mano vyrui diagnozę nustatė, o ne jūs...“ – pokalbį trumpai nupasakojo moteris.

 

Dėkui Dievui, šiandien Bronelė vyrą lanko slaugos skyriuje, o ne laisto gėles ant jo kapo. Istorija baigėsi laimingai. Kaip dažnai būna, gydymo įstaigos nelinkusios įžvelgti bent mažiausios savo klaidos. Šiuo atveju B. Kerpienė irgi aiškino, kad viskas buvo atlikta tinkamai. Tik medikės D. Kontrimienės skambutis paciento sutuoktinei bylotų ką kitą. Kitaip – kam nekaltam atsiprašyti?

Plungėje A. Glatkauskis turėtų išbūti apie tris mėnesius. „Paskui – vėl į Rietavą“, – Bronelei sakanti gydytoja Eugenija Gaudiešienė. „Bet aš jai pasakiau: jau geriau „ant gatvės“ nei ten“, – atsakiusi moteris.