Nors Lietuvoje jau nuo 2006-ųjų metų yra vykdoma prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, tačiau kardiologai vis dar skambina pavojaus varpais, mat mirtingumas nuo šios ligos šalyje išlieka vienas didžiausias visoje Europoje.
„Lietuvos kardiologų draugija kelia klausimus, kodėl Lietuva, būdama Europos Sąjungos šalimi ir turėdama visus prieinamus vaistus, vykdydama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, vis dar yra paskutinėje vietoje pagal savo rezultatus, kodėl mes neapsaugome savo jaunų žmonių, kodėl tik išėjus į pensiją dažnas suserga širdies bei kraujagyslių ligomis“, – susirūpinusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. dr. Jelena Čelutkienė.
Prevencinės galimybės šalyje yra nemenkos, tačiau neurologas prof. Dalius Jatužis apgailestauja, jog tik 47 proc. vyrų ir 53 proc. moterų dalyvauja valstybės apmokamoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, kuri gali apsaugoti ir nuo širdies, ir nuo smegenų ligų.
„Kalbėdami apie kraujagyslių ligų riziką, mes kalbame ir apie miokardo infarktą, ir apie išeminį insultą, ir net apie galūnių kraujagyslių ligas. Daug žmonių šalyje serga šiomis ligomis, nes yra nepakankamai skiriama dėmesio rizikos veiksniams.
Padidėjęs cholesterolio kiekis skatina kraujagyslių sienelių funkcijos blogėjimą, skatina aterosklerozės vystymąsi, skatina trombozę, kas ir sukelia šias gyvybei pavojingas ligas“, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas, Lietuvos neurologų asociacijos ir insulto asociacijos prezidentas med. m. dr. prof. Dalius Jatužis.
Širdies ir kraujagyslių ligoms įtakos turi ir paveldimumo faktorius, tačiau daug didesnis rizikos veiksnys yra netaisyklingas žmogaus gyvenimo būdas: rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Aukštas kraujospūdis, išprovokuotas nuolatinio streso ar nerimo, taip pat didina širdies apkrovą, sukelia širdies sienelių sustorėjimą ir gali padidinti širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę.
„Jeigu kalbėtume apie cholesterolį, jis yra labai svarbus organizmo komponentas, atsakingas už ląstelių dauginimąsi, kraujagyslių sienelių elastingumą. Jeigu jo ima trukti, ypač kaktinėje smegenų srityje, prasideda demencija, silpnaprotystė. Savo cholesterolį reikia pasitikrinti bei sužinoti bent du kartus per metus ir esant nedideliam pakitimui, koreguoti jo kiekį maisto produktais: žuvimi, aliejais, česnakais, uogomis“, – teigia gydytoja kardiologė Asta Grigaliūnienė.
Nors širdies ir kraujagyslių ligos itin pavojingos gyvybei, tačiau pasak kardiologų, net iki 80 proc. šių ligų būtų galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybą. Plačiai žinoma, jog širdies būklei itin naudinga Viduržemio jūros dieta, kurios mitybos pagrindą sudaro augalinės kilmės produktai, žuvis, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus.
„Kad ir negyvename Viduržemio regione, tačiau šiais laikai jau galime nusipirkti šių produktų ištisus metus, tačiau Lietuvoje žmonės dar vengia taip maitintis, nes tai yra brangu ir reikalauja papildomo laiko bei pastangų. Tačiau mes ir savo šalyje turime produktų, kurie teigiamai veikia širdies sveikatą. Labai daug antioksidantų yra daržovėse, vaisiuose, širdies veiklai svarbi yra folio rūgštis ir vitaminas B12, kurio vienas pagrindinių šaltinių yra jautiena.
Deja, šių produktų lietuviai nesuvalgo tiek, kiek reikėtų, todėl negauname reikalingo maistinių medžiagų kiekio. Per mažai valgome ir žuvies, todėl negauname pakankamai širdžiai naudingų omega-3 polinesočiųjų rūgščių, bet per daug gauname širdžiai kenksmingų sočiųjų riebalų – iš riebios kiaulienos ir riebių pieno produktų“, – teigia VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Gydytojai pripažįsta, jog nors pacientai ir supranta gyvenimo būdo bei mitybos įtaką sveikatai, tačiau ne visada laikosi numatytų gairių. Greitas gyvenimo tempas, darbe patiriamas stresas, laiko stoka neretai priverčia rūpinimąsi savimi nustumti į šoną, kol išprovokuotos ligos tampa nebekontroliuojamos. Tokiems žmonės gydytojai rekomenduoja išmėginti širdies veiklai subalansuotus maisto papildus, kurie užtikrina reikiamų maistinių medžiagų dienos normą.
„Jeigu mitybos neišeina taip lengvai sureguliuoti, ją galima papildyti tinkamais maisto papildais, kurių sudėtyje būtų Viduržemio jūros dietos naudingieji komponentai. Tačiau, žinoma, net ir vartojant papildus nereikia užmiršti, kad labai svarbu yra stebėti savo mitybą ir stengtis kuo daugiau naudingųjų medžiagų širdžiai ir sveikatai gauti su maistu“, – tikina prof. R. Stukas.
