Jei ne ji, šie kartu su oru patektų į kvėpavimo takus. Be to, nosis iki reikiamos organizmui temperatūros sušildo įkvepiamą orą bei jį sudrėkina. Nosis ne tik užtikrina daugelį organizmo funkcijų, ji taip pat padeda pažinti kvapų pasaulį.
Be nosies ir mūsų balsas būtų kitoks – dėl šio kvėpavimo organo jis yra skambus ir turi individualų tembrą. Taigi, nosis atlieka didžiulį darbą, o jį atlikti kokybiškai gali tik būdama sveika. Todėl reikia ja rūpintis, o jai susirgus – gydyti.
Apie nosies ligas, jų simptomus ir gydymą pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.
Pasak patyrusio specialisto, dažniausias nosies negalavimo simptomas yra nosies užgulimas ir obstrukcija. Jaučiamas pilnumas nosyje arba jos užsikimšimas, pro nosį kvėpuoti sunku arba visai neįmanoma dėl visiškos nosies takų blokados.
Nosies užgulimą ir obstrukciją sukelia įvairios ligos ir būklės, dėl kurių gleivinė paburksta, pagausėja sekreto, atsiranda anatominių struktūrų pokyčių, apsunkinančių oro srauto tėkmę pro nosies ertmę.
Tyrimų, skirtų išsiaiškinti, koks procentas visų gyventojų turi įvairaus laipsnio kvėpavimo pro nosį sutrikimų, nėra atlikta. Tačiau žinomi alerginio rinito epidemiologinių tyrimų duomenys, remiantis jais šio negalavimo įvairiose šalyse vidurkis – apie 15 procentų. Žinoma, kad apytikslis alerginio rinito ir lėtinio nealerginio rinito santykis yra 3:1.
Prie menamų 15 procentų alerginiu rinitu sergančių asmenų galima pridėti dar apie 7 procentus sergančių lėtiniu nealerginiu rinitu. Lėtinio rinosinusito ligoniai, epidemiologijos duomenimis, sudaro apie 4 procentus visos populiacijos. „Taigi, paaiškėja, jog apie 25-30 proc. gyventojų turi gyvenimo kokybę pabloginančių kvėpavimo pro nosį problemų“, – apibendrina otorinolaringologas.
Nosies obstrukciją sukeliančių priežasčių yra labai daug. Tačiau, pasak V. Bernoto, galima išskirti dvi dideles grupes.
Pirmoji grupė apima tas ligas ir būkles, kurios nulemia gleivinėje vykstančių pokyčių procesus: fiziologines, infekcines, uždegimo, sistemines, neurogenines, endokrinines, medikamentines. Nosies epitelis yra gerai vaskuliarizuotas ir turi labai tankią inervaciją.
Kraujagyslių spindis žaibiškai pakinta veikiamas terminių, cheminių, mechaninių arba neurologinių signalų. Dėl pakitusio kraujagyslių spindžio keičiasi nosies epitelio tūris, o pratekančio oro kiekis didėja arba mažėja priklausomai nuo kraujagyslių spindžio bei epitelio tūrio kitimo. Kraujagyslių išsiplėtimas, bei infiltracija nosies gleivinėje sukelia nosies užgulimą ar net visišką obstrukciją.
„Infekcinės kilmės nosies obstrukcija neaplenkia nė vieno. Virusiniu rinosinusitu, kitaip vadinamu įprastiniu peršalimu, esame sirgę visi. Jo sukėlėjai yra rinovirusų, koronavirusų, gripo, adenovirusų, enterovirusų ir kitų virusų šeimų atstovai. Įprastinio peršalimo simptomus gali sukelti apie 200 serologiškai skirtingų virusų“, – pasakoja gydytojas.
Antroji grupė, apima būkles, lemiančias mechanines kliūtis: anatominius darinius ir anatomines anomalijas (nosies pertvaros bei kriauklių anatominiai ir patologiniai pokyčiai), adenoidų hipertrofiją, nosiaryklės cistas, traumų padarinius, auglius, nosies polipus, svetimkūnius ir rinolitus.
Trauminės kilmės nosies obstrukciją sukelia tiek gleivinės reakcija, tiek ir mechaninės kliūtys, atsiradusios dėl pakitusios „kietų“ anatominių struktūrų įprastinės dislokacijos, sutrikdančios normalią nosies aerodinamiką: nosies piramidės deformacijos, išorinio ir vidinio nosies vožtuvų pokyčių, nosies pertvaros įvairaus laipsnio ir tipų iškrypimo, nosies pertvaros hematomos bei absceso.
Tačiau, gydytojo teigimu, nosies užgulimas ne visada yra rimtos ligos simptomas. Fiziologinį nosies užgulimą ar rečiau obstrukciją gali sukelti nėštumas, menstruacijos, brendimo laikotarpio hormonų svyravimai ar nosies ir bronchų refleksas.
„Nėščiųjų sloga vargina kas penktą besilaukiančią moterį. Tai nosies užgulimo fenomenas, varginantis nėštumo laikotarpiu ilgiau nei šešias savaites ir nesusijęs nei su viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nei su alergija, kuris visiškai išnyksta per dvi savaites po gimdymo“, – sako otorinolaringologas.
Anot V. Bernoto, viena dažniausių patologijų, dėl kurios kreipiamasi į otorinolaringologus, tai iškrypusi nosies pertvara. „Šią patologiją galima įtarti tuomet, kai žmogus nuolat jaučia nosies užgulimą, jam varva iš nosies, vargina galvos skausmai, kartojasi rinosinusitai, nepūlingi vidurinės ausies uždegimai, kartojasi kraujavimas iš nosies“, – vardina simptomus gydytojas.
Nosies pertvaros iškrypimo priežastys – nebūtinai praeityje patirtos nosies traumos. Nosies pertvaros iškrypimas gali susiformuoti ir augimo metu, kuomet nosies pertvara auga sparčiau, negu veido skeleto kaulai.
Šią patologija rekomenduojama gydyti operaciniu būdu. Nosies pertvaros operacija yra viena iš dažniausių nosies ertmėje atliekamų operacijų. „Operacija atliekama bendroje intubacinėje nejautroje, tad skausmas jos metu nejaučiamas. Po operacijos nosis dviems paroms tamponuojama specialiais tamponais, tai, deja, sukelia nelabai malonius pojūčius.
Po tamponų pašalinimo kvėpavimas nosimi palaipsniui atsistato per 2-3 savaites. Po dviejų savaičių grįžtama į įprastą darbo ir gyvenimo režimą, o nosies funkcionavimas ir tuo pačiu žmogaus gyvenimo kokybė ženkliai pagerėja“, – pasakoja specialistas.
„Vaikams ir paaugliams, jei nėra labai didelės būtinybės, nosies pertvaros operaciją geriau atidėti iki tol, kol baigsis nosies pertvaros ir veido skeleto kaulų augimas“, – baigdamas pokalbį pataria otorinolaringologas Valdas Bernotas.
