Gegužės 26-ąją trečiąjį savo gimtadienį šventęs Deividas jau buvo namie, o ne palatoje. Jis nesiskundė apetitu, galėjo vaikščioti ir bėgioti, nesiskundė, kad ką nors skaudėtų.
Berniuko motina Justina pasakojo, kad sūnus niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių. Todėl mažai kas galėtų įtarti, kad vilniečio gyvybei buvo kilęs rimtas pavojus.
Neseniai atlikti kraujo tyrimai rodė, jog Deividui sulašintos donoro ląstelės prigijo, galima tęsti įprastinį gydymą, nors dar prieš keletą mėnesių medikai buvo įspėję berniuko tėvus, kad visko gali atsitikti.
„Skaudu tai prisiminti, galėjome netekti sūnaus, nes kaulų čiulpų transplantacija buvo suplanuota kovo 18-ąją, o Lietuva dėl koronaviruso jau buvo paskelbusi karantiną“, – pasakojo moteris.
Tuo metu koronavirusas buvo suparalyžiavęs visos Europos oro erdvę, buvo atšaukiami lėktuvų skrydžiai, stabdomas susisiekimas keliais ir jūrų keltais.
Prireikė ne tik medikų, bet ir pasienio pareigūnų, kelių šalių ambasadų darbuotojų pastangų, kad Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ atgabentų brangų siuntinį iš Vokietijos į Lietuvą.
Genetinė liga, dėl kurios Deividas atsidūrė medikų rankose, prasidėjo kaip kojos trauma. 2019-ųjų rugpjūtį šeima buvo kaime, kai tėvai pastebėjo, kad sūnus ėmė šlubuoti.
Tuo metu jam buvo dveji metai ir trys mėnesiai. Tėvai manė, gal sūnus susižeidė, gal nikstelėjo ar susitrenkė koją.
Apžiūrėjusi vaiką šeimos gydytoja patarė tėvams jį stebėti ir atvykti po kelių savaičių.
Tačiau praėjus savaitei berniukas buvo išbertas, jam nuo skausmo gėlė koją, jis ėmė karščiuoti ir negalėjo žengti nė žingsnio.
Įtarusi infekciją šeimos gydytoja paskyrė kraujo tyrimą.
Rezultatai buvo prasti, todėl buvo išrašytas siuntimas vykti į Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninę.
Atvykusį į šią ligoninę Deividą buvo ketinama paguldyti į Infekcinių ligų skyrių.
Tačiau medikai pranešė tėvams, kad sūnui įtariama onkologinė liga, todėl buvo paskirta chemoterapija.
Dar po trijų savaičių iš užsienio atkeliavo patvirtinimas, kad tai genetinė liga – ūminė limfoblastinė leukemija, kurios priežastis – vadinamoji Filadelfijos chromosoma.
Medikai įspėjo berniuko tėvus – gydymas bus sudėtingas, gali prireikti persodinti donoro kaulų čiulpus.
„Ši žinia mums sukėlė šoką, dar kurį laiką manėme, kad įvyko kažkokia klaida. Bet vėliau supratome, kad tai ne infekcija“, – prisiminė Justina.
Stengdamasi prisiminti, kaip atsitiko, kad guvus ir sveikas nuo gimimo sūnus staiga susirgo, vilnietė susimąstė, kad ir anksčiau jam būdavo neaiškios kilmės karščiavimų, bet viskas greitai praeidavo. Todėl ji manydavo, kad Deividui nėra nieko blogo.
Klastingai prasidėjęs kraujo vėžys neketino pasiduoti. Dėl ūminės leukemijos mažamečiui buvo skirtas ne vienas chemoterapijos kursas.
Tačiau vėžio forma buvo reta, kurios dažnai neįveikia net stipriausia chemoterapija. Šį pavasarį buvo aišku, kad be kaulų čiulpų persodinimo vėžio ląstelių sustabdyti nepavyks.
Bendradarbiaudami su užsienio kolegomis Vilniaus medikai nedaug sugaišo ieškodami Deividui tinkamo donoro – paaiškėjo, kad jis gyvena Vokietijoje. Bet kaulų čiulpų gabenimas kurį laiką atrodė kaip neįvykdoma užduotis.
Didžiausias priešas buvo laikas. Kovo 18-ąją buvo paskirta operacija, tačiau tuo metu Lietuvoje jau buvo stabdomos planinės operacijos.
Likus kelioms dienoms iki donoro kaulų čiulpų persodinimo niekas negalėjo atsakyti, ar jis įvyks – mat gyvybiškai reikalingos ląstelės vis dar buvo kitoje valstybėje.
Tačiau atidėti transplantacijos buvo neįmanoma, visi būtini medikamentai berniukui buvo suleisti, jo kraujodara buvo suardyta. Pasakodama apie tai, ką teko išgyventi, vaiko motina neslėpė jaudulio.
„Kai medikai paaiškino, kad sūnus gali nesulaukti donoro ląstelių, daug kas atrodė beviltiška. Nežinojome, ką manyti, buvome susijaudinę, išsigandę. Atrodė, kad priėjome aklavietę“, – kalbėjo Justina.
Tačiau viskas baigėsi laimingai, nes karinis lėktuvas „Spartan“ su lauktomis ląstelėmis nusileido Vilniuje beveik paskutinę minutę. Jeigu lėktuvas būtų vėlavęs ar atskridęs kitą dieną, donoro ląstelės jau būtų buvusios negyvybingos.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė gydytoja Jelena Rascon džiaugėsi, kad Deividą pavyko išgelbėti.
Sergant ūmine leukemija donoro kaulų čiulpus įmanoma persodinti tik tam tikru metu. Iš anksto planuojant gydymą numatoma ir data, kada reikia paimti donoro kaulų čiulpus.
Jei donoro ląstelės nėra užšaldomos, būtina jas sulašinti ligoniui ne vėliau kaip per 48 valandas, retais atvejais – iki 72 valandų.
Pacientas pradedamas ruošti transplantacijai prieš aštuonias paras. Kai Deividui buvo pradėta taikyti chemoterapija, niekas nesitikėjo, kad Lietuvoje bus paskelbtas karantinas – tai atsitiko įpusėjus gydymui.
„Svarstėme, kaip greičiausiai pavyktų atgabenti ląsteles – oro ar sausumos keliu, o galbūt keltu? Lenkijos ir Vokietijos pasienyje tuo metu situacija buvo dramatiška, o tinkamas donoras – iš Vokietijos“, – prisiminė gydytoja J.Rascon.
Dėl piktybinės kraujo ligos berniukui grėsė rimtas pavojus. Kad prigytų donoro kaulų čiulpai ir pavyktų išvengti atmetimo reakcijos, tokiems pacientams skiriama itin stipri chemoterapija, kurios papildomas tikslas – sunaikinti naviką.
Chemoterapija tokia agresyvi, kad kraujodara pažeidžiama negrįžtamai.
„Jeigu donoro ląstelės būtų nepasiekusios Lietuvos, vaiko organizmas būtų nesugebėjęs atsigauti, todėl viskas būtų baigęsi liūdnai“, – pasakojo J.Rascon.
Pastaruoju metu dėl karantino medikai taiko kitokią praktiką – donoro ląstelės užšaldomos ir tik tada, kai jos atkeliauja į Lietuvą, pradedama ruošti pacientą transplantacijai.
„Tada esame ramūs, kad donoro ląstelės tikrai bus sulašintos, o prieš keletą mėnesių situacija buvo nevaldoma, ji keitėsi kas kelias valandas“, – prisiminė gydytoja J.Rascon.
Ne vieną vaiką išgelbėjusi nuo kraujo vėžio J.Rascon pasakojo, kad ūmine leukemija sergantiems vaikams yra daug vilčių pasveikti, jei laiku taikomas šiuolaikinis gydymas.
Ligą lemia pakitę genai
Ūminė limfoblastinė leukemija yra piktybinė liga, dar vadinama kraujo vėžiu. Liga prasideda kaulų čiulpuose. Kaulų čiulpai yra akyta medžiaga kaulų viduje. Juose vyksta kraujo ląstelių gamyba.
Dėl nežinomų priežasčių kartais kuri nors kaulų čiulpų ląstelė pasikeičia į piktybinę leukeminę ląstelę ir pradeda daugintis. Šios ląstelės turi savybę nekontroliuojamai daugintis ir plisti į kraują, limfmazgius, o kartais – į kitus organus.
Kasmet Lietuvoje apie 15 vaikų suserga reta liga – ūmine limfoblastine leukemija, jos priežastis – įgimti genų pakitimai. Didžioji dalis mažamečių pacientų pasveiksta taikant chemoterapiją.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai vėžio ląstelės pasidaro atsparios, ypač tada, kai aptinkama vadinamoji Filadelfijos chromosoma. Kasmet bent keliems vaikams šalyje tenka persodinti donoro kaulų čiulpus.
