Koronavirusas kaip reikiant įbaugino Lietuvą ir visą pasaulį, todėl šių metų pradžioje teko griebtis neregėtų apsaugos priemonių.
Sveikatos apsaugos specialistai gyrė Lietuvą dėl pavyzdinės kovos su koronaviruso plitimu, o šiame fone itin puikiai atrodo Kaunas, pasižymintis mažais sergamumo bei mirštamumo rodikliais.
Prieš šimtmetį kauniečiams teko atlaikyti gerokai agresyvesnės ligos – ispaniškojo gripo – antpuolį. Jo aukomis galėjo tapti šimtai ar net tūkstančiai žmonių, tačiau valdžios atsakas buvo visai kitoks. Istorijos tyrinėtojai atskleidė tokio reiškinio priežastis.
Įrengė karantino patalpas
Lyginant šimtmečio senumo bei šio pavasario įvykius galima rasti ir panašumų.
„Šioje vietoje stovėjo keturi pastatai, skirti iš užsienio grįžusiems žmonėms karantinuoti“, – stovėdamas ties Zanavykų ir Darbininkų gatvių sankirta mostelėjo ranka vienas garsiausių Lietuvos infektologų, knygos „Infekcinės ligos Kaune XVI–XXI amžiuje“ autorius, profesorius Alvydas Laiškonis.
Dabar tuščiame žemės sklype XX amžiaus pradžioje stovėjo 3 mediniai ir vienas mūrinis statinys, kuriuose 1918–1920 metais karantinavosi grįžę emigrantai.
Į barakus buvo siunčiami ir kauniečiai, kuriems pasireikšdavo limpamų ligų simptomai – taip prieš šimtmetį buvo vadinamos užkrečiamosios ligos.
„Prieš šimtmetį užkrečiamosios ligos buvo baisi problema, nes žmonės net nenutuokė, kaip jos atsiranda. Kaunas neturėjo vandenvietės, todėl gėrimui ar maisto ruošai reikalingą vandenį semdavo tiesiog iš upių, o į jas tekėdavo ir kanalizacijos nuotekos“, – aiškino profesorius A.Laiškonis.
Susirgus žmonės buvo iškeliami iš būsto, patalpos dezinfekuojamos, o ant lango užklijuojamas popieriaus lapas su perspėjimu apie užkratą.
Dauguma barakuose apgyvendintų žmonių buvo iš Voronežo (Rusija) grįžę lietuviai, mat šiame mieste buvo susikūrusi didelė lietuvių kolonija. Jie iš gimtosios šalies pasitraukė vokiečių okupacijos metais.
Vieta karantinui parinkta neatsitiktinai – tuo metu tai buvo užmiestis ir užkrečiamosioms ligoms buvo sunkiau pasiekti Kauno centrą.
Apie 1920 metus barakai Kaune buvo nugriauti, o jų vietoje iškilo medinė Žaliakalnio pradinė mokykla, kuri stovėjo dar porą dešimtmečių po karo.
Regėjo didesnių grėsmių
„Niekas tuo metu apsauginių veido kaukių nedėvėjo ir dezinfekcinio skysčio nenaudojo“, – juokėsi profesorius A.Laiškonis.
Karantinas tuo metu buvo vienintelė priemonė, apsauganti nuo ligų aplinkinius žmones.
Pacientai barakuose praleisdavo 7, 10 arba 15 parų ir tuo metu niekur negalėdavo iš jų išeiti. Statinius saugojo kareiviai, o maitinimu rūpinosi vietos valdžia.
Vokiečiai labai bijojo užkrečiamųjų ligų, todėl norėjo žmones kuo ilgiau laikyti karantine.
Pasak A.Laiškonio, jokio veiksmingo gripo gydymo taip pat nebuvo – medikai pacientus gydydavo paracetamoliu, akronoliu, vandenilio peroksidu, boro rūgšties tirpalu.
Garsus infektologas tikino neradęs archyvuose informacijos apie aukų nuo ispaniškojo gripo skaičių Kaune, mat karo metais nebuvo patikimos statistikos. Niekam pernelyg nerūpėjo, ar žmogus mirė nuo gripo, ar nuo sužalojimų mūšio metu.
„Ispaniškasis gripas tuo metu Kaune kėlė mažiau baimės negu kitos seniai pažįstamos ligos ir nebuvo smarkiai akcentuojamas“, – aiškino A.Laiškonis. Kur kas geriau buvo žinoma dėmėtoji ir vidurių šiltinė, raupai.
Infekcinių ligų specialisto žiniomis, ispaniškasis gripas Lietuvoje nebuvo taip smarkiai išplitęs, kaip Pietų Europos šalyse ar JAV.
Nerimavo dėl vienos ypatybės
„Mieste nebuvo normalios valdžios, todėl kildavo didelių sunkumų tiek dėl pacientų gydymo, tiek dėl jų maitinimo“, – kalbėjo A.Laiškonis.
Dėl šios priežasties neverta net kalbėti apie kokius nors valdžios nustatytus ribojimus gyventojams, parduotuvėms ar įstaigoms, atsakomybę už jų nesilaikymą.
Pirmoji infekcinė – Šv.Luko ligoninė Kaune buvo pastatyta tik 1928 metais. Joje veikė 2 skyriai, vėliau prireikė priestato. Gydymo įstaiga veikė dabartiniame Sukilėlių prospekte – ten, kur įsikūręs Kardiologijos institutas.
Tik 1938 metais pirmą kartą Kaune aprašant pasireiškiančias užkrečiamąsias ligas buvo išskirti susirgimai gripu.
Tuo metu Kaune jau buvo sukurta sanitarinė tarnyba ir pradėta rūpintis gyventojų sanitarine būkle.
Tarnybos darbuotojai tikrino mėsos krautuvėles, karčemas, pieno cechus.
„Kuo pavojingas koronavirusas? Nustatomos besimptomės ligos formos, todėl nežinome, kas gali būti juo užsikrėtęs ir toliau platina užkratą.
Karantino panaikinimas nereiškia, kad virusas dingo. Norint pasiekti grupinį imunitetą turi persirgti bent 60 procentų žmonių, o šiuo metu paskirose valstybėse persirgę iki 10 procentų. Todėl antroji koronaviruso banga yra tikėtina“, – svarstė profesorius A.Laiškonis.
Trūko patikimų žinių
„Dauguma to meto Lietuvos gyventojų net nenutuokė, kokia baisi liga yra ispaniškasis gripas“, – mano žinomas Lietuvos istorijas tyrinėtojas, europarlamentaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis.
Jo manymu, neverta net lyginti, kaip į pavojingo užkrato plitimą buvo reaguojama šiemet ir kaip – prieš šimtą metų. Dėl karo nebuvo galimybių tinkamai reaguoti į ligos plitimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
L.Mažylis žinių apie ispaniškojo gripo siautėjimą Lietuvoje ieškojo to meto spaudoje, tačiau prisipažino aptikęs labai mažai informacijos. Lietuvoje ispaniškasis gripas buvo vadinamas influenza, influenca, ispaniška liga, irmėde, ispanka.
Vienas pirmųjų L.Mažylio aptiktų pranešimų spaudoje buvo paskelbtas 1918 metų liepos mėnesį. Straipsnio autorius spėjo, kad Anglijoje siautėjanti liga netrukus pasieks ir Lietuvą, tačiau jos esą neverta bijoti, nes visi žmonės lengvai perserga.
„Labai panašu į reakciją vertinant koronaviruso grėsmę šių metų sausį“, – lygino profesorius L.Mažylis.
2018-ųjų rudenį pasirodžiusiuose leidiniuose jau skelbiama apie daugybę Lietuvoje sergančių ir mirštančių žmonių.
1921 metais pasirodžiusiame „Medicinos“ žurnalo numeryje skelbiama, kad ispaniškuoju gripu buvo užsikrėtę 3335 žmonės, o mirė 101. Didžiausias sergamumas užfiksuotas sausio mėnesį – 998, mirė 68 pacientai. Nuo vidurių šiltinės per tą patį mėnesį mirė 115, nuo raupų – 196 žmonės.
Keista, tačiau L.Mažyliui nepavyko rasti jokios svarbios informacijos apie sergamumą ispaniškuoju gripu Kaune. Didžioji dalis pranešimų susiję su provincijos vietovėmis.
Medikai suvokė užkrato grėsmę
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus muziejininkės docentės Vilmos Gudienės, praėjus epidemijai to meto medicinos spauda Lietuvoje nedaug dėmesio skyrė šiai siaubingai ligai.
Žurnale „Medicina“ paskelbti vos keli straipsniai apie gripą, kai tuberkuliozei ar venerinėms ligoms dėmesio skiriama nepalyginti daugiau.
1937 metais tuo metu Kaune dirbęs gydytojas Ilja Skliutauskas „Medicinoje“ rašė: „Iš karto galėtų pasirodyti, kad influenza yra tiek banali liga, jog jąja neturėtų tiek daug domėtis nei pacientas, nei gydytojas. Iš tikrųjų gi reikia tiktai įsigilinti į šios ligos esmę, kad prieitum visiškai priešingą išvadą.“
Gydytojas aprašė ispaniškojo gripo metu pastebėtą dažną simptomą – kraujavimą. Ligoniai kraujuodavo iš nosies, odos, plaučių ir skrandžio.
Veiksmingų vaistų šiai ligai gydyti nebuvo, tačiau gydytojai išbandė daug priemonių – tai ir kraujo nuleidimas, gliukozės, druskų injekcijos, laisvinamieji, alkoholis, kamparo aliejus, heroinas, morfinas, garstyčių pleistras, ricinos aliejus, sieros garų įkvėpimai, tepalai su kiauliniais taukais bei kamparu ar chloroformu arba kiauliniai taukai su terpentinu.
Gydytojas Benjaminas Zacharinas 1920 metais aprašė kelių gripu sergančių pacientų būklę ir gydymą. Taikydamas simptominį gydymą jis pacientui paskyrė nuo vėmimo atropino, nuo vidurių užkietėjimo – klizmą su glicerinu, nuo skrandžio rūgštingumo – magnio karbonatą, bendrajai būklei gerinti – tonizuojančių vaistų, „tonikų“.
Gydant naudojo ir viskį
Lietuvos gydytojai nerašė, kad alkoholis padeda įveikti ispaniškąjį gripą, o JAV jis buvo skiriamas ir geidžiamas vaistas, kurio buvo galima nusipirkti tik vaistinėse ir tik su gydytojo receptu. Gydytojai išrašydavo viskio ir gripui, ir įvairioms kitoms ligoms gydyti, todėl pacientai dažnai laukdavo ilgose eilėse.
Kova su ispaniškuoju gripu priminė bandymus pažaboti COVID-19. Jau 1918 metų rugpjūčio mėnesį JAV valdžia ribojo žmonių susitikimus, o spalį dar sugriežtinto sąlygas.
Per ispaniškojo gripo pandemiją ir ilgai po jos kalbėta apie higieną – nurodyta rūpestingai plautis rankas.
Praėjus šešeriems metams nuo pandemijos pradžios JAV pasirodžiusioje muilo reklamoje skelbiama, kad reikia nepasiduoti baimei, nevengti apsikabinti ir prisiliesti, o svarbiausia – naudoti muilą, kuris užkirs kelią užkratui.
Pandemijos metu apriboti susibūrimai: uždarytos mokyklos ir net bažnyčios, reikalauta ant veido turėti apsauginę kaukę.
Po šimtmečio elgesį vertins istorikai
Visvaldas Matijošaitis
Kauno meras
„Nėra abejonių – 2020-ųjų pradžios įvykiai ilgam išliks žmonijos atmintyje ir apie juos bus rašomos knygos, kuriami filmai.
Atslūgus pavojui bus gerokai lengviau vertinti šalies ir miesto valdžios, gyventojų elgesį pandemijos sąlygomis. Ilgai bus svarstoma, kas padaryta gerai, o ką buvo galima padaryti dar geriau. Neabejoju, kad įvairių vertinimų istoriniu požiūriu bus net ir po šimtmečio.
Gerokai sunkiau buvo priimti sprendimus pirmą kartą susidūrus su nepažįstamu užkratu, kai neįmanoma nuspėti, ko laukti kitą dieną.
Šiandien noriu padėkoti kauniečiams už tai, jog atsakingu elgesiu prisidėjo, kad visi išvien sėkmingai atlaikytume pirmąją koronaviruso bangą. Kaune ji išties buvo silpnesnė negu kituose šalies regionuose, bet dėl to neverta didžiuotis ar girtis.
Atsilaikėme viename mūšyje, tačiau dar tikrai nelaimėjome karo – grėsmė išlieka ir toliau, tad privalome išlikti sąmoningi ir atsargūs.
Gyvenimas mieste bunda – atsigauna verslas, gatvėse daugėja žmonių, o miesto tvarkymo darbai net nebuvo sustoję.
Neabejoju, kad įgyta patirtis padės sėkmingai kovoti su pavojingu užkratu net tuo atveju, jeigu kiltų antroji banga.“
Aukas skaičiavo dešimtimis milijonų
Ispaniškasis gripas – ypač užkrečiamo gripo epidemija, kurios aukomis galėjo tapti nuo 25 iki 50 milijonų žmonių, tačiau skaičiavimai labai prieštaringi.
Nors tikslesnių skaičių nustatyti istorikams nepavyko, ispaniškasis gripas tapo greičiausiai išplitusia ir daugiausia aukų pareikalavusia pandemija žmonijos istorijoje.
Manoma, kad liga prasidėjo 1918 metais Kinijoje – nuo ančių arba kiaulių persimetė žmonėms.
Epidemijos mastą ispaniškasis gripas pasiekė JAV, maždaug per tris mėnesius išplito daugelyje Europos šalių.
Europoje apie naująją epidemiją pirmiausia pranešė Ispanijos spauda, mat jai nebuvo taikoma cenzūra, todėl liga ir buvo pavadinta ispaniškuoju gripu.
Spėjama, kad šia liga buvo užsikrėtę apie pusę tuomečio pasaulio gyventojų.
Dažniausiai mirdavo jauni – 20-40 metų žmonės.
Mokslininkai mano, kad vyresni žmonės buvo įgiję imunitetą, nes buvo persirgę rusiškuoju gripu, kuris siautėjo 1889–1894 metais.
