Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35–50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus.

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas urologas Vitalijus Varyginas teigia, jog lytinių susirgimų priežastys – labai įvairios, tad susidūrus su negalavimais būtina kreiptis į urologą. Tik suteikus profesionalią pagalbą bus užkirstas kelias lėtinių ligų vystymuisi.

Susirgimų priežastys – tiek įgimtos, tiek įgytos

Pasak urologo V. Varygino, vyrų lytinių organų ligas, tokias kaip prostatos, šlaplės ar sėklidžių uždegimas, lemia anatominiai ir funkciniai ypatumai – silpnos antibakterinės šlapimo takų gleivinės ir šlapimo savybės.

„Viena priežasčių gali būti apatinių šlapimo organų disfunkcija (nevisiškas pasišlapinimas, neurogeninė šlapimo pūslės disfunkcija), įgimtos anomalijos, lytiniu keliu plintančios ligos. Taip pat prieš tai vartotų antibiotikų vartojimas, pakeičiantis normalią florą. Ligą gali sąlygoti nusilpęs imunitetas, peršalimas, retas šlapinimasis, nepakankamas skysčių vartojimas“, – prostatitą sukeliančius veiksnius vardija specialistas.

2 centimetrai, galintys atimti gyvenimo džiaugsmą

Pagrindinė prostatos funkcija yra gaminti spermatozoidus atskiedžiantį sekretą bei jį sudarantį spermos pagrindą. Šis organas yra maždaug kaštono dydžio liauka, esanti tiesiai po šlapimo pūsle. Prostatos centrinėje dalyje praeina vyro šlaplė, kurios vidutinis ilgis apie 2 cm. Tie 2 centimetrai ir yra silpniausia šlapimo sistemos grandis, galinti atimti vyrų gyvenimo džiaugsmą.

„Periferinė prostatos dalis sudaryta iš šimtų sunkiai išsituštinančių plonyčių kanalėlių, kuriuose saugomas sėklos sekretas. Tai puiki terpė vešėti įvairiausio plauko infekcijos sukėlėjams. Persirgus šlapimo takų infekcija, lytiškai plintančia infekcija ar kitomis ligomis į prostatą patenka vienas ar kitas ligos sukėlėjas.

Taip ilgainiui gali išsivystyti šlapimo refliuksai, kada šlapimas patenka į prostatos kanalėlius. Net ir sterilus šlapimas sukelia prostatos audinių randėjimą, akmenų formavimąsi, kanalėlių obstrukciją – užsikimšimą. Jei šiuose kanalėliuose „įstringa“ infekcija, tuomet gali prasidėti prostatito ar lėtinio dubens skausmo simptomai“, – ligos pradžią detalizuoja urologas.

Prostatitas – kaip sloga, tik kitoje vietoje

Kaip teigia V. Varyginas, prostatitas – tai kaip bet kokia kita uždegiminė liga, kuri gali pasireikšti peršalus: „Dėl slogos pacientai dažniausiai nesikreipia į gydytojus, nes jiems tai neatrodo baisu, tačiau, kai atsiranda simptomai „kažkur ten“, vyrai pradeda baimintis ir kreiptis į urologus, nors, iš esmės, prostatitas – tai ta pati sloga, tik kitoje vietoje.“

Atsiradus diskomfortui pilvo apatinėje dalyje, tarpvietėje, urologas rekomenduoja išgerti priešuždegiminius vaistus nuo skausmo, kurie dažniausiai nuramina limfmazgius ir simptomai pranyksta. Jeigu šie simptomai kartojasi, stiprėja, būtina kreiptis pas urologus.

„Deja, bet labai dažnai ši liga lieka nediagnozuota arba net tinkamai gydoma vyrus kamuoja metų metus. Didžiausia problema ta, kad iki galo nėra aiškios lėtinio prostatito priežastys. Dėl to ir gydymas tampa didžiausiu urologų iššūkiu. Panašius simptomus gali imituoti lytiškai plintančios ligos, akmenys, gerybinė prostatos hiperplazija, stuburo bėdos, depresija ir dar daugybė kitų ligų“, – prostatito diagnozavimo iššūkius akcentuoja V. Varyginas.

Gydymas dažnai panašus į medžioklę

Urologas teigia, jog dažniausiai nėra nežinomas lėtinio dubens skausmo sindromo sukėlėjas, tad gydymas tampa panašus į medžioklę užsimerkus. Dėl to būtina paciento kantrybė bei užsispyrimas įveikti šią ligą.

„Labai dažnai pacientas jau po savaitės gydymo, nesulaukęs pagerėjimo, bėga ieškoti pagalbos pas kitą urologą, tačiau Europos urologų asociacija yra pateikusi lėtinio prostatito gydymo rekomendacijas, kuriomis privalo remtis kiekvienas urologas.

Net ir neišauginus dubens skausmus sąlygojančio mikrobo rekomenduojamas ilgalaikis gydymas antibiotikais. Pirmo pasirinkimo antibiotikai yra fluorochinolonai. Juos reikėtų vartoti bent mėnesį. Jei šis gydymas nepadeda, tuomet skiriami antros arba trečios eilės antibiotikai“, – įprastą gydymą išskiria specialistas, rekomenduojantis antibiotikų efektą stiprinti prostatos kanalėlius atpalaiduojančiais preparatais – alfa adrenoblokatoriais.

„Jei yra stiprus skausmas – būtinas priešuždegiminių žvakučių vartojimas. Gydymo efektyvumą taip pat pagerina karštos vonios, vitaminų bei mikroelementų papildai. Kartais skausmo malšinimui skiriami antidepresantai, kiti lėtinį skausmą malšinantys preparatai“, – pastebi gydytojas.

Dažnai simptomai pasireiškia ne dėl pačios prostatos, o dėl uždegiminių procesų – limfmazgių sureagavimo: „Tokiu atveju antibiotikai gali ir nepadėti, tačiau priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo dažniausiai padeda. Kartais atsiranda ir psichosomatinis komponentas, kurio metu simptomai paaštrėja dėl baimės, streso. Tokiu atveju prašoma psichiatro pagalbos – skiriami vaistai, kurie nuramina organizmą.“

Prostata – labiausiai mitais apipintas organas

Vyrų tarpe egzistuoja nemažai mitų, kad prostatitas – tai ypatingai baisi liga, kuri sukelia nevaisingumą bei erekcijos sutrikimus. Specialistas skuba šiuos mitus paneigti, tai – netiesa.

„Prostatitas tiesiogiai negali sukelti nei erekcijos sutrikimų, nei nevaisingumo problemos. Tačiau susirgus prostatitu atsiranda daug baimių ir streso, kurie ir daro įtaką erekcijos sutrikimams. Tuo tarpu nevaisingumą gali sukelti tik ūminiai ir pasikartojantys uždegimai, kurių metu spermatozoidų judrumas ryškiai sulėtėja. Antibiotikai šią problemą dažniausiai nesudėtingai išsprendžia“, – įsitikinęs gydytojas.

Sergantiems lėtiniu prostatitu urologas rekomenduoja kuo dažniau užsiimti seksu tam, kad pasišalintų kuo daugiau infekuotos spermos: „Lytinių santykių metu prostata susitraukia, gerėja jos medžiagų apykaita, kraujotaka. Dėl to rekomenduojama užsiimti lytiniais santykiais iki 3 kartų per savaitę.“

Tyrimai nebekelia gėdos jausmo

Pasak V. Varygino, šiais laikais egzistuoja daug tyrimų, kurie leidžia diagnozuoti ir įvertinti prostatos ligas be transrektalinio patikrinimo, kuris atliekamas prostatos jautrumą tikrinant per išeinamąją angą.

„Šis tyrimas dažniausiai ir sukelia baimę atvykti pas urologus, tačiau patikrinti prostatą dabar galime atlikti ir be jo: vizito metu atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas, prostatos echoskopija (ultragarsas) per pilvą, kas yra visai neskausminga ir nesukelia gėdos jausmo. Tai sužinoję dažnai vyrai sako, kad būtų atėję pasitikrinti anksčiau, jei būtų žinoję, kad tai visai nebaisu“, – ramina gydytojas