Deja, sklandus ir nekomplikuotas nėštumas baigėsi tragiškai. Taip laukta dukrelė gimė išnešiota, bet jos širdelė nebeplakė.
Gedintys tėvai dėl skaudžios netekties kaltina besilaukiančią Rūtą paskutinį nėštumo mėnesį prižiūrėjusią ir laukimosi eigą sekusią Klaipėdos miesto poliklinikos gydytoją akušerę-ginekologę.
Gimdyti grįžo į uostamiestį
Rūta su Viliumi kurį laiką gyveno ir dirbo užsienyje. Bet kovo 1 dieną, nėštumui artėjant į pabaigą, grįžo į Klaipėdą.
„Iki grįžimo nėštumas buvo normalus, – prisiminė Vilius. – Visi žmonos ir vaisiaus testai buvo geri. Grįžus į Lietuvą žmona nusprendė eiti pas vieną ginekologę Klaipėdoje. Tuo metu buvo pati karantino pradžia, tad žmonos niekur lydėti negalėjau“.
Klaipėdos miesto poliklinikoje dirbanti akušerė-ginekologė, pas kurią grįžusi į Lietuvą pradėjo lankytis Rūta, uostamiestyje yra pakankamai žinoma. Be to, moteris pas šią medikę yra ne kartą lankiusis ir anksčiau.
Pirmam vizitui pas akušerę-ginekologę Rūta nuėjo kovo 5-ąją.
„Tuomet man buvo 35 nėštumo savaitės. Turėjau su savimi visus tyrimus, kuriuos darė man užsienyje. Visi tyrimai buvo geri, mano nėštumas buvo nekomplikuotas, jaučiausi išties gerai.
Klaipėdos ginekologė taip pat patikrino mane ultragarsu ir sužinojo, kad viskas atrodo gerai, dariausi ir kraujo tyrimus“, – prisiminė Rūta.
Artėjant nėštumui į pabaigą gimdymo terminas paskirtas balandžio 11 dieną, nors užsienio medikai, galbūt norėdami labiau apsidrausti, numatė, kad vaikas turi gimti balandžio 9-ąją.
Gimdymas smarkiai vėlavo
Nei balandžio 9-ą, nei 11-ą dieną gimdymas neprasidėjo.
„Praėjus termino dienai, atėjau pas gydytoją vizitui tik balandžio 14 dieną. Man buvo liepta stebėti vaisiaus judesius. Viską jaučiau, atrodė viskas normose (juk pirmas nėštumas).
Vizito metu buvau patikrinta tik statoskopu, bet patikino, kad echoskopu tikrai netikrins – nebūtina, nes gydytoja girdėjo vaiko tonusus.
Tą dieną man buvo sakyta, kad gimdymas gali prasidėti valandų bėgyje, tad buvau išleista namo.
Taip pat daktarė man išrašė siuntimą į Patologinį skyrių, jeigu gimdymas savaime neprasidėtų. Siuntimas išrašytas balandžio 16 dienai, kas jau būtų 41 nėštumo savaitė“, – paskaičiavo Rūta.
Vietoje gimimo – laidotuvės
Deja, ir balandžio 14 dieną gimdymas savaime neprasidėjo.
„Mane tiesiog ramino, kad būna pernešiojimų, o ir pati esu girdėjusi, kad daug kas pernešioja.
Balandžio 16 dieną, apie 5 val. ryto pabudau su skausmu pilve. Judesių jau nebejaučiau, – tragišką rytą prisiminė moteris. – Su vyru nuvykome į gimdymo namus, padarė ultragarso tyrimą ir patvirtino, kad mūsų dukrytės širdelė sustojo.
Tai buvo pati tragiškiausia diena mūsų gyvenime: šitiek lauktas, planuotas vaikas ir staiga mes jos nebeturime, net nespėjome jos pažinti.
Tą dieną dukrytę vis tiek turėjau pagimdyti, mane skatino. Tik džiaugiuosi, jog visą tą laiką ligoninėje turėjau nuostabią akušerę, kuri man padėjo ir psichologiškai“.
Vilius taip pat šią įsimintiną dieną prisiminė su skausmu: „Atėjo balandžio 16 diena. Žmona pajuto skausmą pilve. Buvo naktis.
Nuvežiau ją greitai į Priimamąjį. Žmoną patikrino ultragarsu ir pasakė, kad vaisiaus širdis nebeplaka.
Buvo ir tebėra be galo sunku. Ilgai laukta pirmoji tokia šventė taip ir neatėjo. Vietoj gimimo turėjome laidotuves“.
Nelaimės buvo galima išvengti?
Gedinti šeima mano, kad atlikus išsamesnius tyrimus buvo įmanoma šitos nelaimės išvengti.
„Nebuvo daroma vaikelio širdies kardiograma, vizitai, kaip paaiškėjo, pakalbėjus su kitais daktarais-ginekologais po šio įvykio, nėštumo pabaigoje tiesiog buvo reti ir neatidūs.
Vaikelio mirties priežastis – rastas trombas virkštelėje, kas greičiausiai reiškia, jog tiesiog buvo perlaukta ir sukelta tokia komplikacija“, – spėjo Rūta.
Vilius antrino, kad daug naudingos informacijos apie vaisiaus būklę būtų suteikęs ne tik mažylės širdelės dūžių sekimas, bet ir nėštumo gale atliktas tyrimas ultragarsu.
„Buvo tik pamatuotos apimtys juostele ir senovišku vamzdžiu klausomasi vaisiaus judesių, kas yra jau didelė atgyvena ir tik muziejuje tokių dalykų gali rasti.
Pradžioje mano žmona, apsilankiusi pas gydytoją, buvo apšaukta, kad užsienyje atliko daug reguliarių tyrimų. Bet grįžus čia tyrimų beveik nebuvo atlikta, kas lėmė tragediją“, – neabejojo vyras.
Vadovavosi įstatymais
Klaipėdos miesto poliklinikos administracija, paprašius pakomentuoti minėtąjį įvykį atsakė, kad Rūta į gydymo įstaigą kreipėsi būdama 34-ą savaitę ir 5 dienas nėščia.
„Nėštumo laikas ir gimdymo terminas pacientei buvo apskaičiuotas pagal paskutines mėnesines (jos buvo reguliarios, kas 28 dienas), gimdymas buvo numatytas 2020 m. balandžio 11 d.“, – rašoma poliklinikos atsakyme.
Kodėl kitoje šalyje gimdymo terminas paskirtas dar anksčiau – balandžio 9 dieną, poliklinikos atstovai aiškino tuo, kad jeigu, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos patvirtintą metodiką „Antenatalinė priežiūra“, ultragarsinis tyrimas, atliktas 16-21 savaitę ir pagal jį nustatytas gimdymo terminas skiriasi nuo nustatyto gimdymo termino pagal paskutinės reguliarias mėnesinės mažiau nei 7 dienas, gimdymo terminas nustatomas pagal mėnesines.
Poliklinikos atstovai teigė, kad pacientės nėštumo priežiūra buvo vykdoma pagal SAM 2013-09-23 įsakymą Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šio įsakymo pakeitimą – 2018-07-27 įsakymą Nr. V-865. Pagal jį nuo 29 iki 40 nėštumo savaitės (11 savaičių bėgyje) nėščioji pas ją prižiūrintį specialistą apsilanko 2-3 kartus.
„Pacientei nuo 35 iki 40 nėštumo savaitės, nepaisant nelengvo karantino periodo, buvo sudarytos sąlygos apsilankyti poliklinikoje 4 kartus“, – pažymėjo poliklinikos atstovai.
Nėštumo eiga buvo sklandi
Poliklinika atmetė kaltinimus, kad tyrimų atlikta nepakankamai.
„39-tą nėštumo savaitę pacientei buvo atlikta vaisiaus echoskopija, jos metu buvo įvertintas vaisiaus augimas, nustatytas vaisiaus svoris, įvertinta vaisiaus būklė: biofizinis profilis, kraujotaka (doplerometrija) vaisiaus virkštelės arterijoje ir vaisiaus a. cerebri media. Visi parametrai atitiko normą, vaisiaus hipoksijos požymių nebuvo. Tyrimą atliko kitas, nepriklausomas gydytojas. 2020-04-13 pacientei atvykus pas gydytoją, ji jautėsi gerai, jokių nusiskundimų neišsakė, vaisiaus judesius jautė gerai. Vaisiaus širdies tonai išklausyti aiškūs, ritmiški, 146 k/min.
Vadovaujantis ankščiau minėtu SAM įsakymu, jei nėštumas trunka 41 savaitę ir ilgiau,turi būti užtikrinta vaisiaus būklės stebėsena, todėl nėščiajai 2020-04-16 duotas siuntimas planinei hospitalizacijai į Nėščiųjų patologijos skyrių.
Nėštumo trukmė tai dienai pagal mėnesines buvo 40 savaičių ir 5 dienos, pagal 19 savaičių atliktą echoskopinį tyrimą – 41 savaitė“ – rašoma poliklinikos atsakyme.
Iš anksto numatyti – neįmanoma?
Poliklinikos atstovai teigė, kad būklės, lėmusios kūdikio žūtį, iš anksto numatyti nebuvo įmanoma.
„Trombas vaisiaus virkštelėje – tai ūmus vaisiaus kraujotakos sutrikimas, kurio iš anksto numatyti ar diagnozuoti negalima. Jis įvyko, kaip supratome, mamai bemiegant. Vaikas gimė be pernešiojimo požymių.
Kūdikio netekimas – didžiulė nelaimė ir begalinis skausmas šeimai. Su juo sunku susitaikyti. Deja, medicina ne visagalė. Kartais skaudūs likimo smūgiai ištinka be paaiškinamų priežasčių.
Tokios netikėtos, staigios mirtys dėl virkštelės ar placentos ūmios trombozės yra nenuspėjamos, jos pasitaiko iki šiol visame pasaulyje. Gydytojai taip pat išgyvena dėl netekčių. Kelis kartus aptarus šią nėštumo eigą su kolegomis, neradome, ką buvo galima pakeisti nėštumo priežiūroje, siekiant išvengti šio nelaimingo atsitikimo.
Visais vaisiaus ar kūdikio netekties atvejais Lietuvoje sudaromos perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisijos, kurios atidžiai nagrinėja kiekvieną atvejį.
Tokia komisija, sudaryta ne mūsų gydymo įstaigoje, dirba ir šiuo metu. Jos išvadų dar neturime. Reiškiame užuojautą šeimai, linkime jai stiprybės, išgyvenant netektį“, – palinkėjo poliklinikos atstovai.
Patologija dažnai būna mirtina
Ką reiškia vaisiaus virkštelėje atsiradęs trombas, ar tikrai šią būklę iš anksto numatyti sunku ir, ar ji nulemia kūdikio mirtį, paklausėme su šia istorija niekaip nesusijusios nepriklausomos specialistės, akušerės ginekologės.
„Virkštelės venų trombozė yra reta neaiškios kilmės patologija, sukelianti didelį vaisiaus mirštamumą“, – pasakojo gydytoja.
Anot medikės, ši patologija nustatoma nedažnai, maždaug vienam iš 1300 gimdymų ir vienam iš 1000 perinatalinių skrodimų.
„Gali būti virkštelės venos arba jos arterijų trombozė. Virkštelės venos trombozė pasitaiko dažniau nei arterijų, kurios prognozė yra blogesnė. Pastebėta, kad ši patologija dažniau pasitaiko vyriškos lyties vaisiams“, – pastebėjo gydytoja.
Priežastys nežinomos, diagnozuoti sunku
Specialistė pasakojo, kad minėtosios patologijos priežastys ir trombo susiformavimo mechanizmai vis dar nežinomi.
„Literatūroje skelbiami tik keli tirti atvejai, kurių išeitys buvo blogos – vaisiaus žūtis. Tiriant šiuos kelis atvejus pastebėta, kad dažniau trombuojasi venos po kordocentezės, mamai sergant cukriniu diabetu, kai yra ilga virkštelė, esant plėviniam virkštelės prisitvirtinimui.
Nors literatūroje nurodoma atvejai, kai ši patologija stebima ultragarso doplerometrijos metodu, tačiau dauguma jų baigiasi fataliai. Šiuo metu nėra nė vieno diagnostinio žymens, kuris reikštų besiformuojantį trombą virkštelės venoje ar arterijoje. Todėl šiandien dar vis sudėtinga nustatyti šią patologiją ir dažniausiai ji lieka nediagnozuota.
Jei ir pastebimi virkštelės pokyčiai ar vaisiaus augimo sulėtėjimas, išeitys labai priklauso nuo nėštumo dydžio.
Daugeliu atveju, kai mažame nėštume buvo pasirinkta laukimo taktika, baigtys buvo blogos. Kai nėštumas buvo didesnis, vaisius buvo išgelbėtas cezario pjūvio operacijos metu. Tačiau galutinė diagnozė buvo nustatyta tik patologui ištyrus virkštelę.
Dažniausiai ši patologija diagnozuojama tik po įvykusio aborto, negyvo vaisiaus gimimo, atlikus autopsiją.
Kadangi virkštelės arterijos trombozė yra reta patologija, nėra duomenų apie gydymą.
Virkštelės kraujagyslių trombozės etiologija gali būti kaip sumažėjusi kraujo tėkmė, hiperkaguliacija bei kraujagyslių anomalijos. Hiperkoaguliacija gali būti susijusi su įgimta motinos ar vaisiaus trombofilija“, – aiškino gydytoja.
Akušerė-ginekologė apibendrino: nors ši patologija yra labai reta, ji, deja, dažnai baigiasi blogai.
Diagnostinio žymens vis dar nėra, norint išgelbėti vaisių, jeigu nėštumas pakankamai vėlyvas, reikalinga nebent skubi cezario pjūvio operacija, kad vaisius galėtų išgyventi. Jeigu nėštumas ankstyvas, paprastai jis baigiasi vaisiaus mirtimi.
