Ne vieną savaitę jaučiatės nebe tokie veiklūs ir išvargę? Priaugote svorio, nors iš tikrųjų valgote mažiau? Kas atsitiko? Ar pagalvojote, kad galėtų silpnėti kepenys?
Kepenys – stambiausia virškinimo liauka, sunkiausias – 1,2–1,7 kg – vidaus organas, išsidėstęs po dešiniuoju šonkaulių lanku ir atsakingas už visus medžiagų apykaitos procesus.
Visa, ką suvartojame, tvarko kepenys. Cukrų, riebalus, baltymus ir vitaminus, įeinančius į mūsų maistą, jos kaupia savo ląstelėse, kad pagal poreikį pakeistų ir perdirbtų.
Kepenys reguliuoja cholesterolio kiekį ir skatina gerą virškinimą gamindamos ir išskirdamos tulžies sultis.
Ši virškinimo liauka dalyvauja gaminant įvairius hormonus ir atlieka detoksikacijos funkciją. Kepenys iš kraujo valo kenksmingas medžiagas.
Jos dirba 24 valandas per parą. Bet, priešingai nei kitų organų, jų negalavimai ne visada akivaizdūs.
Problemų dėl kepenų turintys žmonės dažniausiai vėlai pastebi, kad šis organas nėra sveikas. Medikai sako, jog kepenys kenčia tyliai.
Dėl to geras gydytojas, nustatęs šiuolaikinės civilizacijos ligas, kaip antai žarnyno problemas ar profesinį perdegimą, visada ištiria ir kepenis. Esama užslėptų ženklų, bylojančių, jog detoksikacijos centras silpnėja. Tai:
*Ilgiau trunkančios virškinimo problemos. Kepenys gamina tulžiai svarbias virškinimo sultis. Jei šis procesas sutrikęs, maistas skrandžiui gali būti per sunkus. Tuomet prasideda pilvo pūtimas, viduriavimas ar pykinimas.
*Energijos stygius. Žmogus jaučiasi suglebęs ir kurį laiką sudirgęs. Iš tikrųjų bloga nuotaika ar įniršis gali būti susiję su pernelyg dideliu darbo krūviu. Kepenys stipriai reaguoja į mūsų emocijas. O tai – viena priežasčių, kodėl stresas gali pakenkti kepenims. Ir kai pacientą ištinka profesinis perdegimas, reikėtų galvoti apie kepenis.
*Miego sutrikimai. Kai naktį tarp dviejų ir trijų valandų nemiegama, be viso kito, tai galėtų reikšti, kad kepenys turi daug dirbti. Kepenų laikas, pasak tradicinės kinų medicinos, yra naktį tarp pirmos ir trečios valandos. Tai reiškia, jog šiuo laiku kepenys – aktyviausias organas.
*Vandens kaupimasis. Kepenys gamina 20–50 proc. limfinio skysčio. Jei šis organas dirba netinkamai, atliekos lieka ir sutrikdomas limfos nutekėjimas.
*Padidėjęs cholesterolio kiekis. Kepenų ląstelėse vyksta 90 proc. cholesterolio gamybos ir išvalymo proceso.
*Su hormonais ir menopauze susijusios problemos. Kepenys gamina įvairių hormonų žaliavą, pavyzdžiui, lytinių – progesterono ir estrogeno.
*Odos pakitimai. Pageltusios akys ir akies obuolys byloja apie kepenų uždegimą. Taip pat kepenų žvaigždutės – nedideli kraujagyslių išsiplėtimai.
Kepenys – stiprus ir stropus organas ir tarnauja ilgai, net jei turi problemų. Kadangi ankstyvai įspėjimo apie negalavimą sistemai nėra būdingas skausmas, sunkios kepenų ligos dažnai diagnozuojamos vėlai.
Prie jų pirmiausia priklauso virusiniai uždegimai – hepatitas ir chroniškas negalavimas – kepenų suriebėjimas. Ši liga dažnai aptinkama atsitiktinai – tiriant ultragarsu ar per kraujo tyrimus.
Kepenų suriebėjimas – dažnas daugelio Vakarų Europos šalių gyventojų negalavimas. Kas dešimtas vokietis kenčia nuo alkoholio sukelto kepenų suriebėjimo ir kas šeštas – nuo nealkoholinio kepenų suriebėjimo.
Pastarojo priežastis – vartojama per daug pramoniniu būdu pagamintų gatavų produktų, nenaudingų, kenksmingų angliavandenių, prisotintų tuščių kalorijų, neturinčių maistinės vertės, ir natūralaus vaisių cukraus – fruktozės.
Ilgą laiką nealkoholinis kepenų suriebėjimas buvo laikomas antsvorio simptomu. Dabar jau – liga. Ji gali paliesti ir lieknus žmones.
Kepenims ne į naudą ne tik per didelis alkoholio kiekis, bulvių traškučiai ir pica, bet veikiausiai ir tariamai sveikos vaisių salotos, ir tirštas vaisių kokteilis.
Ilgą laiką vyravo požiūris, kad juo daugiau valgoma vaisių, juo geriau. Bet visiškai taip nėra, nes ir vaisiai gali būti kepenų suriebėjimo priežastis. Pirmiausia – tiršti kokteiliai ir sultys, turintys daug vaisių, o tai reiškia daug fruktozės.
Daugelis žmonių, rūpindamiesi savo sveikata, atsisako riebalų ir angliavandenių, bet mažiausiai dėmesio kreipia į maisto produktuose esantį fruktozės kiekį.
100 g obuolių yra daugiau fruktozės nei cukraus 100 mililitrų „Coca-Cola“.
Nejaugi vadinamoji obuolio per dieną („apple a day“) dieta nėra tokia sveika, kaip manėme? Net ir šiuo atveju svarbu saikas. Vienas du obuoliai per dieną yra sveika. Bet vienas litras obuolių sulčių kasdien – jau per daug, nes tai – 20–25 obuoliai. Tiek kasdien juk niekada nesuvalgytume.
Kepenų suriebėjimas gali turėti itin dramatiškų padarinių. Dėl ilgalaikio kenkimo organas gali sukietėti, formuotis randai ir sumažėti. Tai – lėtinė kepenų liga cirozė.
Bet silpnas kepenis galima sustiprinti ir net nesveikas organas gali vėl atsigauti. Kokia gi ta stebuklinga priemonė? Mažai alkoholio, sveiki riebalai ir aliejai, taip pat sąmoningas angliavandenių pasirinkimas. Sveikas kepenis padeda išsaugoti karčiosios medžiagos. Pastarosios sužadina kepenų, tulžies, kasos veiklą ir palengvina riebalų virškinimą. Karčiosios medžiagos nuslopina ir potraukį prie saldumynų.
Esama daug galimybių suteikti kepenims trumpą atokvėpį. Jokio cukraus, alkoholio pertraukos, daržovių gausus maistas ar net tikslinga terapija.
Bet kokiu atveju kepenys atgaus, vaizdžiai sakant, gerą formą, jei jomis bus truputį rūpinamasi. Jei šis organas bus sveikas, tokie būsime ir mes.
Doc. dr. Lolita Rapolienė Klaipėdos Uosto poliklinikos šeimos gydytoja
– Kokio amžiaus ar rizikos grupės žmonės dažniausiai serga kepenų ligomis?
– Paplitimo ir mirštamumo duomenys rodo, kad dažnėjanti cirozė ir kepenų vėžys gali būti siejami su alkoholio vartojimo padidėjimu Šiaurės Europos šalyse ir virusinio hepatito epidemijomis Rytų ir Pietų Europos šalyse.
Rizika susirgti kepenų ligomis didžiausia turintiems žalingų įpročių, netinkamai besimaitinantiems (riebus maistas, cukrus, konservantai, dažikliai, nitratai ir kt.), nutukusiems, vartojantiems daug vaistų ar papildų, naudojantiems intraveninius narkotikus ar esant nesaugiam seksui. Netgi užterštas oras, pesticidų, herbicidų, cheminių valiklių naudojimas turi įtakos kepenų ligų vystymuisi.
– Kokie yra pagrindiniai simptomai, rodantys kepenų ligą?
– Deja, kepenų ligos gali turėti keletą veidų ir neretai apie jas praneša ne skausmas, o atsiradusios komplikacijos. Reikėtų atkreipti dėmesį į kepenis, jei vargina dažnas virškinimo sutrikimas ir slopsta apetitas, pykina, ryškus liežuvio apnašas, lydi nepaaiškinamas nuovargis, pastebite odos pakitimų (blyškesnė, niežtinti, sausa, gelsvo atspalvio oda, pakitę nagai, akių baltymai, pajuodę paakiai, paraudę delnai ar padai), pakinta išmatų ar šlapimo spalva, atsiranda nemalonus kūno kvapas ar skausmas dešiniame pašonkaulyje jau padidėjus kepenims.
– Kas sukelia kepenų funkcijų sutrikimus?
– Pirmiausia alkoholio vartojimas. Nerimą kelia tai, kad daugelyje PSO regionų alkoholio suvartojimas vienam gyventojui ir dėl su alkoholio vartojimu susijusių prarastų gyvenimo metų skaičius didėja. 90 proc. priklausomų nuo alkoholio žmonių išsivysto alkoholinė suriebėjusių kepenų liga, o esant vidutiniam vartojimui ir kitam rizikos veiksniui – rizika didelė. Europos Sąjungoje 41 proc. mirčių nuo kepenų ligų priskiriama alkoholiui. Alkoholis turi įtakos daugiau nei 200 ligų ir sužalojimų tipų.
Rūkymas turi įtakos nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos (NASKL) išsivystymui net nevartojantiems alkoholio iki 2 kartų; didėjant surūkomų cigarečių skaičiui, didėja kepenų suriebėjimo dažnis.
Žalingu įpročiu būtų galima pavadinti ir greitojo maisto vartojimą. Jame esantis cukrus ir riebalai toksiški kepenims. Kaip įrodymas gali būti tai, kad kepenų ciroze serga vaikai, valgantys greitąjį maistą ir fiziškai neaktyvūs.
– Ko imtis norint turėti sveikas kepenis?
– Pirmiausia reikia jas išsaugoti, t.y. stengtis išvengti pagrindinių rizikos veiksnių arba įvesti gyvenimo būdo kontrolę. Žinant, kad NASKL ir kepenų vėžio pagrindinis rizikos veiksnys – nutukimas, taikyti intervencijas, kurios perspėja dėl nutukimo ar mažina jį, stengtis išlaikyti normalų kūno masės indeksą – 18,5–24,9.
Žinoma, nutukimas yra sudėtinga problema, reikalaujanti įvairių lygių ir daugelio sektorių veiksmų, ne tik asmens pasiryžimo, bet ir politikos lygmens bei pačių gyventojų požiūrio keitimo. Reikia keisti nesveiko maisto ir nealkoholinių gėrimų rinkodarą vaikams. Būtinas standartizuotas maisto ženklinimas, kad būtų galima matyti produkto sočiųjų riebalų, cukraus, druskos kiekį, nesveiko maisto mokesčių didinimas, o sveikam – subsidijos. Būtinas maisto sudėties keitimas perdirbtuose produktuose, mažinant kalorijas iš cukraus ir sočiųjų riebalų, druskos, ir didinant naudingų maistinių medžiagų kiekį (ląsteliena, vaisiai, daržovės ir grūdai).
Būtini maitinimosi pokyčiai mokyklose, darbo vietose, namuose. Alkoholio vartojimo ir rūkymo mažinimas, nereikalingų medikamentų ar papildų atsisakymas, sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas būtų kelias į sveikas kepenis.
Jei neįmanoma išvengti greitojo maisto, bent laikykimės šių rekomendacijų: 1 greitojo maisto porcija per savaitę, kuo „sveikesnis“ pasirinkimas (suvožtinis be majonezo ir sūrio, gruzdintų bulvyčių ir saldžių gėrimų, ypač su fruktoze, atsisakymas, salotos), fizinis aktyvumas (150–200 min./sav. vidutinio intensyvumo 3–5 sesijos), periodinis kepenų fermentų kiekio nustatymas kraujyje.
Įrodyta, kad 3–5 proc. svorio sumažėjimas sumažina kepenų suriebėjimą, o iki 10 proc. svorio sumažinimas dieta ir fiziniu aktyvumu yra efektyvi nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos strategija iki 90 proc. pacientų atgaivinant kepenų audinį. Net nedidelis aktyvumo padidinimas mažina kepenų suriebėjimą ir kepenų vėžio riziką.
Didelės rizikos naujagimių ar suaugusiųjų vakcinacija nuo hepatito B yra veiksminga siekiant užkirsti kelią šiai lėtinei infekcijai. Narkomanijos prevenciniai veiksmai, dalijimosi adatomis ar švirkštais kaip hepatito C infekcijos pernešėjais išgyvendinimas, testavimas dėl virusinių hepatitų.
Yra daug žolinių preparatų, gerinančių kepenų veiklą, tai – pelynai, kraujažolės, kiaulpienės, paprastosios trūkažolės, saldžialapės kulkšnės, pipirmėtės, varnalėšos, citrinvyčiai, erškėčiai, žvirbliarūtės, raugerškiai, kininiai gaiveniai, indiškieji bazilikai ir lapainiai, baikalinės kalpokės, kvapieji čilmedžiai, miramedžiai, cinamonas ir kt.
Naudingi kepenims gali būti česnakai, avokadai, obuoliai, citrinos, granatai, brokoliai, burokėliai, artišokai, ilgieji pipirai, graikiniai riešutai ir kt. Daugiausia mokslinių naudos įrodymų priskiriama silimarinui ir ciberžolėms.
Pagrindiniai akcentai:
1. Atsisakykite alkoholio.
2. Valgykite dažniau, reguliariai, mažesniais kiekiais virtą, troškintą, garintą maistą.
3. Vartokite mažiau riebalų, daugiau vaisių ir daržovių (300–400 g).
4. Vartokite mažiau druskos, daugiau skaidulų.
5. Venkite perdirbtų maisto produktų, saldintų gėrimų.
