George’as Clooney žavi nepriekaištinga šypsena. Holivudo žvaigždė turi tobulą sąkandį. Ir už tai dėkingas ne genams, o odontologui.
Ant 59-erių Holivudo žvaigždės dantų specialistas priklijavo laminates (plonas plokšteles). Daugelį metų G.Clooney nevalingai ir nesąmoningai griežė dantimis, dėl to jie nudilo.
Dantų griežimas naktimis, turintis specialų terminą – bruksizmas, ne vien blogas įprotis. Tai jau problema.
Dažna dantų griežimo priežastis – „craniomandibulare dysfunction“ (santrumpa CMD). Išvertus iš lotynų kalbos, „cranium“ reiškia kaukolę, „mandibula“ – apatinis žandikaulis, o „dysfunction“ (angl.) – sutrikusi funkcija. CMD – žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimas.
Odontologų skaičiavimais, ši problema paliečia kas 5–10 suaugusįjį, iš jų 80 proc. – moterys.
Bet dažnai žandikaulio funkcijos sutrikimo nepastebima. Prie raumenų ar sąnario pakitimų žandikaulis gali šiek tiek prisitaikyti.
Skausmai prasideda tuomet, kai šis vienintelis paslankus kaukolės kaulas nebegali atrasti tinkamos padėties.
CMD turintys pacientai kenčia ne tik nuo žandikaulio, nepaaiškinamų dantų, veido ir galvos skausmų. Juos vargina spengimas ar ūžimas ausyse, įsitempia sprando, pečių ir nugaros raumenys.
Stebėtina, kad net kūno dalyse, kurios labai nutolusios nuo kramtymo sistemos, dėl žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimo atsiranda problemų.
Dėl žandikaulio sąnario gali atsirasti bėdų juosmens ir dubens srityse. Nieko keista: galva ir dubuo sujungti nervais vienas su kitu, tad nesunku įsivaizduoti grandininę reakciją.
Bet gali būti ir priešingai – netaisyklinga dubens padėtis gali būti žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimo priežastis.
Specialistai nustatė, kad iškritę dantys, blogai pritaikyti protezai, žandikaulio ar kaklo slankstelių pokyčiai dėl nelaimingų atsitikimų ar netaisyklingos viršutinės kūno dalies laikysenos gali tapti žandikaulio sąnario problema.
Veikiausiai nepakankamai įvertinamas streso ir didžiulės įtampos, patiriamų kasdieniame gyvenime, poveikis. Abu šie veiksniai dažnai sukelia sprando ar pečių raumenų skausmus ir dantų griežimą – visa tai atsiliepia dantims ir žandikaulio sąnariui.
Įvairūs tyrimai atskleidė, kad žandikaulio sąnariui įtakos turi stresas. Juk daugelis sudėtingomis, nemaloniomis gyvenimo akimirkomis tvirtai sukanda dantis ar jais griežia.
Į žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimą negalima numoti ranka. Skausmo specialistas ir knygos „Žandikaulis gerai, viskas gerai“ autorius daktaras Torstenas Pfitzeris iš Miuncheno (Vokietija) pataria pacientams nedelsti. Kuo ilgiau kamuoja ši problema, tuo daugiau laiko prireiks jai išspręsti.
Esant sutrikusiai žandikaulio sąnario funkcijai galioja tokia pat nuostata kaip ir kitų ligų atvejais. Kuo anksčiau gydytojas konstatuos šią problemą ir anksčiau ras jos priežastį, tuo geresni bus rezultatai.
Tie, kurie mano, kad turi žandikaulio funkcijos sutrikimą, turėtų būtinai kreiptis į odontologą. Patartina apsilankyti pas žandikaulių ortopedijos specialistą, ortopedą arba ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją.
Medikas patikrins žandikaulio sąnario funkciją specialiais testais. Kartais padaroma rentgeno nuotrauka arba pacientas siunčiamas atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo.
Jei nustatoma diagnozė, turi būti patikrinti dantų atkūrimo užpildai ir dantų protezai. Veikiausiai tai yra netaisyklingo viršutinio ir apatinio žandikaulių ir dantų tarpusavio padėties – sąkandžio – priežastis.
Dažnai gydytojas skiria plonas, lengvas, skaidrias nuimamas dantų kapas. Šis būdas apsaugo dantis nuo dar didesnių pažeidimų, tačiau raumenų įtempimo, taip pat žandikaulio sąnario, nepašalina. Šiuo atveju reikalingos specialios gydomąjį poveikį turinčios dantų kapos.
Nuo žandikaulio funkcijos sutrikimo kenčiantys pacientai turėtų įvertinti ne tik patiriamo streso lygį, bet ir kūno laikyseną.
Taisyklinga kūno laikysena, žiūrint iš šono, yra tuomet, kai aukščiausias viršugalvio taškas, ausys, pečiai, klubai, keliai ir kulkšnys sudaro vieną liniją. Ir tai labai svarbu gydant žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimą.
Osteopatijos specialistai pataria pacientams nuolat judėti, pakankamai miegoti ir sveikai maitintis. Sveikas gyvenimo būdas svarbus ir kiekvieno jėgoms jį pagerinti.
Didelę reikšmę turi ir dantų priežiūra. Jei higiena nepakankama, gali prireikti ir jų šaknų gydymo. Blogiausia – danties traukimas. Ir tuomet jau bus reikalingi implantai.
Visa ši terapija gali turėti įtakos sąkandžiui, kramtomųjų raumenų įtampai ir žandikaulio sąnarių judesiams. Dėl to gali atsirasti žandikaulio funkcijos sutrikimas.
Nuo CMD kenčiantiems pacientams skausmo terapeutas T.Pfitzeris parengė išsamią pratimų programą. Ja gali pasinaudoti kiekvienas.
Gydytojas sukūrė septynių kategorijų pratimus. Iš jų kiekvienas pacientas turėtų pasirinkti 1–2 jam tinkamus.
Pirmą mėnesį pasirinktus pratimus reikėtų daryti kasdien, kad tai taptų įpročiu, nuolatine sudėtine kasdienio gyvenimo dalimi. Vėliau pakanka juos atlikti kas antrą dieną.
Atliktų studijų rezultatai byloja, kad žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimo atveju padeda tokios priemonės kaip šilumos, gydomojo purvo, manualinė terapija, ultragarsas, raudonoji šviesa.
Kai žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimas stiprus, gydytojai laikinai skiria skausmą, raumenų įtampą slopinančių ir miegą pagerinančių medikamentų. Kartais – net antidepresantų.
Beveik prieš dešimtmetį žandikaulio operacija buvo atlikta dainininkui Vaidui Baumilai (33 m.).
Netaisyklingo sąkandžio koregavimo operacija jam padėjo atsikratyti ir kai kurių kompleksų. Viena pagrindinių priežasčių ryžtis gana sudėtingai operacijai, anot atlikėjo, buvo muzika, nes netaisyklinga žandikaulio forma trukdė dainuoti.
Žengti šį žingsnį Vaidą paskatino ne tik grožis ar muzika, bet ir gąsdinančios gydytojų prognozės.
Specialistai jam buvo griežti – jei vyrui nebūtų buvusi atlikta operacija, metams bėgant sąkandis tik būtų gilėjęs ir galiausiai jis būtų pradėjęs „kąsti“ gomurį, būtų išbyrėję dantys.
Praėjus keleriems metams po operacijos Vaidas džiaugiasi, kad tai jam suteikė daugiau pasitikėjimo.
„Ketverius metus nešiojau dantų kabes tikėdamasis, kad jos viską sutvarkys. Tačiau chirurgas liepė gultis ant operacinio stalo. Man buvo atlikta žandikaulio operacija. Ilgai sveikau, užtat dabar galiu šypsotis – to negalėjau daryti net 24 metus“, – pasakojo dainininkas, kuris po žandiakulio operacijos džiaugėsi ir nauja šypsena.
Apie žandikaulio problemas papasakojo Kristina Landzbergienė, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Protezavimo poskyrio vadovė, odontologė-ortopedė:
– Teko girdėti, kad per karantiną labai padidėjo skaičius žmonių, griežiančių dantimis. Su kuo tai susiję?
– Bruksizmas, ar kitaip griežimas dantimis, – tai organizmo kova su stresu. O jo šiuolaikiniam žmogui, ypač Lietuvoje, netrūksta: sėdi kamščiuose – nerviniesi, darbe konfliktas – nerviniesi, vėluoji – nerviniesi, namie rūpesčiai – vėl nerviniesi. Užburtas ratas. Ir jei nėra nuo įtampos atitraukiančios veiklos – sporto, šokių, tapybos ar pan., naktį dėl susikaupusio adrenalino kramtomieji raumenys įsitempia ir visą susikaupusį stresą žmogaus organizmas turi kažkam „padovanoti“. Labai daug žmonių, apie 75–80 proc., laiko stipriai sukandę arba griežia dantimis.
– Kodėl apskritai žmonės griežia dantimis ir tai jiems sukelia įvairių žandikaulio problemų, o kiti – ne. Nuo ko tai priklauso?
– Tai susiję su nerimu, emocine įtampa, stresu. Odontologiniu požiūriu, stresas dėl karantino kenkia ne tik nervams ir imunitetui, bet ir dantims. (Šypsosi.)
Per karantiną žmonės susidūrė su dar nepatirtais iššūkiais. Kasdien besikeičianti informacija kelia nerimą dėl baimės užsikrėsti, susirgti, užkrėsti kitus. Pasikeitusi kasdienybė, neužtikrinta ateitis, finansiniai iššūkiai. Visa tai didina įtampą, nesaugumo jausmą ir stresą, kurį žmogus dieną ir, ypač gilios miego fazės metu, nesąmoningai stengiasi iškrauti per dantis, kitaip sakant, „sukramtyti“.
Japonijos mokslininkai nustatė, kad griežimas dantimis, arba bruksizmas, – tarsi ventilis, per kurį išleidžiamos susikaupusios emocijos. Tokiu būdu organizmas mažina streso hormonų, cukraus kiekį kraujyje. Stresas – normali organizmo reakcija į pasikeitusias aplinkybes, tačiau kai jis užsitęsia, būna ne itin malonių pasekmių: griežiama per stipriai ir tai pakenkia dantims (jie dyla, gali atsirasti dantų jautrumas šalčiui, karščiui, skilinėja esamos restauracijos, blogėja estetinis vaizdas) ir žandikaulio sąnariui (traškėjimas, skausmas, ribotas išsižiojimas, ūžimas ausyse), gali išsivystyti lėtiniai galvos, juosmens ir sprando skausmai, sutrikti miegas.
Kiekvienu atveju tai labai individualu. Daug kas priklauso nuo bruksizmo tipo, jį sukėlusių priežasčių, pasireiškimo dažnumo, nuo žmogaus psichologinės būklės, asmeninių savybių. Yra tyrimų, rodančių, kad žmonės, linkę į konkurencingumą, hiperaktyvumą, didelę savitvardą, pedantiškumą, depresiją, agresiją, labai stipriai sukanda dantis ir jais griežia dažniau. Įtakos turi ir netaisyklingas sąkandis, bloga dantų būklė, nevisavertė mityba, vaistai ir cheminės medžiagos (pvz., antidepresantai, vaistai epilepsijai gydyti, alkoholis, rūkymas, narkotinės medžiagos), genetiniai veiksniai.
Bruksizmas gali pasireikšti ir sergant nervų ar endokrininės sistemos ligomis. Dauguma pacientų reiškia susirūpinimą dėl vaikų, nurodydami, kad jie griežia dantimis, tačiau vaikams dantų griežimas yra fiziologinis procesas.
– Ar galima išvengti bruksizmo? Kokie jo gydymo būdai?
– Visiškai išvengti bruksizmo sudėtinga. Gyvenimo tempas diktuoja savaip. Kaip sakoma, reikia šalinti priežastis, o ne simptomus.
Padeda naktinė kapa, kuri neleidžia liestis dantims, išlaiko taisyklingą žandikaulio padėtį, atpalaiduoja kramtomuosius raumenis, saugo smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį. Rekomenduojamas tinkamas organizmo aprūpinimas vitaminais ir mineralais, reikalingais nervų sistemai. Vieni pagrindinių vitaminų tinkamam nervų sistemos funkcionavimui yra B grupės vitaminai. Nerimui mažinti svarbūs vitaminai A, C, E, mineralai – kalcis, magnis, selenas. Būtina taisyklinga visavertė mityba. Padeda savikontrolė dieną, psichoterapija, meditacija, fizinis aktyvumas, kvėpavimo ir raumenų atpalaidavimo pratimai, masažas. Svarbu riboti rūkymo, alkoholio, kofeino vartojimą.
Bet kokiu atveju reikėtų kuo anksčiau kreiptis į gydytoją odontologą, nes nustačius priežastis gydymas planuojamas individualiai. Gal užteks kapos tik vienam žandikauliui, o gal, jei procesas užsitęsęs, bus būtinas nudilusių dantų atkūrimas ar protezavimas. Dažnai reikalingas kompleksinis (ortodontinis, ortopedinis, chirurginis) gydymas.
Edvardas Žičkus
