Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos akušerės-ginekologės Agnės Tarvydienės teigimu, nors kiekviena moteris žino, kad intymios sveikatos problemos ženkliai blogina gyvenimo kokybę, deja, kalbėti apie šias ligas daugeliui vis dar nedrąsu ir neretai vengiama kreiptis į gydytoją.
Dažnai intymia savijauta susirūpinama tik tada, kai nemalonūs simptomai tampa nepakeliami, o liga jau būna pažengusi.
Tad ši diena – tai dar viena proga priminti, kaip svarbu periodiškai tikrintis savo sveikatą, greičiau pastebėti simptomus ir sveikatos sutrikimus, laiku pradėti gydytis ir išvengti daugelio rimtų ligų.
Gydytoja primena, kad profilaktinė ginekologinė patikra kiekvienai moteriai rekomenduojama bent kartą metuose, nepriklausomai nuo to, ar ji turi kokių nors nusiskundimų ar ne.
Pas ginekologą reikėtų apsilankyti nedelsiant, pajutus apatinės pilvo dalies skausmą ar diskomfortą, pastebėjus neįprastų išskyrų arba jaučiant skausmą lytinių santykių metu, taip pat jei mėnesinės tampa nereguliarios arba jos itin gausios.
Vizitas pas ginekologą turėtų būti planuojamas ir pradėjus lytinius santykius. Gydytojas suteiks informaciją apie kontracepcijos ir apsaugos priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų.
„Nereikėtų atidėlioti vizito pas specialistą ir atsiradus naujam seksualiniam partneriui, nes tada padidėja bakterinės vaginozės, chlamidiozės ir trichomonozės rizika.
Užsikrėtusios šiomis ligomis, simptomų galite nejausti, tačiau užleista liga gali turėti įtakos nevaisingumui, negimdiniam nėštumui, priešlaikiniam gimdymui“, – perspėja Agnė Tarvydienė.
Pasak patyrusios specialistės, moterims dažniausiai diagnozuojami makšties mikrofloros sutrikimai, vadinami uždegimais. Neretai eilinio profilaktinio vizito metu ultragarsu diagnozuojamos ir kiaušidžių cistos ar gimdos kaklelio patologija.
Gydytoja primena, kad visoms 25–60 metų moterims būtina atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą, kurio dėka nustatoma nemažai ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų, o tai leidžia užkirsti kelią onkologinei ligai.
Bene dažniausia moters lytinių organų liga – makšties kandidozė, dar vadinama pienlige. Bent kartą gyvenime šia liga suserga apie 80 proc. moterų.
Ši liga pasireiškia sutrikus makšties mikroflorai. Dažniausi jos simptomai – išorinių lytinių organų ir makšties niežulys, deginimo jausmas makštyje, varškinės išskyros, lytinių organų paraudimas, patinimas, skausmas ir perštėjimas šlapinantis.
Makšties kandidozės priežastys – nusilpęs imunitetas (ypač po gydymo antibiotikais), dažnas higieninių įklotų naudojimas, makšties plovimas, aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Cukrinis diabetas ar kitos endokrininės ligos taip pat gali turėti įtakos makšties mikrofloros sutrikimui. Mikrofloros pusiausvyra dažnai sutrinka ir nėštumo metu.
„Pasireiškus makšties mikrofloros sutrikimo simptomams, dėl gydymo paskyrimo taip pat reikėtų kreiptis į ginekologą.
Jei sutrikimas kartojasi reikėtų pagalvoti apie imuniteto stiprinimą, vengti streso, pervargimo, apriboti cukraus ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Patartina papildomai vartoti ir gerųjų makšties bakterijų“, – pataria patyrusi specialistė.
Kita gana dažna makšties liga yra bakterinė vaginozė. Ji taip pat susijusi su makšties mikrofloros sutrikimu.
Kai sutrinka pusiausvyra tarp makšties bakterijų ir laktobacilų, pasireiškia šiai ligai būdingi simptomai. Nors bakterinė vaginozė neplinta lytiniu keliu, dažniausiai ji diagnozuojama lytiškai aktyvioms moterims. Nemalonus šios ligos simptomas yra žuvies kvapo išskyros iš makšties, pakitusi išskyrų spalva (jos tampa baltos, pilkšvos), lytinių organų perštėjimas, deginimo jausmas, niežulys makštyje.
Bakterinę vaginozę dažniausiai sukelia netinkamas muilas, prausiklis, per retas prausimasis, gimdos spiralė, netinkamas tamponų naudojimas, aptempti drabužiai, susilpnėjęs imunitetas. Gydant šią ligą, svarbu atstatyti makšties mikroflorą.
Dažniausiai skiriamos makšties žvakutės, kartais ir sisteminio poveikio vaistai. Ligai kartojantis reikėtų rinktis prausiklius, kurių Ph 3,8–4,5, tamponus naudoti tik mėnesinių metu, nedėvėti sintetinių apatinių drabužių.
Pasak akušerės-ginekologės, neretai skundžiamasi ir mėnesinių ciklo sutrikimais. Įprastai mėnesinių ciklas trunka 28 dienas.
Svarbu žinoti, kad ciklas pradedamas skaičiuoti nuo pirmos mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos. Jis gali svyruoti nuo 28 iki 35 dienų. Mėnesinių ciklo sutrikimai pasireiškia mėnesinių išnykimu, trumpomis ir retomis mėnesinėmis, dažnomis ir ilgomis ar gausiomis mėnesinėmis.
Šių sutrikimų priežastimi gali būti ginekologinės ligos – kiaušidžių cistos, gimdos miomos ar polipai, kiaušidžių funcijos sutrikimas, taip pat stresas, per mažas svoris, netinkama mityba, tam tikrų vaistų vartojimas, endokrininės ligos.
Sutrikus mėnesinių ciklui būtina ginekologo konsultacija, nes kiekvienos vaisingo amžiaus moters ciklas turi būti reguliarus. Tiriant mėnesinių ciklo sutrikimus, gydytojas ginekologas atlieka gimdos ir kiaušidžių echorsopiją, hormonų tyrimus ir taip nustato šių sutrikimų priežastį. Dažnai užtenka ją pašalinti, ir ciklas atsistato.
Tačiau kartais prireikia ir gydymo vaistais arba kitų specialistų, endokrinologo, konsultacijos.
30–50-ties amžiaus moterims dažnai diagnozuojamos ir gimdos miomos. Tai gėrybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Būdingiausi miomų simptomai – gausios mėnesinės ir to pasekoje pasireiškianti mažakraujystė, bendras silpnumas, kraujavimas tarp mėnesinių, skausmas pilvo apačioje, strėnų skausmai. Retais atvejais, kai miomos užauga didelės, gali padidėti pilvo apimtis. Jos gali spausti gretimus organus, dėl to vargina dažnas šlapinimasis ar apsunkintas tuštinimasis.
Miomų atsiradimui reišmės turi genetika ir imuniteto pokyčiai. Jos yra susijusios su sutrikusia lytinių hormonų pusiausvyra.
Esant estrogenų pertekliui, androgenų ir progesterone trūkumui, pasireiškai gimdos hiperemija – padidėja gimdos kraujotaka, veša gimdos sienelių lygieji raumenys, išvešėja gimdos gleivinė.
Dažniausiai miomos randamos gimdoje, tačiau jos gali būti aptinkamos ir gimdos kaklelyje arba toje dalyje kur gimdos kūnas pereina į gimdos kaklelį.
Miomų augimo greitis labai individualus. Miomos sparčiau auga nėštumo metu, o po menopauzės gali savaime sumažėti. Kartais miomų dydis nekinta metų metus, tačiau pačios jos neišnyksta.
Pagrindinis miomų diagnostinis tyrimas yra gimdos ultragarsinis tyrimas. Atliekant šį tyrimą tiksliai nustatomas miomų dydis, tūris, lokalizacija, santykis su gretimais organais.
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo miomos pobūdžio, vietos, mėnesinių pobūdžio, nukraujavimo laipsnio, pacientės amžiaus, gretutinių ligų. Jei mioma yra maža, nesukelia kraujavimo, nespaudžia gretimų organų, pasirenkama stebėjimo taktika.
Didelės ir gausius kraujavimus sukeliančios miomos, gydomos vaistais arba chirurginiu būdu. Pirmenybė teikiama medikamentiniam gydymui. Mažakraujystė koreguojama geležies preparatais.
Dar viena dažna ginekologinė liga – endometriozė. Ja susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų. Ji diagnozuojama apie 10 procentų vaisingo amžiaus moterų. Dažniausiai serga 30-40 metų amžiaus moterys. Endometriozė yra viena iš pagrindinių nevaisingumo priežaščių.
Dažniausi šios ligos simptomai yra pilvo apačios skausmas, skausmingos ir nereguliarios mėnesinės, rudos išskyros prieš ir po mėnesinių, nevaisingumas.
Pasireiškus šiems simptomams reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą. Endometriozė gali būti diagnozuojama atliekant ginekologinę apžiūrą, tačiau tiksliausia diagnozė nustatoma tik diagnostinės laparaskopijos metu, paėmus biopsiją.
Agnės Tarvydienės teigimu, nors diagnozuoti tikslią susirgimo priežastį ir paskirti efektyvų gydymą gali tik gydytojas, moterys, patirdamos nemalonius pojūčius intymioje zonoje, vis dar dažnai nesikreipia į specialistą, o ieško informacijos interneto puslapiuose ir bando gydytis pačios.
Deja, juose dalijami patarimai ne visada būna teisingi, o savigyda neretai sukelia dar didesnių problemų, nes įsisenėjusią ligą išgydyti daug sudėtingiau.
Pastebima, kad vyresnio amžiaus moterys, prasidėjus menopauzei, delsia vykti pas ginekologą dėl kraujavimo iš makšties, o tai gali įspėti apie prasidėjusią onkologinę ligą.
Tarptautinės moterų sveikatos gerinimo dienos tikslas – kasmet dailiosios lyties atstovėms priminti, kaip svarbu rūpintis savimi. Ginekologės teigimu, Lietuvoje moterys turėtų labiau rūpintis savo intymiąja sveikata rūpintis labiau.
„Yra sakoma, kad save gerbianti moteris pas ginekologą turi atvykti kartą metuose, o save mylinti – kas pusmetį. Todėl noriu palinkėti visom moterim gerbti ir mylėti save. Tik tada būsime mylimos ir spinduliuosime geras emocija“, – baigia pokalbį gydytoja.
