Europos alergijos ir klinikinės imunologijos akademijos skaičiavimu, po penkerių metų – 2025-aisiais – alergija palies pusę Senojo žemyno moterų ir vyrų. Nerimą keliantys, bet realūs skaičiai, tvirtina alergologai.
Daugėja tų, kuriems žiedadulkės tampa rimta problema. Dėl klimato pokyčių augalų žydėjimo laikas prasideda anksčiau ir trunka ilgiau.
Tiriant dėl žiedadulkių problemų turinčius pacientus pastebima daugiau simptomų nei anksčiau. Vis dažniau pasireiškia vadinamosios kryžminės alerginės reakcijos maisto produktams, kaip antai sėklavaisiams, kaulavaisiams ar riešutams.
Reikšmės turi ir oro užterštumas. Kietosios dalelės gali sustiprinti alergijos simptomus sergantiems astma, šienlige ir neurodermitu (lėtine odos liga).
Kokios ore esančios medžiagos dėl to dažniausiai kaltos? Atsakymo į šį klausimą ieško tyrėjai.
Kas vyksta esant alergijai?
Alergijos sąvoka apima daugelį ligų. Bet visoms būdingas vienas bruožas. Tai – perteklinė imuninės sistemos apsauginė reakcija į tikrai nepavojingas medžiagas.
Pasitelkusi gynybines ląsteles ir mediatorius (žmogaus organizme susidarantys cheminiai junginiai. – Red.) imuninė sistema gali greitai atpažinti įsibrovėlius – bakterijas, virusus – ir juos sutramdyti.
Bet sergančių alergija organizmo gynyba funkcionuoja kitaip. Imuninė sistema, nekenksmingas baltymines medžiagas priskyrusi prie žalingų, šią informaciją laiko savo atmintyje. Tokią reakciją medikai apibūdina kaip padidėjusį sąmoningumą.
Alerginės reakcijos dažniausiai kyla ne per pirmąjį, o per pakartotinį kontaktą. Dabar tyrėjai įvardija daugiau nei 20 tūkst. alergenų – medžiagų, sukeliančių alerginę organizmo reakciją.
Alergenų turi, pavyzdžiui, žiedadulkės, namų dulkių erkutės, skalbimo priemonės, šuns seilės, vabzdžių nuodai ar maisto produktai.
Esant bet kokiam vėlesniam kontaktui su baltymais organizmas per trumpiausią laiką sutelkia savo apsauginę komandą. Jos, vaizdžiai sakant, atlikto darbo pasekmės gali pasireikšti įvairiais simptomais. Ne tik čiaudulio atakomis, niežuliu, ašarojančiomis akimis, bet ir odos išbėrimu, burnos gleivinės paburkimu, pykinimu ir vėmimu. Blogiausias atvejis – anafilaksinis šokas, dėl kurio gali net sutrikti kvėpavimas ar sustoti širdis. Dažniausi alergenai – maisto produktai, medikamentai ir vabzdžių nuodai.
Kodėl alergiją reikėtų rimtai vertinti?
Kodėl kai kurių žmonių imuninės sistemos reakcija būna perteklinė, tai, kaip ir anksčiau, lieka pagrindiniu alergijų tyrimo klausimu. Tyrėjai sutaria tik dėl vieno – į alergiją negalima numoti ranka. Juk ši problema ne tik apriboja gyvenimo kokybę ir veiklos rezultatus. Negydant imuninė sistema toliau stumiama į alergijos gniaužtus. Juk nuolat bus gaunama informacija, kad būtina sutelkti dar daugiau „gynybinių pajėgumų“. Dėl to ilgainiui alergija gali išplisti.
Tuomet organizmas reaguoja į tam tikrus maisto produktus ir kitas medžiagas.
Pavyzdžiui, kas antram nuo šienligės kenčiančiam pacientui nustatoma kryžminė alergija.
Vartojimas maisto produktų, kaip antai riešutų ar kai kurių vaisių rūšių, kurių baltymų struktūros cheminiu požiūriu panašios į paciento alergeną, tarkime, beržų žiedadulkių, gali sukelti niežėjimą ir pabrinkimą burnoje. Negydoma šienligė kelia daug didesnį pavojų, kai alergija pasiekia gilesnius kvėpavimo takus.
Vokietijos alergologų teigimu, kas trečias gydymo vengiantis pacientas kenčia nuo chroniško prienosinių ančių uždegimo ar astmos.
Dėl to specialistai rimtai įspėja – šienligę reikia gydyti anksti, tik tuomet bus išvengta rimtų negalavimų.
Alergijos gydymas
Pirmasis logiškas žingsnis – vengti alergenų. Tam tikrus maisto produktus reikia pašalinti iš savo valgiaraščio arba atsisakyti odos priežiūros priemonių, į kurių sudėtį įeina aromatinės medžiagos.
Tiems, kurie turi alergiją žiedadulkėms, kur kas sunkiau. Jei alergeno negalima išvengti, esama tikrai veiksmingų medikamentų simptomams susilpninti.
Esant ilgametei ir rimtai alergijai, kai įprastinis gydymas medikamentais neduoda laukiamo rezultato, taikoma hiposensibilizacija – alergenų specifinė imunoterapija.
Šios terapijos principas: pacientui reguliariai leidžiamos injekcijos nedidelio kiekio tos medžiagos, kuriai jis alergiškas. Taip imuninė sistema žingsnis po žingsnio pratinama prie baltyminės medžiagos.
Kaip šis procesas tiksliai vyksta organizme, dar nėra išsiaiškinta. Bet 70 proc. pacientų alergija pagerėja – simptomai nepasireiškia daugelį metų arba net išnyksta visiems laikams.
Hiposensibilizacija sumažina astmos riziką ar alergijos išplitimą.
Taikant poodinės injekcijos imunoterapiją, trejus metus kartą per savaitę suleidžiami alergenai. Trumpalaikė imunoterapija – geras pasirinkimas šį gydymą pradėjusiems vėlai. Ji galima prieš pat žiedadulkių skraidymą augalų žydėjimo metu.
Studijos patvirtina, kad taikant poodinės injekcijos terapiją pacientai pajuto pagerėjimą – net iki alergijos simptomų išnykimo. Šio gydymo būdo trūkumas: nuolatiniai apsilankymai pas specialistą.
Gera alternatyva – poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija, kuriai pasitelkiamos tabletės arba lašai. Šio gydymo pranašumas – pacientas gali pats vartoti preparatus. Bet pirmą kartą – stebint medikui.
Alergijos specialistų atliekamų tyrimų rezultatai padeda medikams vis geriau suprasti imuninę sistemą. Dėl to ateityje neabejotinai atsiras dar veiksmingesnių ir daugiau galimybių perteklinėms imuninės sistemos reakcijoms nuslopinti. Nepaisant jau dabar turimų priemonių daugelis nuo šienligės kenčiančių asmenų vengia kreiptis į medikus.
Šienligė pasireiškia ir nosies, ir akių simptomais, kurie yra labai būdingi. Nosies simptomai – čiaudulys, niežulys, vandeningos išskyros ir vėliau nosies užburkimas. Akių simptomai – paraudimas, niežulys, ašarojimas, o vėliau – paburkimas. Šių dviejų simptomų kompleksas vadinamas šienlige“, – sako Vilniaus universiteto profesorė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, LMA akademikė, Alergologijos komisijos pirmininkė Rūta Dubakienė.
– Ar galima šienligei užbėgti už akių?
– Žinoma, galima. Alerginei reakcijai vykti būtini du komponentai: alergenas ir antikūnas. Kai nėra vieno jų – alerginė reakcija nevyksta ir esi sveikas. Kai lauke pagausėja žiedadulkių, tuo metu galima išvykti į kitą klimato zoną, kur jų nėra. Alergeno šalinimas yra svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas. O norint iš esmės išgyti reikia mažinti antikūnų, pasigaminusių prieš žiedadulkes, kiekį organizme. Tam padėtų specifinė alergenų imunoterapija. Išvengti šienligės padeda ir vaistai nuo alergijos.
– Kaip žmogui derėtų savimi rūpintis nustačius šienligę?
– Žinant simptomus ir kada, nuo ko ji atsiranda, galima iš anksto pradėti gerti vaistus ir taip blokuoti vykstančią alerginę reakciją. Yra įvairiausių programėlių bei interneto svetainių, pavyzdžiui, „Alergijos ekspertas“, „Pasyfo“, kuriose galima sekti, kada ir kokie augalai žydi. Tokiu atveju pamatę, kad gretimose šalyse ima žydėti augalai, kuriems esate alergiškas, galite pradėti ruoštis – išvykti ar pradėti gerti vaistus, kad užkirstumėte kelią alergijai.
– Ar įmanoma išsigydyti šienligę?
– Kuo susirgai, tuo ir gydykis. Tai vadinamoji specifinė imunoterapija. Mažomis dozėmis įterpiant alergeną, kuriam esate jautrus, sumažinamas antikūnų kiekis. Vaizdžiai tariant, vyksta nematomos alerginės reakcijos. Taip laipsniškai sumažinamas ar net visiškai panaikinamas antikūnų kiekis organizme, todėl patekus alergenui jiems nebėra su kuo reaguoti, pasveikstate.
Žinoma, daug kas priklauso nuo ligonio, kiek jis įsijautrinęs, tačiau jei žinai, ką darai, nieko nėra neįmanomo.
Alergija neaplenkė ir įžymybių
Aktorė Nijolė Narmontaitė (61 m.) 2012-aisiais pasakojo, kad netikėtai užklupusi alergija kelis kartus bandė pasikėsinti į jos gyvybę. Alergija aktorei prasidėdavo neįtikimiausiu momentu – kelionėje, vaidinant spektaklį ar filmuojant laidą. Moteris ilgai ieškojo alergijos priežasties, kol Žvėryno natūralios medicinos centre atlikusi tyrimus sužinojo, kokių maisto produktų jai vartoti negalima. Gydytojai paskyrus dietą moteris pajuto stulbinamus rezultatus ir alergijos – kaip nebūta.
Aktorius Leonardas Pobedonoscevas (40 m.) buvo alergiškas daugeliui vaistų, tačiau pakeitęs gyvenimo būdą vyras alergiją išsigydė. „Pradėjau bėgioti, plaukioju baseine, susitvarkiau mitybą ir dabar mano alergija miega“, – yra pasakojęs žinomas vyras.
NBA krepšininkas Zhaire’as Smithas (20 m.) dėl alergijos riešutams 2018-aisiais prarado 10 kilogramų svorio, o tai yra itin daug, nes prieš sezoną svėrė 91 kilogramą. Krepšininko būklė pablogėjo, kai jis netyčia suvalgė sezamų arba valgė maistą, keptą sezamų aliejuje. Žaidėjui net buvo atliktos kelios operacijos, kad pagerintų būklę.
Atlikėjas Hokshila Andrade (38 m.) pastebėjo esąs alergiškas dūmams. Dar 2005-aisiais vyras pasakojo, kaip jam per koncertą ėmė graužti gerklę dėl patalpoje prismilkytų smilkalų.
