Pavasarinė šiluma virsta problema: bėganti nosis, dirgli oda ir apsunkęs kvėpavimas – tik pradžia

Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė pastebi, jog per pastaruosius du dešimtmečius alergijomis sergančių žmonių skaičius pakilo apie dešimt kartų.

„Jei žvelgtume į statistiką, drastiškiausias alergijų skaičiaus kilimas vyko iki 2012-ųjų. Tačiau faktas tas, jog aplink mus alergenų daugėja ir nuo jų visiškai apsisaugoti darosi sunkiau. Vienintelė priežastis, kodėl ir taip skaudi statistika nekyla dar labiau, yra pačių žmonių sąmoningumas – vis dažniau jie lankosi, klausia ir negaili pinigų chemiją namuose pakeisti tokia, kuri turėtų mažiau alergenų. Kitaip skaičiai kiltų dar labiau“, – tikina N. Vaičiulionienė.

Šiltuoju metų laiku viena dažniausių problemų – žiedadulkės. Jos sukelia šienligę.

Gydytoja sako, kad mažiems vaikams iki trejų metų šienligė diagnozuojama labai retai. Dažniausiai žiedadulkėms įsijautrina vyresnio – mokyklinio amžiaus vaikai.
 
Pirmaisiais metais, kai išryškėja šienligės simptomai, jie pasireiškia kvėpavimo takuose. Dažnai pasitaiko, kad pirmą kartą pastebėta alergija net neatpažįstama, gydoma kaip virusinė liga, infekcija, nes pasireiškia nosies niežuliu, slogavimu, čiauduliu. Tiek tėvai, ypač nesusidūrę su alergijomis, tiek gydytojai gali „pražiopsoti“ šienligę. Pasitaiko, kad gydymui skiriami antibiotikai ar priešvirusiniai vaistai, kurie nepadeda, o tik silpnina imunitetą. Pagrindinis skirtumas tarp virusinės infekcijos ir šienligės simptomų – pastaroji pasireiškia be temperatūros.
 
Su šienlige kartais tenka gyventi dvejus ar trejus metus. Jei kitais metais panašiu metų laiku vėl ima kartotis tie patys simptomai, jau suprantama, kokios priežastys. Skiriami siuntimai specialistų konsultacijai. Pasitaiko, kad ligą pastebi ir otorinolaringologai apžiūros metu, nes priežasčių ieškoma kvėpavimo takuose.
 
„Žiedadulkės sklando visur ir nuo jų neapsisaugosime taip, kaip galėtume, jei būtume alergiški, pavyzdžiui, kokiam nors maisto produktui. Visgi kai kurios priemonės gali pagelbėti. Kai prasideda intensyvus augalų žydėjimas, diena saulėta, vėjuota, reikėtų stengtis tokio vaiko nevesti į lauką. Vengti laikyti atviras duris, langus. Namus vėdinti reikėtų anksti ryte arba vėlai vakare, kuomet žiedadulkių srautas yra mažiausias. Iš lauko grįžus atžalą vaikus reikėtų perrengti ir patiems, jei esate alergiški, persirengti. Rekomenduojama nusiplauti veidą, pravalyti akis, nosį. Lauke rekomenduojama užsidėti akinius nuo saulės“, – pataria N.Vaičiulionienė. 
 
Jei tiksliai nustatoma, kad esate alergiškas tik augalų žiedadulkėms, gali būti taikoma specialius gydymas, vadinamas – imunoterapija.

„Trejus metus vykdomas priešsezoninis gydymas. Jam naudojami specialūs alergenai. Vaikams juos reikia lašinti po liežuviu, vyresniems pacientams – leisti i į paodį, kaip tai daroma vyresniems pacientams. Preparato dozės pamažu didinamos ir taip organizme sukeliama tolerancija alergenui. Kasmet po kiekvieno kurso pacientui tampa vis lengviau. Apie 80-90 procentų išbandžiusųjų šį gydymą, įskaitant ir vaikus, po jo jaučiasi neblogai, augalų žydėjimo periodu jiems nereikia vartoti tiek daug vaistų. Tačiau toks gydymas dažniausiai pradedamas taikyti tik po dvejų trejų metų nuo alergijos pradžios, kai įsitikinama diagnozės tikslumu“, – aiškina specialistė.

Anot medikės, vienas iš svarbiausių alergijų sukėlėjų ir buitinė chemija. Jose esančioms medžiagoms (nikelis, kobaltas, chromas, kanifolija, harmaldehidai ir t. t.) alergiškas vidutiniškai kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas. Problema ta, jog net stengiantis jų naudoti mažai ir kaskart atidžiai išvalyti bet kokius pėdsakus, cheminių medžiagų dalelės pasklinda po orą, o tuomet net pačią švelniausią alergiją turintiesiems kelia dirglumą.

„Kiekvieno organizmo atsakas į alergenus skirtingas, nes vieni tiesiog jiems atsparesni. Todėl yra tokių, kuriems būti ir labai užterštame ore nereiškia nieko, bet yra ir tokių, kuriems smulkios dalelės jau kelia dirglumą. Nuo to gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, egzema, alerginės slogos, bronchitas ar netgi broncho astma. Ypač dažnai sulaukiame valytojų ar slaugių – nors tokios profesijos, rodos, dirba švarų darbą, joms nuolat reikia susidurti su chemikalais, kurie galiausiai išprovokuoja kūno reakciją“, – aiškina alergologė.

Tikriausiai pasaulyje nėra regiono, kuriame dulkių erkutės nebūtų paplitusios. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad jų neįveiks jokios priemonės ar gyvensenos pokyčiai.

„Dulkių erkutės gyvena čiužiniuose, minkštuose balduose, kilimuose, užuolaidose ir pliušiniuose žaisluose. Pačios erkutės yra mikroskopinės, panašios į mažus vorus, o jų atplaišos bei ekskrementai patenka į namų orą, susimaišo su namų dulkėmis ir žmogui prasideda alerginės reakcijos. Jei organizmas jautrus, pradedama sloguoti, kosėti, dusti. Kai nesiimama jokių veiksmų, tai gali išaugti į bronchų astmą“, – teigia alergologė.

Namų dulkių erkėms palanku veistis minkštuose balduose, taigi ir nuo interjero priklauso, ar daug šių voragyvių namuose bus. 

„Namų dulkių erkės, kaip ir, pavyzdžiui, žiedadulkės, – jokia naujiena. Tačiau problema ta, kad dėl oro užterštumo ir silpstančios imuninės sistemos vis daugiau žmonių tai neigiamai paveikia. Dabar Europoje kvėpavimo takų alergija serga ne mažiau kaip 20 proc. visų gyventojų. Dalis jų jaučia tik silpnus alergijos simptomus, todėl jie neužfiksuoti statistikos – realus skaičius gali būti dar didesnis“, – nuogąstauja gydytoja.

Taigi, jei pastebite neaiškius odos bėrimus, apsunkusį kvėpavimą, slogą, akių perštėjimą, tai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, galite įtarti alergiją, todėl turėtumėte pasitarti su šeimos gydytoju dėl vizito alergologo kabinete. Ten bus nustatyta tikroji alergijos priežastis ir paskirtas reikiamas gydymas.