Gydytojas vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas yra pasakojęs, kad problemų lietuvių vaikai, kalbant apie mitybą, iš tiesų turi. Jos nėra tokios didelės, kaip Afrikos šalyse ar JAV, tačiau pavojaus varpais medikai skambina jau dabar.
„Čia yra kitokio pobūdžio problemų: daugėja alerginių ir autoimuninių ligų. Tai lėtinės ligos, kurių išgydyti nepavyksta, įmanoma tik medikamentais šiek tiek suvaldyti simptomus“, – teigia medikas.
Alergiją sukelianti medžiaga – yra baltymas, turintis gana didelę molekulinę masę. Prieš šį baltymą organizme pradedami gaminti antikūnai, jie cirkuliuoja kraujyje, nusėda nosyje, akyse, gimdoje, ant lygiųjų raumenų, kvėpavimo takų.
Alergenui ir antikūnui susijungus, organizme išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, pavyzdžiui, histaminas, ir pasireiškia alerginiai simptomai – niežulys, paraudimai. Taip prasideda įprasta alerginė reakcija, tačiau pasitaiko atvejų, kai atsiradę požymiai labiau primena kitas ligas.
Šiuo metu specialistai mano, kad daugelis šių ligų prasideda vaikystėje ir ne veltui dabar didelis mokslinis susidomėjimas yra nukreiptas į pirmąsias 1000 žmogaus gyvenimo dienų.
„Tai yra 9 nėštumo mėnesiai bei dveji pirmieji gyvenimo metai. Galvojama, kad šiuo periodu mes padedame pagrindą savo sveikatos būklei. Deja, šį periodą vis dar sunkiai valdome. Nežinome, ką tiksliai duoti valgyti, kokioje aplinkoje gyventi, kokiais drabužiais rengti. Viskas tik tyrinėjimų stadijoje. Tačiau net neabejojama, kad 1000 pirmųjų gyvenimo dienų turi didžiulę reikšmę“, – tikina V.Urbonas.
Pasak jo, maisto alergijos šiuo metu yra 3-5 pirmųjų gyvenimo metų rykštė. Jos dažniausiai pasireiškia vadinamuoju atopiniu dermatitu arba žarnyno, virškinamojo trakto problemomis: kūdikiai gausiai atpylinėja, vemia, viduriuoja, neauga svoris.
„Tai yra labai didelės problemos, kurios kartais yra išaugamos, tačiau neretai perauga ir į kitas sveikatos problemas – kvėpavimo alergijas, astmą, šienligę“, – vardijo gastroenterologas.
Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos duomenimis, vidutiniškai 42 proc. 20-48 mėnesių amžiaus vaikų įvairiuose Europos regionuose auga šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų yra alergiškas.
Imuninė, nervų ir endokrininė sistemos yra susipynusios, todėl viskas daro įtaką žmogaus sveikatai. Alergiškų žmonių vaikai taip pat būna alergiški ir šis procesas tęsis. Todėl jau dabar kai kurie specialistai prognozuoja, kad ateityje alergiški bus beveik visi.
