Pavyzdžiui, Švedijoje kovą, kai daugelyje šalių dėl koronaviruso prasidėjo karantinas arba buvo įvesti tam tikri apribojimai, insultų sumažėjo 30 proc., miokardo infarktų – 25 proc., o praeinančių smegenų išemijos priepuolių – 40 proc.
„Labai paradoksalu: COVID-19 infekcija ryškiai aktyvuoja protrombozinius procesus, tačiau kažkodėl kraujagyslių ligų yra mažiau“, – pastebėjo VUL Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas profesorius Dalius Jatužis.
Įžvelgė pavojingą tendenciją
Visgi tai nereiškia, kad minėtųjų ligų išties sumažėjo. Anot profesoriaus, tiesiog susidarė pavojinga tendencija, kuomet baimindamiesi ligoninėje užsikrėsti koronavirusu žmonės tiesiog nebesikreipia į medikus, o lengvesnį insultą ar infarktą galbūt „pravaikšto“ ar iškenčia kažkokiu būdu namie.
„Tai yra ydingas dalykas. Dėl to tokios organizacijos, kaip Širdies asociacija, Insulto asociacija tiek pas mus, tiek pasaulyje, šaukia: dėl šių ligų reikia skubios pagalbos ir ligoniai neturi likti namuose, o pajutę insulto, infarkto požymius turi kuo skubiau kreiptis ir pagalba bus suteikta“, – įspėjo medikas.
Gydytojas D.Jatužis pabrėžė: „Jeigu yra būtinybė, nebijokite kreiptis. Toliau jau gydytojai nuspręs, kas yra saugu ir kaip būtų galima kuo geriau suteikti tą pagalbą net ir dabartinėmis sąlygomis“.
Trys požymiai, dėl kurių reikėtų suklusti
D.Jatužis paragino pajutus bent vieną galimą ūminio insulto požymį – ūmų vienos pusės veido nusilpimą, ūmų rankos paralyžių arba nusilpimą ar ūmų kalbos sutrikimą nedelsiant skambinti greitosios medikams, kurie nuveš ligonį į vieną iš šalies Insulto centrų.
Anot neurologo, net ir dėl koronaviruso insulto gydymo algoritmai nepasikeitė.
„Visur akcentuojama tezė „Laikas yra smegenys“. Kiekviena prarasta minutė, tinkamai negydant insulto, didina smegenų pažeidimo laipsnį, blogina išeitis ir apsunkina padarinius. Taigi reikėtų kuo skubiau patekti į Insulto gydymo centrą ir pradėti veiksmus.
Pasikeitė tik mūsų pačių gydymo personalo veiksmai, susiję su papildomomis apsaugos priemonėmis: išmokome vilktis apsauginius kostiumus, dėtis respiratorius, apsauginius skydelius – visos tos „skafandrinės“ apsaugos priemonės tampa nauja mūsų darbo sudėtine dalimi“, – kalbėjo profesorius.
Anot D.Jatužio, tokių apsaugos priemonių naudojimas, be abejo, užima daugiau laiko ir iš pradžių medikams buvo didelis iššūkis prie to prisitaikyti.
„Mes patys apie tokias pandemijas, apie tokio grėsmingo užkrato galimybę žinojome tik teoriškai. O dabar per keletą mėnesių staiga išmokome, supratome daugybę dalykų, apie kuriuos anksčiau tik skaitydavome“, – šyptelėjo neurologas.
Atskiria srautus
Be to, kad gydytojai per pandemiją turi pasitikti pacientus specialiai apsirengę, jie, siekiant sumažinti galimą infekcijos išplitimo gydymo įstaigoje riziką, turi ir aiškiai atskirti pacientų srautus: tuos, kurie nežinia, ar yra užsikrėtę COVID-19, atskirti nuo vadinamųjų „švarių“ pacientų.
„Atvykę į ligoninę pacientai iš pradžių talpinami į specialius stebėjimo poskyrius, kurie paruošti tam, kad užkirstų kelią galimam užkrato sklidimui.
Taip pat labai ryškiai apribota artimųjų lankymo galimybė: mes praktiškai neleidžiame artimiesiems laikyti ligonių. Tai kelia diskomfortą artimiesiems ir ligoniams, bet tai yra kaina, kurią turime mokėti, o laimime gana daug – kuo mažiau nereikalingų užsikrėtimo atvejų“, – pastebėjo D.Jatužis.
Kol kas VUL Santaros klinikų Neurologiniame skyriuje nebuvo nė vieno atvejo, kad pacientas arba personalas būtų užsikrėtęs koronavirusu stacionare.
Planinės konsultacijos tebevyksta gyvai ir virtualiai
Profesorius patikino: dėl COVID-19 nebuvo atšauktos ir planinės neurologinėmis ligomis sergančių pacientų konsultacijos. Jos Santaros klinikose vyksta ir toliau, nepaisant karantino, tiesa, žymiai mažesne apimtimi.
„Viso karantino metu pacientai gali kreiptis, turėdami elektroninį siuntimą specialisto konsultacijai. Tačiau kontaktinių „gyvų“ konsultacijų skaičius yra labai ribotas dėl suprantamų priežasčių.
Remiantis siuntimo duomenimis, gydytojas-specialistas turi galimybę su pacientu bendrauti nuotoliniu būdu ir pasitikslinti apie jo būklę, vaistus, ligos pokyčius ir panašiai.
Jeigu paciento būklė atitinka sudarytą prioritetinį sąrašą – yra tam tikros neurologinės ligos, kurių atveju būtina matyti pacientą, įvertinti jo būklę, – pacientas iškviečiamas tiesioginei, „normaliai“ kontaktinei konsultacijai“, – paaiškino D.Jatužis.
Prioritetiniame sąraše yra išsėtinės sklerozės paūmėjimas, miastenijos pablogėjimas, dienomis ar net valandomis progresuojantis judėjimo sutrikimas, blogai kontroliuojami epilepsijos priepuoliai, sunkios, nepageidaujamos reakcijos į vartojamus vaistus ir pan.
„Jeigu paciento būklė yra stabili ar negalavimai nėra grėsmingi, neatitinka išvardintų būklių, tuomet gydytojas gali suteikti nuotolinę konsultaciją, bendraudamas su pacientu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.
Pasitikslinę situaciją gydytojai gali, jeigu yra būtinybė, išrašyti elektroninį receptą, suteikti rekomendacijas apie gydymą, gyvensenos ypatumus ir pan.“, – sakė D.Jatužis.
Išaiškėjus, kad pacientui būtina neatidėliotina pagalba, žmogus jau turi atvykti į ligoninės Priėmimo skyrių.
„Mes labai stengiamės, kad ta skubi, būtinoji pagalba būtų teikiama be jokių išlygų ir prieinama visiems mūsų gyventojams“, – patikino profesorius.
Atnaujins įprastines ambulatorines paslaugas
Artimiausiu metu, kaip pastebėjo D.Jatužis, numatoma atnaujinti įprastines ambulatorines paslaugas, kurios dėl karantino buvo apribotos. Šiuo metu kaip tik tikslinamas planas, kokiais etapais jas atnaujinti.
O kol kas, anot profesoriaus, stacionare personalo pakanka ir ligonių pertekliaus nėra. Dabar dėl karantino stacionare gydomi tik ligoniai, kuriems skubi pagalba tikrai reikalinga.
„Sumažėjo besikreipiančių į Priėmimo skyrių ligonių, kurie turi sveikatos sutrikimų, tačiau jie nėra labai grėsmingi, tam nereikia skubios pagalbos: tarkime, tie, kuriuos kamuoja nespecifinis nugaros skausmas, galvos svaigulys arba įprastinis galvos skausmas.
Tokių pacientų neurologinių konsultacijų Priėmimo skyriuje būdavo trečdalis ar pusė.
Dabar didesnė dalis pacientų, kurie atvyksta į Priėmimo skyrių, iš tikrųjų serga insultu, epilepsija, kitų neurologinių ligų paūmėjimais, kuriuos reikia stacionarizuoti.
Tad šioje sunkioje situacijoje galima įžvelgti ir privalumų: pandemija ir karantino sąlygos išgrynino mūsų ligonių srautą. Dabar čia atvyksta ir gydomi ligoniai, kurie ir turėtų būti gydomi ligoninėje.
O didesnė dalis pacientų, kurie anksčiau buvo stacionare, tačiau juos sėkmingai buvo galima konsultuoti ir gydyti ambulatorinėmis sąlygomis, ir nebepatenka į ligoninę“, – kalbėjo medikas.
