Balso priešais gali būti ne tik virusai, bakterijos, bet ir nusilpęs organizmo atsparumas, stresas, nervinė įtampa ar lėtinis nuovargis.
Ausų, nosies ir gerklės gydytoja Austėja Pečeliūnienė, konsultuojanti solistus Nacionaliniame operos ir baleto teatre, paaiškino, kad užkimimas – tai ne liga, o tik simptomas.
Yra daugybė priežasčių, kurios blogina balso klosčių darbą, todėl balsas prikimsta arba net dingsta. Ar tai susiję su imuniteto nusilpimu, nervine įtampa?
– Ką sako medicinos mokslas apie užkimimą? – paklausiau gydytojos A.Pečeliūnienės.
– Užkimimą galima rūšiuoti į kelias grupes. Kad atsirastų balsas, oro srovė iš plaučių turi eiti pro balso klostes, kurios vibruoja. Jei oro srautas didesnis, nei to norėtume, klostės nesiglaudžia viena prie kitos, todėl balsas kimsta. Jis būna duslus – tokį balsą galima imituoti, tai bus šnabždėjimas.
Tais atvejais, kai balso klostės glaudžiasi nesimetriškai, o jos turėtų judėti kaip veidrodinis viena kitos atspindys, užkimimas vadinamas šiurkščiu. Bet iš tikrųjų susidaro ne vienas, o du garsai – skirtingi, bet vienu metu.
Šie garsai būna artimi vienas kitam, jie nėra harmoningi, todėl balsas skamba šiurkščiai.
Tokį užkimimą gali lemti ant stygos atsiradusi cista ar mazgelis, taip pat balso klosčių paburkimas.
Dar viena užkimimo rūšis būna tada, kai skiriasi balso klosčių elastingumas, pavyzdžiui, viena balso klostė yra surandėjusi – tokiu atveju taip pat nustatomas šiurkštus užkimimas.
– Ar užkimimą gali išprovokuoti peršalimas, nusilpęs organizmo atsparumas, lėtinis nuovargis?
– Daug lemia žmogaus gyvenimo būdas, taip pat ir krūvis, tenkantis balsui.
Yra žmonių, kurie kalba nuo ryto iki vakaro, jų balso klostės dirba labai intensyviai – tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Jie kalba pernelyg daug arba pernelyg garsiai. Tokie žmonės neretai ant balso klostės turi mazgelį – panašiai kaip nuospaudą ant pėdos piršto.
Bėdų dėl balso gali turėti ir tyleniai, nes raumuo, kuris yra viena pagrindinių balso klostės dalių, būna nusilpęs. Tam būdingas švokščiantis užkimimas.
Sezoninės ligos, įvairūs aplinkos dirgikliai, taip pat polinkis į alergiją, net refliuksas turi reikšmės užkimimui.
– Kuo ypatingas yra laringitas?
– Tai viena dažniausių sezoninių ligų. Užkimimas, kurį sukelia virusai, pažeidžiantys balso klosčių gleivinę, būdingas ir laringitui. Tačiau laringitas gali būti tiek virusinis, tiek bakterinis ar grybelinis – nuo to priklausys gydymas.
Netgi sloga gali sukelti papildomą gleivių tekėjimą ant balso klosčių, tada žmogus pradeda krenkšti.
Tokiu atveju užkimimas gali atsirasti ne tiek dėl virusinės infekcijos, o dėl raumenų, esančių aplink gerklas, įtepimo.
Tai vadinama raumenų įtempimo disfonija.
– Kaip balsą gali paveikti rūkymas?
– Noras atsikrenkšti kyla ir dėl rūkymo. Retas kuris solistas rūko, bet yra nemažai balso profesionalų, kurie nesupranta, kokią grėsmę kelia rūkymas pagrindiniam jų darbo „įrankiui“.
Reikia atsiminti, kad balsas nėra atlaidus, net surūkius vieną cigaretę reikšmingai pakinta balso klosčių gleivinės drėgnumas. Jos tampa sausesnės.
Taip pat tirštėja gleivės, kyla noras atsikrenkšti. Toks poveikis trunka net dvi paras. Jei žmogus rūko kasdien, paburksta jo balso klosčių gleivinė, mažėja balso diapazonas, nes pirmiausia dingsta aukšti dažniai, siaurėja dainavimo diapazonas, atsiranda pojūtis, lyg gerklėje būtų kažkoks svetimkūnis.
– Dažnai solistai dirba uždarose patalpose, kur oras būna sausas, šviečia prožektoriai, nuo kurių šilumos oras dar labiau sausėja. Kaip tai atsiliepia balsui?
– Oras būna sausesnis tada, kai patalpos šildomos, kai jos nėra vėdinamos.
Todėl balso profesionalai turi vartoti daug skysčių, bet kartais ir to nepakanka.
Patalpų oro sausumas džiovina balso klosčių gleivinę, todėl reikėtų naudoti drėkintuvus. Tačiau ne visur tai įmanoma.
Kai nosies gleivinė yra išsausėjusi, įkvepiamas oras nespėja sušilti, neapvalytas jis toliau keliauja į kvėpavimo takus. Yra žmonių, kurie jautriai reaguoja į oro taršą ir kietąsias daleles. Tokiais atvejais patariama dažnai nosį plauti jūros vandeniu.
– Kiek balsui padeda specialūs pratimai?
– Svarbu, kad žmonės tausotų balsą ir iš anksto planuotų savo pasirodymus, nesvarbu, ar tai būtų koncertas, operos premjera, ar koks renginys.
Balso profesionalai turi elgtis kaip sportininkai, kuriems prieš startą būtina apšilti.
Balso klostės sudarytos iš raumeninio audinio, elastingų skaidulų ir gleivinės. Raumenį reikia sušildyti kaip ir bet kurią kūno dalį. Todėl specialūs balso pratimai būtini ne tik dainininkams, bet ir žmonėms, kurių balsui tenka didelis krūvis. Tai gali būti net aukštųjų mokyklų dėstytojai, kurie skaito iš eilės kelias paskaitas.
Svarbu laiku atpažinti balso nuovargį, daryti pertraukas – per valandą bent 10 minučių tylos.
Balso nuovargis – tai signalas, kad krūvis buvo pernelyg didelis. Balso nuovargį galima atpažinti ir tyliai padainavus aukščiausią natą. Jei balsas neatsiranda ar atsiranda vėliau, tai rodo, kad būtina pauzė.
Tylos dieta būtina, nors laimės hormonai gali suklaidinti, kad galima dainuoti ištisą vakarą.
– Kuo pavojinga gali būti savigyda?
– Įvairūs medikamentai gali turėti šalutinį poveikį balsui. Pavyzdžiui, nuo alergijos vartojami preparatai sausina balso klosčių gleivinę, tokiu poveikiu pasižymi ir šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad inhaliuojamieji kortikosteroidai, kurie naudojami bronchų astmai gydyti arba kai kurių gydytojų skiriami, jei žmogus suserga ūminiu laringitu, turi šalutinį poveikį balso klostėms.
Nustačius bronchų astmą tokie vaistai pagerina kvėpavimo takų darbą, bet neigiamai atsiliepia balsui. Šią priemonę reikėtų rinktis paskutinę.
– Yra solistų, kurie kišenėje nešiojasi ledinukų. Ar jie padeda?
– Reikėtų apmąstyti, ar kai kurie ritualai prieš dainavimą naudingi.
Aš nesu nusiteikusi nė prieš vieną gydymo metodą, taip pat ir prieš liaudiškus receptus.
Tačiau šiuolaikinė medicina pagrįsta mokslu, vadinasi, kiekvienas metodas turi remtis faktais, kad yra efektyvus, kad yra nustatytos tam tikros indikacijos, kada jį skirti.
Net pastilės nuo gerklės skausmo, kuriose yra mentolio, sausina balso klosčių gleivinę, todėl jų nereikėtų čiulpti prieš einant į sceną.
Iš mėtų išgaunama veiklioji medžiaga mentolis nuo seno naudojama medicinoje, tačiau dainininkai turėtų vengti mėtų arbatos, mėtų sirupo, mėtinių saldainių, mėtinės kramtomosios gumos.
– Ar tiesa, kad solistams dažnai būna refliuksas?
– Taip, nes giliai kvėpuojant ir dainuojant diafragma kyla aukštyn, o tai provokuoja refliuksą – iš skrandžio į stemplę patenka šiek tiek druskos rūgšties su fermentais. Tai sukelia deginimo pojūtį po duobute.
Kartais tokio pojūčio gali ir nebūti, bet atrodo, kad gerklėje kažkas stringa – lyg kąsnis.
Nuo skrandžio sulčių balso klostės paburksta, kartais tai gali išprovokuoti kosulį.
Visa tai, kas gali išprovokuoti refliuksą, turėtų būti išbraukta iš dainininko valgiaraščio – saldumynai, šokoladas, aštrus maistas, įvairūs prieskoniai.
– Kodėl norint turėti gerą balsą reikalinga ištvermė?
– Jau minėjau, kad balso profesionalai yra kaip sportininkai, kuriems būtinas ne tik fizinis krūvis, bet ir geras miegas, racionali mityba. Dainavimas susijęs su gera fizine savijauta, turi būti išlavintos ne tik balso klostės, bet ir nuolat treniruojami įvairūs raumenys.
Turi būti sveikas kūnas, kuris sugebėtų atlaikyti didelį krūvį.
Svarbi gera emocinė būsena. Kartais dainininkui reikia atleisti sau, nejausti kaltės dėl dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, reikia išmokti valdyti nerimą ir emocinę įtampą.
Turėjo laikytis griežtos dietos
Kad galėtų dainuoti operos „Lošėjas“ premjeroje, operos solistas Vladimiras Prudnikovas (70 m.) tapo asketu, nes gali nedaug ką sau leisti. Vienas žymiausių Lietuvos bosų, nuo jaunystės mėgęs aštrius patiekalus, išbraukė iš prieskonių sąrašo pipirus, aitriąsias paprikas, česnakus.
Gydytojai patarė jam riboti cukrų, druską, nevalgyti baltos duonos, miltinių patiekalų, saldumynų, desertų, šokolado, užmiršti, kas yra sūdyti ir rauginti maisto produktai, kas yra alus, vynas. Netgi žuvį medikai leido valgyti tik baltą, o ne raudoną.
Kurį laiką abejojęs, ar tokios griežtos priemonės pasiteisins, V.Prudnikovas įsitikino, kad tai padėjo.
Operos solistui teko išmokti dieną praleisti be kavos, kurią labai mėgo. Dirbdamas su studentais profesorius anksčiau nuo ryto iki pietų išgerdavo 6–7 didelius puodelius kavos. Bet tai jau praeitis.
Pernai rugsėjį pajutęs, kad kažkas negerai su balsu, solistas atliko daug sveikatos tyrimų. Apsilankęs ne pas vieną gydytoją foniatrą vyras turėjo susitaikyti su keista situacija – stygos sveikos, o balso nėra.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstantis profesorius juokavo, kad kurį laiką negalėjo barti studentų. Balso dieta jam buvo skirta dėl aiškios priežasties, kuri vargina daugelį solistų, – refliukso. Tai nekontroliuojamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos turinio grįžimas į stemplę, kuris solistams gali išsivystyti dėl padidėjusios diafragmos ir gresia prikimimu.
Dėl scenos ir Generolo vaidmens V.Prudnikovas po mėnesio griežtos dietos vėl pradėjo dainuoti. Tai jam suteikė daug džiaugsmo.
Vertina vaistažolių arbatą
Muzikantų šeimoje užaugusi telšiškė Monika Pleškytė įsitikinusi, kad dainininkai yra kaip sportininkai, kurie turi nuolat palaikyti formą. Nekart ją gelbėjo gilus miegas. Būna ir taip, kad išmiegojusi 10 valandų atsikėlusi moteris jaučiasi tapusi kitu žmogumi.
Metų operos viltimi pripažinta M.Pleškytė neslėpė, kad praėję metai buvo intensyviausi jos karjeroje.
„Anksčiau aš buvau kaip drebutis, visi sakydavo, nesijaudink, juk gali dainuoti, o dabar stengiuosi suvaldyti stresą, nes tai mano profesijos dalis“, – tikino Monika.
Solistė puikiai žino, ką reiškia pervargimas. Prieš keletą metų ji staiga užkimo, nes susirgo laringitu, todėl net mėnesį negalėjo dainuoti.
Nors ji ėjo pas įvairius gydytojus prašydama atgaivinti balso stygas, kad galėtų vėl lipti į sceną, jų patarimas buvo vienintelis – ilsėtis.
Monikai buvo patarta pripažinti, kad serga, ir elgtis kaip tikram ligoniui – gulėti lovoje, skaityti knygą, žiūrėti filmus, nes niekas taip nežaloja balso kaip nervinė įtampa.
Tąkart jai padėjo močiutės rinkti čiobreliai ir liepžiedžiai, taip pat medus.
Padeda arbatmedžių aliejus ir tyla
Metų operos solisto titulą pelniusiems dviem dainininkams Liudui Mikalauskui (34 m.) ir Rafailui Karpiui (36 m.) žiema ne pats maloniausias metas. Ne tik todėl, kad tuo metu būna darbymetis.
Puikiai pasirodę Leonardo Bernsteino operetėje „Kandidas“ solistai turi saugotis nematomų priešų – virusų, sukeliančių slogą ir peršalimą.
Pagrindinis klausimas, kurį garsiam operos dainininkui L.Mikalauskui užduoda jo gerbėjai feisbuke, yra ne apie muziką, o apie sveikatą. Jis skamba taip: „Laba diena, pone Mikalauskai, esu labai užkimusi, sakykite, ką daryti?“
Dainininkas tikino, kad ne visada pavyksta tausoti savo balsą, todėl kartais nuvilia savo gerbėjus. Solistas pripažino, kad blogiausia būna tada, kai nebelieka laiko pailsėti.
„Daugeliui atrodo, kad mes, dainininkai, žinome kokį nors stebuklingą receptą, bet tokio nėra. Vienintelis receptas, kaip pasveikti, yra tyla bent penkias dienas“, – sakė L.Mikalauskas.
Tačiau dirbant Nacionaliniame operos ir baleto teatre retai pasitaiko tokia prabanga.
Liudas yra patyręs ir tokių išbandymų, kai užkimęs dalyvaudavo spektaklyje, nes nebūdavo kam jo pavaduoti. Jis pasikliaudavo vidiniu balsu, kad viskas bus gerai.
Solistas įsitikino, kad pakilus scenos uždangai tarsi įvyksta stebuklas – iš susijaudinimo taip smogia adrenalinas, kad bent dviem valandoms atkimsta balsas.
Vadinasi, norėdamas greitai pasveikti žmogus turi dainuoti operoje arba tylėti bent penkias dienas.
L.Mikalauskas yra išbandęs ir tokių priemonių, kurios veikia kaip skubioji pagalba. Bet tai nėra medus, citrina, česnakas ar imbieras.
„Man geriausiai veikia keli lašai arbatmedžių aliejaus – tai mano žmonos Sigitos receptas. Esu ne kartą išbandęs, kai buvo užklupusi sloga, peršėjo gerklę“, – pripažino solistas.
Arbatmedžių eterinis aliejus yra stipri dezinfekuojamoji, antiseptinė, antivirusinė, netgi antigrybelinė priemonė.
Yra daug įvairių būdų, kaip naudoti arbatmedžių aliejų, – galima įlašinti į garuojantį vandenį ir kvėpuoti, sumaišyti su paprasčiausiu aliejumi ir tepti nosį.
Operos solistas R.Karpis įsitikinęs, kad balsas mėgsta tylą, todėl jis geriausiai pailsi tylumoje.
Jokių slaptų receptų dainininkas neturi. Visos priemonės, padedančios greitai įveikti užkimimą, yra kaip greitoji pagalba. Tai reiškia, kad yra laikina, nes nėra fiziologiška, todėl gali paveikti balso prigimtį.
Per šešiolika metų, kuriuos praleido dainuodamas Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, R.Karpis gavo daug vertingų pamokų.
R.Karpis vengia ir kraštutinumų, todėl nemėgsta kaitintis pirtyje, neina maudytis lediniame vandenyje.
„Nemanau, kad tai gali ką nors užgrūdinti“, – abejojo solistas.
