Apie šią neurologinę ligą sklando daugybė mitų – vieni postringauja, kad tai „ponų liga“, kiti – kad paprastas galvos skausmas, o sergantieji puikiai žino, ką reiškia, kai migrenos priepuolis sustabdo visą kasdienį gyvenimą.
Gydytoja K.Ryliškienė sako, kad šiais laikais migreną valdyti galimybių yra, tačiau svarbu tinkamai ją atpažinti ir laiku pradėti veikti, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
– Kaip migrena atrodo sergančiam žmogui ir tam, kuris nėra su ja susidūręs?
– Daug kas apskritai nežino, kas yra migrena. 2018 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas bendros populiacijos tyrimas ir išskirta apie 2000 žmonių, kurie neserga migrena. Paaiškėjo, kad apie pusę jų net nepažįsta nė vieno sergančiojo migrena.
Tyrimo autorius tai nustebino, nes šia liga sergančių yra gana daug. Gauti rezultatai atskleidė, kad sergantieji nėra linkę afišuoti šios ligos. Tai – darbingo amžiaus žmonės, kuriuos supa sveiki bendradarbiai, draugai, šeimos nariai.
Nesergančių tyrimo dalyvių buvo klausiama, ką jie mano apie šią ligą ir jos kamuojamus asmenis. Respondentai pirmiausia atsakė, kad migrena – netvarkingo gyvenimo būdo sukeliama liga.
Antra, jog migrena labai paprastai gydoma – tiesiog pakanka išgerti tabletę. Ir trečiasis atsakymas, sergančiuosius turbūt labiausiai žeidžiantis, – kad žmonės migrena dangstosi norėdami išvengti šeiminės, socialinės ir darbo atsakomybės.
Pastarasis mitas labai gajus. Tokią neigiamą nuomonę apie migreną turėjo maždaug 30–40 procentų nesergančiųjų.
– Kas yra ta paslaptingoji migrena?
– Tai neurologinė liga, pasireiškianti stipraus galvos skausmo priepuoliais, kuriuos nulemia genetinis polinkis. Dažniausiai tarp priepuolių būklė yra gera. Manoma, kad priepuolinė, o ne nuolatinė migrenos eiga yra svarbiausia nepakankamos diagnozės priežastis. Tarp priepuolių gerai besijaučiantis asmuo dažniausiai nesikreipia į gydytojus.
Dažniausiai diagnozę žino tie, kuriems pasireiškia visi klasikiniai migrenos požymiai. Tai ilgas priepuolis – ne valandos, o dienos, dviejų ar ilgesnis. Galvą tiesiog skelia, skausmo metu erzina garsas, šviesa, nes dėl šių veiksnių skausmas stiprėja. Žmogus nori gulėti tamsiame kambaryje užsimerkęs, yra labai nedarbingas. Žmogų pradeda pykinti, blogiausiu atveju jis vemia. Sergantysis nebegali dirbti ir judėti, nes tai tik stiprina skausmą. Sunku net galvoti, nes galvoje tvyro rūkas.
Bet mano išvardyti požymiai gali būti silpnesni. Jei prieš skausmą ar jo metu atsiranda regos sutrikimų (mirgėjimas, išplaukęs, neryškus matymas), rečiau – jutimo sutrikimų (aptirpsta kuri nors ranka, veido pusė, liežuvis) ar kalbos sutrikimų (sunku suformuluoti, pasakyti rišlų sakinį) – toks migrenos tipas vadinamas migrena su aura. Tipiškas migrenos priepuolių dažnis yra 1–2 kartai per mėnesį. Apie 30 procentų sergančiųjų patiria dažnus priepuolius, t.y. galvą skauda kartą per savaitę ir dažniau. Jei migreninis galvos skausmas vargina ligonį 15 dienų per mėnesį ir dažniau – nustatoma lėtinė migrena. Tokių pacientų yra 5–10 procentų.
– Ar yra tyrimai, kurie šimtu procentų patvirtintų arba paneigtų šią diagnozę?
– Biologinių žymenų šiai ligai nustatyti nėra. Tai reiškia, kad nei kraujo, nei kraujagyslių, nei galvos smegenų vaizdinimo tyrimai nenustato migrenai būdingų pakitimų. Visi minėti tyrimai atliekami, jei gydytojas turi įtarimų, kad yra kita skausmo priežastis. Kadangi nėra biologinių žymenų, ligai diagnozuoti svarbūs žodiniai diagnostiniai kriterijai.
Diagnozuodamas migreną ir įvairias jos rūšis gydytojas naudojasi išsamiais kriterijais, surašytais Tarptautinėje galvos skausmų klasifikacijoje. Įvairiose apklausose dažnai naudojamos atrankos skalės, pvz., „ID Migraine“. Klausiama, ar pacientui kartojasi galvos skausmas, kuris sukelia problemų. Jei žmogus atsako teigiamai, tuomet klausiama, ar to skausmo metu jis riboja savo darbą arba kasdienę veiklą, ar jį erzina šviesa, ar jį pykina, ar jis vemia.
Jei žmogus bent į 2 iš šių 3 klausimų atsako teigiamai, apskaičiuota, kad yra 92 procentų tikimybė, jog jis serga migrena. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos kolegos į atrankos skalę įtraukė dar vieną gerą papildomą klausimą: „Ar nešiojatės vaistų nuo galvos skausmo?“ Teigiamas atsakymas rodo, kad pacientas yra patyręs, jog laiku nenumalšintas skausmas tampa labai stiprus, tai irgi leidžia įtarti migreną.
– Minėjote, kad migrenai atsirasti svarbus genetinis polinkis. Kokiame amžiuje pasireiškia pirmieji simptomai, ar skiriasi moterų ir vyrų migrena?
– Migrenai atsirasti svarbus genetinis polinkis. Taip pat migrenos dažniui svarbūs žmogaus vidiniai ir aplinkos veiksniai. Dažniausiai migreninio skausmo padažnėjimą provokuoja miego sutrikimas, stresas, hormoniniai ar orų pokyčiai, kitos ligos.
Pati liga labai priklauso nuo smegenų skausminės sistemos pokyčių, kurie atsiranda brendimo metu. Kadangi skausminėje sistemoje yra daug estrogeninių receptorių, atsiradus menstruacijoms merginos pradeda sirgti migrena kur kas dažniau nei vaikinai. Tas skirtumas išlieka visą gyvenimą. Moterys serga maždaug tris kartus dažniau nei vyrai. Jei migrena moteriai priklauso nuo lytinių hormonų fono, menopauzės laikotarpiu cikliškumas ima nykti ir stabilizuojasi mažas estrogenų kiekis organizme, todėl 60–70 procentų moterų jaučia aiškų pagerėjimą. Nustatyta, kad daliai vyrų migrena piką pasieka lytinės brandos metu, tam yra svarbus testosteronas. Jo koncentracijos stabilumas gali lemti, kad jaunam vyrui migrena tampa kur kas retesnė, nei buvo paauglystėje.
Tokie migrenos dažnio kitimai nustatomi pacientams, kurių ligai svarbus hormoninis fonas. Bet tai nėra vienintelis priepuolių provokatorius, todėl kai kurie pacientai serga migrena sulaukę ir vyresnio, ir garbingo amžiaus.
– Internete apstu patarimų, kaip pažaboti migreną nevartojant medikamentų, o pasitelkiant natūralius būdus. Ar įmanoma šios ligos skausmą sušvelninti be vaistų?
– Nėra sukurta priemonių, gydančių migreną. Jei kur nors minimos stebuklingos priemonės, labai drįsčiau abejoti šaltinių patikimumu. Migrena gydoma turint 2 tikslus. Pirmiausia reikia suvaldyti priepuolį: ką padaryti, kad jis būtų trumpas ir ne toks stiprus? Antrasis tikslas: ką daryti, kad priepuoliai kuo rečiau kartotųsi?
Priepuoliams gydyti dažniausiai naudojamos medikamentinės priemonės.
Statistiškai apskaičiuota, kad tik 2–3 procentai suaugusiųjų priepuolių metu nevartoja vaistų. Gydytojo uždavinys – parinkti vaistą ar vaistų derinį. Jie gali būti geriamieji, leidžiamieji – nelygu, kokio stiprumo yra migrena.
Retesniems priepuoliams svarbi tinkama gyvensena – miego, poilsio, mitybos ir fizinio aktyvumo rutina. Jei gyvensenos priemonių nepakanka, gydytojai skiria migreną retinančių vaistų.
Nuo 2019 m. Lietuvoje dažnai ir lėtinei migrenai gydyti jau skiriame biologinę terapiją, kuri artimiausiu metu bus kompensuojama.
– Kokia sergančiųjų migrena statistika?
– Ji dvejopa. Lietuvoje, „Eurolight“ tyrimo duomenimis, migrena serga 18,8 procento gyventojų. Migrenai dažniu neprilygsta jokia kita neurologinė liga. Tačiau medicinos įstaigose migrenos diagnozė rašoma per retai.
Cituojant to paties „Eurolight“ tyrimo rezultatus, mūsų šalyje į gydytojus dėl migrenos kreipėsi tik 25 procentai sergančiųjų. O migrenos priepuoliui sukurtus specifinius vaistus vartojo tik 3,4 proc. ligonių. Taigi būdama labai dažna migrena tikrai išlieka nepakankamai diagnozuojama ir gydoma liga.
