Jos yra naudingos, bet gali pridaryti žalos – tokios yra dezinfekavimo priemonės.
Jų etiketėse yra ilgas sąrašas cheminių medžiagų, tai – alkoholis, dažniausiai etanolis arba izopropanolis, kurie naikina mikroorganizmus suardydami jų baltymus.
Tačiau pernelyg dažnai naudojant šarminį muilą, purškalus ar skystį galima prisišaukti bėdą, nes pažeidžiamas apsauginis barjeras – raginio odos sluoksnio baltymai ir lipidai, suardomi ryšiai tarp raginio sluoksnio ląstelių.
Medicinos klinikos „Narmeda“ gydytoja dermatologė, venerologė Aušra Bičkauskienė priminė, kad rankų odoje nėra daug riebalų. Todėl nemalonius rankų odos pojūčius gali sukelti netinkamas muilas ir dezinfekantuose esantis alkoholis.
– Kaip dažnai galima plauti rankas su muilu?
– Nėra tokios rekomendacijos, kiek kartų reikia plauti per dieną. Būtina plauti rankas su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių, o kai to neįmanoma padaryti – dezinfekuoti.
Rankas plauti reikėtų ne paniškai, bet susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, sugrįžus iš miesto ar parduotuvės, išnešus šiukšles, prisilietus prie lifto mygtukų ar durų rankenų. Jeigu liekate namuose, rankų taip dažnai plauti nereikia.
Svarbu įsigyti gero muilo, kurio sudėtyje nėra šarmo, patarčiau rinktis vaistinėje, nes ten yra įvairaus muilo žmonėms, kurie serga atopiniu dermatitu.
Manau, odos ligų gydytojai jau baigia visus išmokyti, kad netgi jautriausią alergišką odą reikia plauti. Įtrūkusi, pažeista oda yra atviri vartai infekcijai – ne tik koronavirusui, bet ir grybelinės ar kitokios infekcijos sukėlėjams.
Nereikia pirkti antibakterinio muilo, jo sudėtyje yra tam tikrų cheminių medžiagų, kurios giliau skverbiasi į odą, todėl dar labiau ją džiovina. Užtenka šiltu vandeniu nuplauti rankas geru muilu.
Kasdienei rankų odos priežiūrai būtinas kremas, ypač jei oda trūkinėja. Tokio kremo etiketėje neturėtų būti parabenų, ftalatų, jis turi būti ekologiškas.
– Kaip odą gali paveikti dezinfekuojamasis skystis? Kas atsitinka, kai sutrikdoma natūrali odos apsauga?
– Per karantiną tokia apsaugos priemonės būtina. Dezinfekuojamojo skysčio indelį reikėtų nešiotis rankinėje, kišenėje, turėti automobilio salone.
Jis praverčia tada, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, – dezinfekantu galima pasipurkšti išėjus iš parduotuvės, prisilietus prie turėklų, rankenų, nuspaudus lifto mygtuką ar surinkus telefonspynės kodą.
Bet to nereikėtų daryti dažnai, nes tokių purškalų sudėtyje yra alkoholio. Jis sausina odą, vadinasi, ji toliau netenka drėgmės ir džiūsta, pradeda skeldėti, ima niežėti, žmogus pasikaso, įsidreskia, ir prasideda egzema – tai lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Kartais egzemą lydi smulkūs bėrimai.
Kai nustatoma egzema, vien gero muilo ir gero kremo neužtenka. Būtina kreiptis į dermatologą, kuris išrašytų receptą. Tai galima padaryti nuotoliniu būdu, pacientai netgi atsiunčia nuotraukų, kuriose būna užfiksuoti odos pakitimai, todėl galime nustatyti diagnozę.
Internetu ar telefonu įmanoma pasirūpinti elektroniniu receptu gydomiesiems tepalams įsigyti. Jų taip pat yra įvairių – hormoninių, o jei pasireiškė infekcija, ir su antibiotikais.
– Ar egzemą gali išprovokuoti dezinfekuojamosios priemonės?
– Nors egzemos priežastimi neretai būna vidiniai veiksniai, esu pastebėjusi, kad per karantiną kur kas dažniau susiduriama su šia bėda.
Konsultuodama pacientus matau ir kitų lėtinių ligų paūmėjimą – ne tik egzemos, bet ir psoriazės, juosiančiosios pūslelinės. Pastaroji yra virusinė liga, kurią sukelia vėjaraupių virusas. Šia liga serga žmonės, kada nors anksčiau persirgę vėjaraupiais. Net pasveikus virusas niekur nedingsta, patekęs į organizmą jis lieka užmigdytas nervuose.
Kai tik nusilpsta imuninė sistema, virusas vėl ima veikti ir sukelia vienpusius skausmingus bėrimus, bet tik tam tikroje kūno dalyje.
Bėrimų gali būti ant veido, rankos, nes vėjaraupių virusas „miega“ stuburo neuronuose. Kai virusas atbunda, bėrimai žymi tą nervą, kuriame virusas slepiasi. Pavojingiausia būna tada, kai bėrimai paliečia veidą, eina link akies, tai rodo, kad virusas gali pažeisti akies nervą.
Anksčiau juosiančioji pūslelinė labiau vargino vyresnio amžiaus žmones, ypač tada, kai nusilpsta organizmas, o dabar ši liga vis dažniau nustatoma jauniems žmonėms.
Autoimuninės odos ligos gali būti siejamos ir su stresu, nusilpusia imunine sistema, mažakraujyste, netgi psichologine savijauta. Ypač daug žalos pridaro lėtinis stresas, nes žmones kamuoja ne tik baimė užsikrėsti koronavirusu, bet ir karantino metu įvesti judėjimo ir bendravimo apribojimai, o dėl to blogėja psichologinė būsena, atsiranda depresija, nerimas dėl ateities, nemiga.
– Ką daryti, jei pradeda niežtėti rankas?
– Tai gali būti ženklas, kad prasidėjo kontaktinis dermatitas.
Šią ligą sukelia ne tik dažnas rankų plovimas, bet ir įvairios dezinfekavimo priemonės, augalinės kilmės ir kitos cheminės medžiagos.
Rankų oda tampa sausa, parausta, atsiranda odos įtrūkių, gali net šlapiuoti ar kraujuoti. Būdingas niežėjimas. Taip pat gali išsivystyti alerginis kontaktinis dermatitas, kurio priežastis – oda įsijautrina tik tam tikrai medžiagai, todėl netgi mažas kiekis sukelia bėrimų.
– Ką patartumėte, jeigu rankų odą dirgina vienkartinės pirštinės? Kodėl taip gali atsitikti?
– Pirštinės apsaugo nuo užkrečiamųjų ligų. Tačiau jos gaminamos iš cheminių medžiagų, kurios gali sukelti kontaktinį dermatitą.
Kita vertus, yra iš ko pasirinkti apsaugines pirštines, nes jos gali būti guminės, lateksinės, vinilinės, nitrilinės ar iš kitokių medžiagų.
Ilgai nešiojant pirštines ima smarkiai prakaituoti rankos. Didesnis prakaitavimas išprovokuoja dishidrotinę rankų egzemą, kuri atsiranda ant delnų ir padų, gali pereiti ant išorinės plaštakų ir pėdų dalies.
Atsiranda pūslelių, jas pradeda niežtėti. Bet toks negalavimas būdingas tik žmonės, turintiems polinkį sirgti egzema.
Karantino metu vienkartinės pirštinės būtinos įvairių profesijų atstovams, todėl jas reikėtų keisti, taip pat leisti odai pakvėpuoti ir be pirštinių.
Bet jei žmogus nėra medikas, nedirba parduotuvėje ar aptarnavimo sferoje, jis gali išsiversti ir be pirštinių.
Gera apsauga – plauti rankas su muilu, o vėliau tepti kremu.
– O jei išbėrimai panašūs į dilgėlinę? Ką tai reiškia?
– Dilgėlinė yra pirmojo tipo alerginė reakcija. Jos priežastys įvairios, tai ne tik alergenai, bet ir vaistai, cheminės medžiagos, organizmą užpuolusios kirmėlės.
Dilgėlinė ypatinga tuo, kad pastebėjęs pūslelių ir kitą dieną atėjęs pas gydytoją pacientas gali jų jau neturėti, o vakare jos gali vėl iškilti. Būna ir taip, kad pacientas kalbėdamas apie negalavimus neturi ką parodyti, o rodo tik nuotraukas.
– Neretai išbėrimai pradeda pūliuoti. Kaip reikėtų elgtis tokiu atveju?
– Išsausėjusi ir sutrūkinėjusi oda yra labiau pažeidžiama infekcijos.
Kai patenka bakterijų, susidaro pūlinių, gali prireikti antibiotikų. Todėl svarbu laikytis higienos įpročių.
– Parafino vonelės gali nuraminti sudirgusią rankų odą, bet tai procedūra, kurią teikia grožio salonai. Kol jie teikia ne visas paslaugas, kaip galima sau padėti?
– Tokios vonelės naudingos tik tada, jei parafinas keičiamas kiekvienam klientui, nes priešingu atveju pakaitintas parafinas yra bakterijų ir grybelių veisykla. Jei namuose žmogus turi tokią parafino vonelę, viskas gerai.
Sudirgusiai rankų odai taip pat tinka kokosų, alyvuogių aliejai – kad geriau susigertų, ant rankų galima užsimauti pirštines ar pasidaryti šildomąjį kompresą.
Rankoms pravers ir vazelinas, nors jis sunkiai susigeria, todėl rankos ilgai būna riebios, bet retoms procedūroms tai yra puiki priemonė.
Jei namuose neturite kuo patepti rankų, tiks net majonezas, nes jo sudėtyje yra aliejaus, taip pat acto, kiaušinių miltelių.
Pastebėjau, kad dėl rankų dezinfekavimo ir dažno plovimo labiau kenčia ne moterys, o nepilnamečiai. Svarbu paaugliams paaiškinti, kad negalima dezinfekantais dažnai purkštis rankų.
– Kas rankoms labiau tinka – ar drėkinamasis, ar riebus kremas?
– Pirmoji pagalba norint atkurti nuplautų rankų odos riebalų kiekį yra kremas. Jeigu sudėtyje nebus labai daug bioaktyvių medžiagų, padės ir paprastas drėkinamasis kremas.
Į pagalbą galima pasitelkti ir nereceptinius preparatus, vadinamus emolientais. Jų vaistinėse yra įvairių rūšių, skirtingo riebumo, su šlapalu, raminamosiomis medžiagomis.
Emolientai grąžina drėgmę riebalų netekusiai odai. Beje, kremą patartina tepti tiesiai iš tūtelės arba dozatoriaus.
Drėkinamasis kremas greičiau susigeria, todėl tai patogesnė priemonė. Riebus kremas tinka tada, kai turima daugiau laiko, kai nereikia niekur skubėti – riebiomis rankomis galima viską ištepti.
Žmonės stengiasi riebinti rankas, jei vargina dėl gausaus prakaitavimo kylanti egzema. Bet riebūs kremai ar aliejai gali net pabloginti savijautą, nes šios priemonės sukelia šiltnamio efektą, todėl egzema gali paūmėti.
– Dezinfekavimo priemonės ne visiems maloniai kvepia. Kodėl medikai įspėja neeksperimentuoti ir nedaryti iš jų mišinių?
– Neretai moterys stengiasi bjaurų kvapą kuo nors numalšinti, todėl naudoja eterinius aliejus, pavyzdžiui, bergamočių, arbatmedžių, eukaliptų.
Mano praktikoje pasitaikė ne vienas kontaktinio dermatito atvejis dėl tokių „pagerintų“ priemonių, padedančių apsisaugoti nuo koronaviruso. Viena moteris sugalvojo į dezinfekavimo skystį įpilti šiek tiek greipfrutų sėklų ekstrakto, nes jis vadinamas natūraliu antibiotiku. Bet tokie eksperimentai baigėsi kontaktiniu dermatitu, todėl geriau nerizikuoti su eteriniais aliejais ir kitomis kvapiomis medžiagomis.
