Žiedadulkės – ore sklandantys alergenai, kuriuos perneša vėjas. Žiedadulkių ore atsiranda iš įvairių medžių, žolių ir piktžolių.
Kas gali sukelti šienligę?
Pagal tai, kurių augalų alergenai sukelia ligą, galima susirgti pavasario, vasaros, pavasario–vasaros arba vėlyvos vasaros–rudens polinoze. Pavasario šienligę sukelia medžių žiedadulkių alergenai, vasaros – varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenai, pavasario–vasaros – medžių, varpinių žolių, vasaros pabaigos – piktžolių alergenai.
Pavasarį dažniausiai šienligę sukelia beržas, kuris yra vienas iš gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančių augalų visoje Europoje. Šis medis gali paskleisti nuo 20 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį Lietuvoje alergines reakcijas taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių krūmų bei medžių – lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.
Kaip šienligė pasireiškia?
Atlikite trumpą kelių klausimų testą. Jei visi atsakymai taip, būtina apsilankyti alergologo kabinete arba pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Jei jūs jaučiate:
- Sinusų sudirginimą
- Nosies perštėjimą
- Nosies užgulimą
- Odos sudirginimą
- Odą peršti
- Akis peršti
- Akys ašaroja
- Kamuoja čiaudulys
Jūs tikrai esate linkęs, o gal net sergate šienlige.
Dažniausiai šienligei įveikti vartojami antihistamininiai preparatai, nosies purškalai, ar dekongestantai, skirti simptomams silpninti.
Kodėl šienligė pasireiškia?
Sezoninė alergija sukelia daugelį simptomų, įskaitant čiaudėjimą, nosies užgulimą ar sloga, akių ašarojimą ir niežėjimą, nosies, burnos ar gerklės paburkimą. Tai yra jūsų kūno reakcija į svetimkūnius (alergenus). Pirmą kartą, kai jūsų kūnas susiduria su alergenu, jūsų plazmos ląstelės išskiria antikūnį imunoglobuliną (IGE).
Vieni iš žmogaus kūno stebuklų yra tai, kad jie gali apsisaugoti nuo kenksmingų įsibrovėlių, tokių kaip virusai ar bakterijos. Kai kuriems žmonėms organizmas reaguoja į nekenksmingas medžiagas, tokias kaip dulkės, pelėsiai ar žiedadulkės, gamindami antikūną, vadinamą imunoglobulinu E (IgE ).
Kai su alergenais susiduria pacientai, turintys vieną iš alerginių ligų (tokių kaip rinitas ar astma), imuninė sistema sutelkia savo gynybines pajėgas, paleisdama daugybė sudėtingų cheminių ginklų, kad galėtų užpulti ir sunaikinti tariamą priešą. Šio proceso metu gali atsirasti kai kurių nemalonių ir ypatingais atvejais gyvybei pavojingų simptomų.
Alerginė reakcija gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, bet paprastai atsiranda odoje, akyse, skrandyje, nosyje, sinusuose, gerklėje ir net plaučiuose – vietos, kur yra specialių imuninės sistemos ląstelių, skirtų kovoti su įkvėptais, prarytais ar su odą susilietusiais įsibrovėliais.
Kaip sumažinti simptomų pasireiškimą?
Alergijos paveikia kelias sistemas jūsų kūne, todėl reikia daugiapusio požiūrio, kaip spręsti simptomus ir sumažinti reakcijas. Jei esate pavargę nuo pavasarinės alergijos simptomų, svarbu pradėti nuo sveiko žarnyno bei optimizuoti vitamino D lygius organizme.
Apytikriai 80 procentų imuninės sistemos yra jūsų žarnyne, todėl būtina palaikyti virškinamojo trakto sveikatą, nes ji yra pagrindinė apsauga nuo visų ligų, įskaitant alergijas. Alerginės reakcijos prasideda imuninėje sistemoje, kai susiduriama su gana nekenksmingu baltymu ir jūsų imuninė sistema aktyvuojama ima gaminti antikūnus prieš alergeną.
Jūsų mityba, žarnyno sveikata ir vitamino D koncentracija yra svarbūs komponentai, skirti optimizuoti imuninę funkciją.
Taip pat svarbu nepamiršti vartoti gydytojo alergologo paskirtus vaistus.
