Kinijos medicinos ekspertai nežada nieko gero. Nors statistika rodo, kad koronaviruso sukelta COVID-19 infekcija jauniems žmonės būna lengvesnės formos, šis užkratas gali paveikti vyrų vaisingumą.
Koronavirusas gali nusitaikyti ne tiktai į nosiaryklę, viršutinius kvėpavimo takus, plaučius, bet ir į virškinamąjį traktą, sėklides.
Apie tai įspėjusi Kinijos žiniasklaida rėmėsi Hubėjaus provincijos sostinės Uhano, kuriame ir prasidėjo ši epidemija, „Tongji“ ligoninės Reprodukcinės medicinos centro ekspertais.
Mokslininkų ataskaitoje daroma išvada, kad ši infekcija gali sukelti imuninės homeostazės pažeidimus sėklidėse, dėl to gali išsivystyti orchitas – sėklidžių uždegimas.
Dėl šios priežasties gali sutrikti spermatozoidų gamyba, vadinasi, gali sumažėti šių lytinių ląstelių koncentracija, pakisti jų judrumas, o gal net morfologinės savybės. Tai gali lemti nevaisingumą.
Kinų mokslininkai ragina vyrus, persirgusius COVID-19, kreiptis į tam tikros srities medikus ir išsiaiškinti, ar koronavirusas nepridarė rimtos žalos reprodukcinei sveikatai, nes būtina kuo anksčiau nustatyti diagnozę ir skirti gydymą.
Neseniai Klaipėdoje vykusioje konferencijoje endokrinologė, andrologė profesorė Birutė Žilaitienė įspėjo, kad vyrų nevaisingumo priežasčių yra daug.
Vienos jų siejamos su genetika, įvairiomis infekcijomis ir ligomis, o kitos – su aplinkos veiksniais, oro tarša, neracionalia mityba, žalingais įpročiais, antsvoriu, nejudriu gyvenimo būdu.
Su nevaisingumu susiduria kas septinta pora, tačiau tokią tendenciją lemia ne tik delsimas kurti šeimą.
Yra daug aplinkybių, kurios nėra susijusios nei su karjera, nei šeimos planavimu.
Pavyzdžiui, dėl užterštos aplinkos poveikio vaisingumui kai kurie mokslininkai įspėja, kad maždaug po 50 metų natūraliai pastoti galinčių porų liks menka dalis.
Nors nė vienas ekspertas dar nesiryžta vertinti, kokių pasekmių reprodukcinei sveikatai gali sukelti koronavirusas, jau dabar aišku, kad užkratas alina imuninę sistemą, veikia hormonų pusiausvyrą, o tai gali atsiliepti ir vyriškų lytinių ląstelių gamybai.
Vyrų nevaisingumo priežasčių tyrimas nėra nauja sritis medicinoje. Ypač didelė susidomėjimo banga kilo 1992 metais, kai pirmą kartą buvo paskelbta išsami Kopenhagos mokslininkės Elizabeth Carlsen analizė.
Joje buvo apžvelgtas 61 mokslinis tyrimas, skirtas spermos kokybei. Tai beveik pusę amžiaus vykę tyrimai – nuo 1938 iki 1991 metų.
Per šį laikotarpį spermos kokybės rodiklis – lytinių ląstelių koncentracija – tik blogėjo. Paaiškėjo, kad spermatozoidų kiekis spermoje sumažėjo 40 procentų, o tyrime dalyvavo 15 tūkstančių vyrų.
„Kai šis tyrimas buvo paskelbtas, E.Carlsen, viena jauniausių darbuotojų, tą rytą atsibudo kaip labiausiai cituojama autorė.
Dėmesys vyrų nevaisingumo temai nenuslūgo ir vėliau. Šis tyrimas buvo analizuojamas įvairiais požiūriais, bet svarbiausia, kad tai paskatino domėjimąsi šia medicinos sritimi“, – pasakojo B.Žilaitienė.
Profesorei yra tekę bendradarbiauti su danų mokslininkais atliekant ne vieną tarptautinį tyrimą.
2002 metais buvo paskelbtas tyrimas apie spermos kokybę Baltijos šalyse. Duomenys buvo renkami 1996–1997 metais Kaune ir lyginami su Šiaurės šalių rezultatais.
Tyrimas buvo tęsiamas ir 2004–2005 metais – jame dalyvavo į karinę tarnybą šaukiami jaunuoliai.
Duomenys parodė, kad Lietuvos vyrų spermos kokybė (tiriamas rodiklis buvo spermos koncentracija) buvo viena geresnių Šiaurės šalyse – kaip ir suomių bei estų.
Tuo metu Danijos vyrų laukė kur kas prastesnės išvados.
Tačiau, lyginant atskirų miestų duomenis, paaiškėjo, kad Kaune yra 11 procentų, o Tartu – 14 procentų vyrų, kurių spermos kokybė bloga, o tai reiškia, kad jiems gali būti nustatytas nevaisingumas.
Prieš penkiolika metų tik pusė kauniečių jaunuolių galėjo pasidžiaugti nepriekaištinga spermos kokybe.
Tačiau spermos kokybė – ne vienintelis vyrų reprodukcinės sveikatos kokybės rodiklis. Svarbus ir kriptorchizmo dažnis – tai būklė, kurios metu viena ar abi sėklidės nėra nusileidusios į kapšelį.
Šiai patologijai būdinga tai, kad sėklidžių kapšeliai būna be sėklidžių, sėklidė apčiuopiama kirkšnies kanale arba pilvo ertmėje.
Ši patologija pasitaiko iki 5 proc. išnešiotų ir iki 45 proc. neišnešiotų naujagimių. Sėklidė normaliai gali nusileisti ir po gimimo, bet jeigu kriptorchizmas išlieka, berniukas operuojamas 1–2 metų, vėliausiai iki jam pradėjus lankyti mokyklą.
Kai nenusileidusi sėklidė aptinkama tik po subrendimo, didėja jos supiktybėjimo rizika, tad ji operuojama kuo skubiau.
2005 metais ištyrus Lietuvoje daugiau nei tūkstantį berniukų kriptorchizmo dažnis siekė 5,7 procento. Tokios studijos taip pat buvo atliktos Danijoje ir Suomijoje.
Kriptorchizmo dažnis Lietuvoje buvo didesnis negu Suomijoje, nors suomių spermos kokybė tokia pati kaip ir Lietuvos vyrų, o Danijos vyrai išsiskyrė kur kas prastesne reprodukcine sveikata.
Suprastėjusi sperma gali įspėti ne tik apie nevaisingumą, bet ir apie sėklidžių vėžį. Tai jaunų vyrų liga, kurią būtina nustatyti kuo anksčiau.
Profesorė B.Žilaitienė prisiminė ne vieną atvejį savo praktikoje, kai dėl vis mažėjančios lytinių ląstelių koncentracijos spermoje teko konsultuoti pacientus.
Vienas 36 metų vyras skundėsi, kad niekaip negali su žmona susilaukti trečio vaiko, o spermos tyrimai rodė, jog per keletą metų drastiškai sumažėjo spermatozoidų kiekis.
Nors jo abi sėklidės atrodė normalios, atlikus tyrimą ultragarso aparatu vienoje jų buvo aptiktas piktybinis auglys.
Teko gelbėti vyro gyvybę, o svajonę apie dar vieną palikuonį atidėti ateičiai.
Endokrinologei B.Žilaitienei tenka gilintis ir į klausimą, kokią įtaką aplinkos veiksniai turi vyrų nevaisingumui.
Yra žinoma, kad buityje ir pramonėje plačiai naudojami ftalatai veikia imuninę sistemą ir vyrų organizme testosterono gamybą, tai gali turėti įtakos reprodukcinei sveikatai ir vaisingumui.
Ftalatai – tai cheminės medžiagos, kurių dedama į plastikus siekiant padidinti jų lankstumą, skaidrumą ir ilgaamžiškumą.
Daug bėdos pridaro ir kietosios dalelės ore, ozono sluoksnio plonėjimas atmosferoje, azoto dioksidas ir kitos cheminės medžiagos, patenkančios iš pramonės atliekų į aplinką. Jos pasižymi hormoniniu veikimu ir sutrikdo reprodukcinės sistemos reguliavimą, didina oksidacinį stresą organizme ir yra susijusios su genetiniais pokyčiais.
Nevaisingumo dažnis gali būti vertinamas ir pagal tai, kaip toli nuo greitkelio gyvena žmonės. Paaiškėjo, kad arčiau judraus kelio gyvenantiems vyrams nevaisingumas nustatomas dažniau nei atokiose vietovėse įsikūrusiems asmenims.
Yra duomenų, kad kietosios dalelės, kurios būna mažesnės nei 2,5 mikrono, patenka į kvėpavimo takus, vidaus organus, kraujotaką, pasižymi endokrininę sistemą žalojančiu poveikiu.
Jos taip pat sutrikdo spermos gamybą sėklidėse.
Tokia išvada buvo padaryta apžvelgus 12 tyrimų, atliktų įvairiose geografinėse vietovėse.
Mokslininkai įspėjo, kad kietosios dalelės turi įtakos spermatozoidų DNR, taip pat jų morfologijai ir judrumui.
Netgi nėščiųjų elgesys turi įtakos, ar gimęs berniukas ateityje galės tapti biologiniu tėvu.
Paaiškėjo, kad moterų, kurios likus trims mėnesiams iki nėštumo rūkė, sūnūs tuo vėliau negalėjo pasigirti – jų lytinių ląstelių koncentracija buvo kur kas mažesnė nei bendraamžių, kurių motinos nerūkė.
Rūkymas nėštumo metu gali turėti ilgalaikių pasekmių sūnaus reprodukcinei sveikatai. Mokslininkai taip pat įrodė, kad spermos kokybė ir sėklidžių tūris buvo mažesnis tų vyrų, kurių motinos nėštumo metu rūkė.
Gyvenimo būdo veiksniai taip pat gali lemti spermos kokybę. Fizinio aktyvumo trūkumas, neracionali mityba, kurioje daug riebalų, mažai vaisių ir daržovių, daug raudonos mėsos, – visa tai veikia ir vyriškas lytines ląsteles.
Profesorė B.Žilaitienė dažnai sulaukia klausimų ir apie mobiliųjų telefonų poveikį. Manoma, kad tie vyrai, kurie kiaurą dieną nepaleidžia iš rankos mobiliojo telefono, ateityje gali turėti nemalonumų.
Mokslininkai ne veltui įspėja stipriosios lyties atstovus apie galimą prastesnį lytinių ląstelių judrumą, nes elektromagnetinė spinduliuotė veikia baltymo struktūrą, o tai gali sutrikdyti spermatozoidų gamybos ciklą.
Tačiau dar trūksta duomenų apie tai, koks yra poveikis spermos koncentracijai, taip pat nebuvo nustatyta poveikio ląstelių morfologijai.
Būsimiems tėvams verta atsisakyti ir kai kurių pomėgių. Yra duomenų, kad vyrų vaisingumui gali turėti įtakos net važiavimas dviračiu.
Nors tai – puiki galimybė įkvėpti gryno oro į plaučius, pamankštinti raumenis, bet yra tyrimų, kurių išvados verčia susimąstyti.
Pavyzdžiui, profesionaliems dviratininkams nuo įtemptų treniruočių mažėja genitalijų jautrumas, atsiranda bėdų dėl erekcijos.
Tačiau dviratininkams mėgėjams tokios bėdos negresia, o minant dviračio pedalus mažiau kaip dvi valandas per dieną yra daugiau naudos nei žalos.
Sėklides taip pat veikia karštis. Tai žinojo jau senovės romėnai, kvietęsi į pirtis suguloves ir nesijaudinę dėl nesantuokinių palikuonių.
Tačiau neseniai atlikti tyrimai apie saunos įtaką spermos kokybei nepateikė sensacingų išvadų, kaip ir tyrimai apie kaitinimąsi sūkurinėje vonioje ar lankymąsi baseine.
Pavyzdžiui, tris mėnesius buvo tiriami vyrai, kurie dukart per savaitę lepinosi sauna. Ji buvo įkaitusi iki 80–90 laipsnių, o kaitinamasi apie 15 minučių.
Ištyrus šių vyrų spermą nebuvo aptikta esminių spermos morfologinių pokyčių, nors dėl karščio buvo šiek tiek sumažėjęs lytinių ląstelių judrumas ir koncentracija.
Dar po trijų mėnesių pakartojus tyrimus visi spermos kokybės rodikliai grįžo į normos ribas.
Dažnai paskaitose profesorė B.Žilaitienė sulaukia klausimo, ar gali maisto papildai pagerinti spermos kokybę. Mokslininkams sunku pateikti kokias nors rekomendacijas, nes reikia didesnės apimties tyrimų ir ilgalaikio stebėjimo.
Nėra atsakymų ir apie streso žalą.
Nors pastaruoju metu daug diskutuojama apie ryšį tarp psichologinės būsenos ir nevaisingumo, sunku moksliškai išmatuoti streso dydį ir įvertinti, kaip jis veikia spermos kokybę.
Nenusileidusios sėklidės, įvairios infekcijos, įgimtos ligos, genų mutacijos, seksualiniai sutrikimai – tai dažniausios priežastys, lemiančios vyrų nevaisingumą.
Todėl gydant nevaisingumą būtina atlikti ne vieną tyrimą. Spermos tyrimas taip pat svarbus, nes sumažėjusi spermos koncentracija – tai ženklas, dėl kurio galima įtarti sėklidžių vėžį.
