Šeimos gydytoja negalėjo patikėti, kad toks receptas buvo pasiūlytas nepilnametei, tad 2019-ųjų kovą patarė kreiptis pagalbos į Vilnių ar Kauną.
Per pastaruosius metus didžiąją dalį laiko Gerda praleido ligoninėje, o ne namuose. Jai buvo nustatyta klastinga liga – Ewingo sarkoma.
Beveik delno dydžio auglys, kurio skersmuo siekė 11 centimetrų, lindėjo po šonkauliais ir buvo apraizgęs kasą, skrandį.
Šiemet vasario 3-iąją medikams pavyko pašalinti auglį. Po sėkmingai atliktos operacijos Gerda prisipažino, kad labiausiai laukė tos akimirkos, kai galės ištrūkti iš ligoninės ir grįžti į namus.
Jai teko ilgai laukti, kol medikai pašalino skausmų priežastį – auglį.
Aštuoniolikmetė apgailestavo, kad prastai pasijutusi kurį laiką delsė kreiptis į gydytoją.
„Gal pasitempiau?“, „Gal susimušiau?“ – ieškodama atsakymų į šiuos klausimus mergina manė, kad skausmas atlėgs savaime.
Kai maudimas pasidarė erzinantis ir nepadėdavo tabletės nuo skausmo, ji susimąstė, kas tai galėtų būti. Iš pradžių mergina pateko į Vilniaus universiteto Santaros klinikoms priklausančią Vaikų ligoninę, nes tuo metu buvo dar nepilnametė.
Aptikus auglį ji buvo perkelta iš Urologijos į Vaikų hematologijos skyrių. Alytiškei buvo skirta chemoterapija. Kai sukako 18 metų, ji buvo perkelta į Santaros klinikas, kur toliau buvo tęsiama chemoterapija.
Gerda pasakojo, kad tuo metu auglys sumažėjo, bet vargino įvairios infekcijos, silpnumas, pykinimas. Tuo metu negalėjo būti jokios kalbos, kad galėtų sugrįžti į namus.
Dar vienas gydymo etapas prasidėjo, kai Gerda buvo ruošiama persodinti kaulų čiulpus. Prigijus kraujodaros ląstelėms, pagaliau išaušo diena, kai chirurgai ryžosi šalinti auglį.
Daug kančių ištvėrusi dvyliktokė dabar labiausiai saugosi peršalimo, vengia masinio susibūrimo vietų, išeidama iš namų užsideda vienkartinę kaukę.
Pasakodama savo ligos istoriją alytiškė stengėsi padrąsinti jaunus žmones, kurie patekę į panašią situaciją.
Juk nerimas dėl ateities, kurį ji patyrė, gali sugniuždyti ne vieną sielą. Tačiau dvyliktokės likimas rodo, kad viltis pasveikti gali suteikti daug jėgų.
Šį pavasarį Gerdos laukia valstybiniai abitūros egzaminai. Dėl ligos jai buvo leista mokytis namuose, todėl ji nesikremta, kad praleido daug pamokų.
„Net būdama ligoninėje stengiausi mokytis – tiek, kiek galėjau“, – prisipažino mergina.
Gavusi atestatą Gerda norėtų pasirinkti specialybę, susijusią su kalbų studijavimu, – jai gerai sekasi humanitariniai dalykai.
Ne vieną sunkią valandą ištvėrusiai merginai padėjo ne tik artimųjų ir draugų palaikymas. Sirgdama ji sutiko daug žmonių, kurie teikė emocinę paramą, nebuvo abejingi jos likimui.
Gerda tikino, kad jai labai pasisekė, nes pateko pas vilniečius gydytojus Indrę Tamulienę, Domantą Diglį ir Andrių Žučenką.
Liga suartino alytiškę ir su panašaus likimo jaunais žmonėmis, nes Ewingo sarkoma dažniausiai susergama iki 30-ojo gimtadienio.
Gerdai padėjo labdaros ir paramos fondas „Rugutė“. Iki ligos ji net neįsivaizdavo, kad tiek daug gerų žmonių gali ištiesti pagalbos ranką.
„Karo dar nelaimėjau, laimėjau tik vieną mūšį, bet manau, kad su tokia gausia palaikymo komanda įmanoma daug ką įveikti“, – įsitikinusi dvyliktokė.
Gerda – viena iš daugelio pacientų, kuriems kovoti su piktybine liga padėjo persodinti kaulų čiulpai.
Autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija jai suteikė viltį pasveikti.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojas A.Žučenka pasakojo, kad vien 2019-aisiais atlikta 200 kaulų čiulpų transplantacijų, iš jų 72 – alogeninės, kai pacientui persodinamos kito, sveiko žmogaus kamieninės kraujodaros ląstelės, ir 128 autologinės, kai naudojamos paties paciento ląstelės.
Pagal šiuos rodiklius Santaros klinikos yra vienas didžiausių kaulų čiulpų transplantacijos centrų Europoje.
Iš kaulų čiulpų kamieninės ląstelės renkamos labai retai, kur kas dažniau naudojamos periferinės (kraujyje esančios) kamieninės ląstelės.
„Alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija dažniausiai atliekama sergantiems ūmine leukemija, limfoma, taip pat dėl sunkių kraujodaros sutrikimų.
Tokiais atvejais pacientui būtina nauja, kito žmogaus, kraujodara ir nauja imuninė sistema“, – teigė gydytojas A.Žučenka.
Jis priminė, kad 18–35 metų sveiki žmonės gali registruotis į Nacionalinį kaulų čiulpų registrą ir tapti donorais. Tai – galimybė išgelbėti sunkiai sergančio žmogaus gyvybę.
Autologinė kamieninių ląstelių transplantacija gali būti taikoma sergant mielomine liga, limfoma, taip pat nustačius solidinius navikus (pavyzdžiui, Ewingo sarkomą), autoimunines ligas (išsėtinę sklerozę, sisteminę sklerozę).
Svarbiausias tokio gydymo veiksnys – didelių dozių chemoterapija, padedanti sunaikinti likusias vėžio ląsteles, kurių neįveikia standartinė chemoterapija.
Skiriant autologinę kamieninių ląstelių transplantaciją svarbūs trys etapai.
Pirmas – kamieninių ląstelių surinkimas ir šaldymas. Iš pradžių paciento kraujodara stimuliuojama vaistais.
Nustačius tam tikrą kamieninių ląstelių skaičių kraujyje jos surenkamos filtruojant kraują per specialų aparatą, o vėliau užšaldomos.
Antras etapas – didelių dozių chemoterapija. Jos tikslas – naikinti likusias vėžio ląsteles.
Po chemoterapijos pacientui lašinamos surinktos jo paties kamieninės ląstelės. Tai svarbu, nes taikant didelių dozių chemoterapiją be šių ląstelių paciento kraujo gamyba niekada neatsikurtų.
Trečias etapas – persodintų ląstelių prigijimas, trunkantis iki 2 savaičių.
Tuo metu ligoniui skiriama antibiotikų, antigrybelinių, antivirusinių vaistų, stiprių preparatų nuo skausmo. Dėl stiprių burnos, stemplės, skrandžio skausmų, kurie yra chemoterapijos pasekmė, gali būti skiriamas maitinimas į veną.
Prigijus kraujodaros ląstelėms nelieka ir komplikacijų, nes pats geriausias antibiotikas yra žmogaus neutrofilas – baltoji kraujo ląstelė.
Greitai atsigauna ir gleivinių ląstelės. Atokios komplikacijos užklumpa rečiau, jos susijusios su imunine sistema, kuri dar negali normaliai veikti, ir chemoterapijos sukeltu poveikiu.
Navikas taikosi į jaunus žmones
Ewingo sarkoma – agresyvus navikas. 1920 metais šią ligą aprašė amerikiečių profesorius Jamesas Ewingas, todėl ji pavadinta jo vardu. Šis auglys gali pažeisti tiek kaulinius, tiek minkštuosius audinius.
Dažniausiai serga jauni žmonės iki 30 metų. Ypač reikėtų įsiklausyti į paauglių skundus. Jei paauglį kamuoja silpnumas, karščiavimas, stiprėjantis skausmas galūnėje ar kitoje kūno vietoje, negalima numoti ranka. Daugelis kreipiasi į gydytoją, kai auglys būna išplitęs.
Gali būti taikomi rentgeno, ultragarso tyrimai, kaulų skenavimas, biopsija – tai padeda nustatyti diagnozę. Neretai gydymas būna sudėtingas, nes skiriama chemoterapija, persodinami kaulų čiulpai, atliekama operacija.
