1. Alergija saulei
Vadinamoji saulės spindulių sukelta alergija nėra itin dažnai pasitaikanti liga. Dažniausiai ji pasireiškia jauniems žmonėms, ypač moterims, šviesios odos turėtojams. Tai vadinamosios fotodermatozės. Tai odos ligos, kurias sukelia ar provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Literatūroje išskiriama iki 30-ties skirtingų fotodermatozių tipų, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra idiopatinės fotodermatozės – polimorfinė šviesos dermatozė ir saulės spindulių inicijuota dilgėlinė.
Polimorfinė šviesos dermatozė dažniausiai pasireiškia pavasarį arba ankstyvą vasarą, kuomet po žiemos gauname nemažą saulės spindulių kiekį. Tai yra pati dažniausia fotodermatozė, kurios paplitimas vidurio Europoje, Skandinavijoje ir JAV siekia iki 20 proc. Manoma, kad tai yra lėto tipo hiperjautrumo reakcija į fotoalergenus, kurie gaminasi odoje veikiant UV spinduliams. Jai būdinga bėrimų įvairovė – gali pasireikšti dėmės, papulės, mazgeliai, plokštelės ar pūslelės. Odos bėrimus visada lydi stiprus odos niežėjimas.
Saulės dilgėlinė yra reta, bet sunki fotodermatozė. Ši liga pasireiškia, kai pabuvus saulėje oda greitai parausta, pradeda niežtėti, atsiranda bėrimas, panašus į nudilginimą. Tai yra tikroji alergija saulei. Sunkiais atvejais, kai paveikiamas didelis odos plotas, gali ištikti ir gyvybei pavojinga alerginė reakcija – anafilaksinis šokas.
Jei jums pasireiškia alergija saulei, ribokite buvimą saulėje, o ypač, kai ji yra aktyviausia (10-15 val.). Venkite staigaus saulės spindulių poveikio. Palaipsniui didinkite laiką, kurį praleidžiate lauke, kad jūsų odos ląstelės turėtų laiko prisitaikyti prie saulės šviesos. Buvimą tiesioginiuose saulės spinduliuose pradėti reikėtų nuo 15-20 min. per dieną. Dėvėkite akinius nuo saulės ir apsauginius drabužius – ilgos rankovės, skrybelė padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių poveikio. Naudokite apsauginį kremą nuo saulės. Rinkitės plataus spektro apsauginius kremus, kurių SPF ne mažiau 30, o geriausia – SPF 50+. Rekomenduojama juos teptis odą kas porą valandų.
Be visų standartinių apsaugos priemonių, tokių fotodermatozių suvaldymui dažniausiai skiriami vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidai, antihistamininiai vaistai.
2. Alergija augalams
Ant įvairių neuždengtų kūno vietų ima ir atsiranda patinimų ir paraudimų, išberia dryžiais iškilusiomis pūslelėmis ir spuogeliais? Pūslėms plyšus atsiranda erozijų, vėliau psasidengiančių šašais, o bėrimams išnykus lieka pigmentinių dėmių? Pagalvokite, ar lietėte kokius nors augalus. Tai ypač aktualu daržninkams. Bėrimai dažniausiai pasireiškia tose vietose, kurios tiesiogiai lietėsi prie augalo ir buvo apšviestos saulės.
Specialistai pastebi, kad suaugę žmonės dažniausiai nukenčia ravėdami rūtas, skindami petražolės, salierų, pomidorų lapus. Vaikai dažniausiai nusidegina Sosnovskio barščiais.
Vėsiomis dienomis augalai mažiau pavojingi. Tačiau šviečiant saulei, kai labiau norisi eiti į gamtą, į pievas ir miškus, kai kontaktas su augalais daug glaudesnis, ir augalai tampa pavojingi. Šviečiant saulei augalai ima išskirti daugiau nuodingų medžiagų nei įprastai. Ypač jų reikia saugoti jautriems žmonėms, kuriems jau diagnozuota alergija. Pastariesiems dažnas augalas gali sukelti alerginę reakciją.
Būna ir taip, kad žmogus daugelį metų ravėjo daržus, prižiūrėjo augalus plikomis rankomis ir jokių problemų neiškilo. Tačiau vieną vasarą viskas gali pasikeisti, todėl alergologai pataria daržininkams visada dėvėti pirštines. Ypač reikia saugotis kontakto su pomidorais, augančiais darže ar šiltnamyje. Saulėtą dieną prisilietus prie pomidoro stiebo taip pat galima nudegti. Kaip ir nuo Sosnovskio barščio, nudegus nuo pomidoro, oda parausta, niežti, degina, atsiranda didelės arba mažos pūslelės. Gali būti ir taip, kad toje vietoje, kuria buvo prisiliesta prie pomidoro stiebo, tik po savaitės atsiras rudų dėmių. Kai žmogus jautresnis arba nudeginamas didesnis odos plotas, gali būti ir taip, kad nukentėjusįjį ims varginti galvos skausmas, karščiavimas ar kiti negalavimai.
Problemų neiškyla, kai žmogus žino sau pavojingus augalus ir jų saugosi, vengia kontakto, o išvengia ir kontaktinio dermatito.
3. Alergija kosmetikos priemonėms
Alergines ir kitokios kilmės odos reakcijas gali sukelti ir kvepalai ar įdegio kremai, kurių sudėtyje yra bioaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino A ar bergamotės. Alergijos simptomai – perštėjimas ir niežėjimas, odos paraudimas ir bėrimai tose vietose, kur naudojote kosmetiką. Dar gali pradėti ašaroti akys, atsirasti tamsių ratilų. Kartais alerginė reakcija gali pasirodyti ir ne iš karto, o tik ilgiau panaudojus dirginančią kosmetiką.
Todėl stenkitės rinktis kosmetiką, į kurios sudėtį įeina daugiausiai natūralūs komponentai. Visuomet prieš naudojimą atlikite paprastą testą– užtepkite kosmetikos ant rankos sulenkimo, jei po dviejų parų nepasireikš alergijos simptomų, reiškia, nerimauti nereikia. Jei alerginė reakcija jau įvyko, kai kada užtenka teptis kortikosteroidų turinčiu kremu ar tepalu, naudoti odos drėkinimo priemones – pienelius, kremus, kurių sudėtyje nėra kvapiųjų medžiagų.
Pastarosios padeda esant bet kokiai odos problemai, nes ramina odą, skatina apsauginės odos funkcijos atsikūrimą. Kitoms ligoms gydyti skiriami geriamieji vaistai, dėl kurių reikia pasitarti su gydytoju.
