Tačiau profesorė Žaneta Petrulionienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro I Kardiologijos skyriaus vedėja, teigė, kad tai yra mitas.
Išties moterys širdies ir kraujagyslių ligomis serga ir miršta ne rečiau negu vyrai. Tik moterims šios ligos pasireiškia vėliau, o simptomai neretai būna netipiniai.
Serga vėliau, bet ne rečiau
Mitas, kad moterys gerokai rečiau nei vyrai serga infarktais ir insultais, anot profesorės Ž.Petrulionienės, susijęs su tuo, kad vyrai ŠKL pradeda sirgti dešimčia metų anksčiau, būdami maždaug 40-ies. Moterys gi pradeda sirgti ŠKL, perkopusios 50 metų, kada prasideda menopauzė.
Pasak profesorės Ž.Petrulionienės, sulaukusios 65-erių metų moterys sergamumu ŠKL ir mirtingumu nuo jų net pralenkia vyrus. Todėl profesorė neabejojo: moterų širdies ir kraujagyslių ligos yra labai svarbi problema, apie kurią būtina kalbėti.
Ne atsitiktinai daugiau nei 15 metų pasaulyje vyksta globalinė Amerikos širdies asociacijos inicijuota kampanija „Go Red for Women“.
Šios kampanijos tikslas yra paneigti mitus, kad moterys infarktais ir insultais serga gerokai rečiau nei vyrai bei skleisti žinias apie moterų ŠKL.
Pastaruoju metu kampanijoje dalyvauja virš 50 valstybių. Lietuvos širdies asociacija prieš šios iniciatyvos prisijungė 2011 metais.
Mūsų šalyje ši kampanija pavadinta „Raudona suknelė“, o jos ambasadorėmis buvo nemažai žinomų moterų, tarp jų ir Lietuvos dainininkė, muzikė, Vilniaus kolegijos docentė, Scenos meno katedros vedėja docentė Eglė Juozapaitienė.
E.Juozapaitienė pasidžiaugė, kad dainininkes nuo širdies ir kraujagyslių kažkiek saugo kvėpavimo pratimai, kuriuos jos yra priverstos atlikti.
Miršta 4 kartus daugiau, nei nuo vėžio
Statistika rodo, kad moterų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra beveik keturis kartus didesnis, nei nuo vėžio.
Lietuvos statistika yra ypatingai nelinksma, nes iš maždaug 20 tūkst. per metus mirštančių moterų apie 63 proc. miršta nuo kraujotakos sistemos ligų.
Pagrindinė kraujotakos sistemos liga, nusinešianti daugiausia moterų gyvybių, yra išeminė širdies liga. Ji sudaro maždaug 64 proc. visų kraujotakos sistemos ligų.
Antroje vietoje pagal dažnį yra smegenų kraujotakos ligos, kurios iš visų kraujotakos sistemos ligų nusineša 25 proc. moterų gyvybių.
„Insultas moterims, perkopusioms 50 metų, yra tokia pat pavojinga liga, kaip miokardo infarktas“, – neabejojo kardiologė Ž.Petrulionienė.
Diagnozuojamos per vėlai
Profesorė pastebėjo, kad dažnai moterims širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos pavėluotai, nes joms paprastai pasireiškia netipiniai, blankūs, maskuojantys pagrindinę ligą simptomai.
Kadangi moterys neretai į kardiologus kreipiasi per vėlai, jų mirtingumas nuo miokardo infarkto yra netgi didesnis nei vyrų.
Lietuva pagal mirtingumą nuo ŠKL priskiriama prie labai didelės rizikos šalių. Bet 2005 metais Lietuvoje buvo inicijuota prevencinė programa, kuri jau įgavo pagreitį.
Kiekvienais metais šeimos gydytojai patikrina virš 260 tūkst. nesirgusių ŠKL asmenų, tarp kurių didesnė dalis yra moterys nuo 50 iki 65 metų amžiaus.
„Visos tarptautinės gairės pažymi, kad amžiaus riba virš 50 metų moterims yra kritinė. Dėl mažėjančios ir išnykstančios hormoninės apsaugos pradeda daugėti ŠKL, be to, dažnėja kai kurie rizikos veiksniai“, – sakė Ž.Petrulionienė.
Dažniausi rizikos veiksniai moterims susirgti ŠKL yra:
- kraujospūdžio liga – pirminė arterinė hipertenzija (būdinga apie 63 proc. 50–65 metų amžiaus moterų);
- dislipidemija – bet kokių kraujo riebalų, blogojo cholesterolio padidėjimas (apie 90 proc.);
- nutukimas, kai moterų kūno masės indeksas (KMI) viršija 30 (42 proc.);
- pilvinis nutukimas, kai liemens apimtis viršija 88 cm (58 proc.);
- rūkymas (9–10 proc.);
- per mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba (per 60–70 proc.).
Profesorė Ž.Petrulionienė atkreipė dėmesį ir į psichoemocinius bei socioekonominius rizikos veiksnius, apie kuriuos pastaruoju metu labai daug kalba Europos kardiologų draugija.
„Nuolatinis stresas, nuovargis, nemiga, susidėjusios į vieną vietą darbinės ir šeimyninės programos labai dažnai išprovokuoja infarktus ir insultus. Mes, kardiologai, tai vadiname „trigeriais“ – provokaciniais veiksniais“, – paaiškino Ž.Petrulionienė.
Dažna ir nelaimingos meilės liga
Moterims daug dažniau pasitaiko smulkiųjų vainikinių kraujagyslių, tai yra mikrovaskulinė, liga. Priešingai nei vyrams, kuriems būdingesnė pagrindinių stambiųjų vainikinių kraujagyslių liga.
Taip pat moterims dažnai pasitaiko vazospastinė krūtinės angina – stiprus ūmus širdies ir kraujagyslių spazmas, kuris gali sukelti krūtinės anginą, ritmo sutrikimus, miokardo infarktą, staigią mirtį.
Dar vienas susirgimas, pavadintas japonų autoriaus pavarde, yra Takotsubo kardiomiopatija. Ši liga dažniausiai pasitaiko moterims, o ją sukelia didelis stresas.
„Tai yra nelaimingos meilės, nusivylimo, didžiulio patirto streso, praradimo, galima sakyti, išsiskyrimo liga. Ji kyla dėl didžiulio į kraują išmesto streso hormonų kiekio, kai spazmuoja stambiąsias ir smulkiąsias kraujagysles, kas sukelia labai sunkų širdies raumens pažeidimą.
Tokių atvejų mes matome, ypač tarp moterų. Tada dažnai klausiame, kas įvyko savaitės–dviejų bėgyje. Dažnai moterys pasako, kad buvo skyrybos, prarado darbą, galbūt net kelios priežastys vienu metu lėmė ligą“, – pasakojo profesorė.
Kada susirūpinti?
Kaip minėta, laiku pastebėti ir diagnozuoti moterų ŠKL trukdo tai, kad joms, priešingai nei vyrams, dažnai pasireiškia netipiniai šių ligų simptomai.
Moterims ŠKL pasireiškia netipiniu skausmu, nebūdingoje vietoje ir pačiais įvairiausiais simptomais. Net ir miokardo atveju nebūna tipinio skausmo būdingoje vietoje.
Moteris apie ŠKL gali įspėti ir galvos skausmai, labai dažnai moterims pasitaikanti nediagnozuota arterinė hipertenzija, kuri neretai lieka negydoma. Anot Ž.Petrulionienės, tai yra ir liga, ir rizikos veiksnys vienu metu.
Profesorė kvietė neignoruoti ir įvairiausių ritmo sutrikimų: „Dažnai moterys sako, kad jas vargina permušimai, tankus netvarkingas plakimas, padidėjęs pulsas.
Dėl didelio pulso su permušimais reikia kreiptis į gydytoją“.
Sunerimti reikėtų ir, jeigu staiga pasireiškė nepaaiškinamas dusulys, bloga fizinio krūvio tolerancija, kai sunku judėti, lipti laiptais, ypač jeigu atsirado diskomfortas, spaudimas, maudimas už krūtinkaulio fizinio krūvio metu.
Dėl pastarojo simptomo reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti koronarinės širdies ligos pradžia.
„Jeigu žmogus kreipsis laiku, galime neįvykus miokardo infarktui padėti sutvarkyti kraujagysles, jas išplėsti, įdėti palaikančius spindį stentus ir infarkto nebus“, – paaiškino profesorė.
Labai didelis pavojaus signalas yra ir skausmai ramybės būsenoje, ypatingai paryčiais.
Beje, Ž.Petrulionienė pastebėjo, kad aterosklerozės – kraujagyslių senėjimo ir siaurėjimo ligos, galima apskritai labai ilgai nejausti, nors ji prasideda labai anksti. Labai dažnai ši liga gali išvis nepasireikšti jokiais simptomais.
