Vyras bando ieškoti paaiškinimo, kodėl jam taip nutiko, ir mano, kad greičiausiai nuo streso, patirto nusipirkus namą. Jau patvirtinus sandorį paaiškėjo, kad būstą gavo visai be žemės. Bandė nesijaudinti, bet nepavyko.
Smogė net du kartus
Neurologijos skyriaus sveikstančiųjų palatoje guli ir 65 metų panevėžietis Vylius Rušėnas. Vyras džiaugiasi, kad gan sparčiai taisosi po neseniai patirto insulto.
Klastinga liga jam smogė net du kartus.
Prieš pusmetį V.Rušėnui dešiniajame smegenų pusrutulyje plyšo galvos kraujagyslė ir kraujas išsiliejo į smegenis. Dabar gi pacientą į ligos patalą paguldė užsikimšusi kairiojo smegenų pusrutulio kraujagyslė.
Po pirmojo insulto medikams prireikė daug pastangų vyrą sugrąžinti į gyvenimą.
Antrojo insulto pasekmės yra kiek lengvesnės, nes krešulį pavyko ištirpdyti trombolizės būdu.
„Aš jau atsistoti galiu, ir vaikštau, bet su lazdomis“, – apie gerėjančią sveikatą pasakojo V.Rušėnas.
Organizmas pats sureagavo
Pirmasis insultas vyrą ištiko netikėtai. Pasak V.Rušėno, jokių ligą pranašaujančių ženklų nebuvo, nebuvo ir rizikos faktorių, galinčių lemti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus.
Vyras nesirgo jokiomis lėtinėmis ligomis, niekad gyvenime nerūkė, neturėjo antsvorio, nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesirgo cukralige, neturėjo bėdų ir dėl aukšto kraujospūdžio.
„Niekas tiksliai taip ir nepasakė, kodėl man kirto toji liga. Pats spėju, kad nuo streso, gydytojai sako, kad toks variantas galimas“, – aiškina ligonis.
V.Rušėnas pasakojo, kad prieš ištinkant insultui pirko namą. Kai ėmė tvarkyti dokumentus, pinigai pardavėjui jau buvo atiduoti, o tada paaiškėjo, jog namą jis įsigijo be žemės. Iki tol jokių apgaulių nepatyrusiam vyrui tai buvo šokas.
Pačiam neatrodė, kad labai nervinasi, bet organizmas sureagavo savaip.
„Vėliau žmona pasakojo, kad aš jau miegojau ir staiga pradėjau smarkiai blaškytis per miegus. Ji manė, gal ką baisaus sapnuoju, bandė pažadinti, o pasirodo, aš jau buvau „atsijungęs“, tada puolė greitąją kviesti“, – pasakojo V.Rušėnas.
Judėti stengėsi sutelkęs visą valią
„Dešimt parų išbuvau be sąmonės, galima sakyt, kad gydytojai mane iš mirties nagų ištraukė“, – apie ankstesnes sveikatos bėdas pasakojo ligonis.
Tada medikai nusprendė, kad operacijos nedarys, iš galvos nuotraukų darė išvadą, jog hematoma rezorbuosis, V.Rušėnui skyrė medikamentinį gydymą.
Grįžimas į gyvenimą buvo sudėtingas, atsigavus iš komos sunkiai atsikūrė kalba, kairioji kūno pusė buvo nejautri ir nusilpusi, ranka ir koja nebeturėjo jėgos.
„Kai skyrė reabilitaciją, pats labai daug dirbau, visą valią sutelkęs stengiausi rankas, kojas kilnot, kad tik vaikščiočiau“, – sako V.Rušėnas.
Gydytojai paaiškino, kad atsigavimas gali užtrukti visus metus. Kiek per tą laiką organizmo funkcijų grįš, tiek ir bus. Vėliau tikėtis pagerėjimo jau neverta.
„Iš pradžių negalėjau kalbėti, veidas buvo užtirpęs, grįžtant kalbai buvo sunku tarti žodžius. Ant kojų atsistojau, bet kairioji koja nėra klusni, jos gerai nejaučiu, bet kuriuo momentu gali kryptelėti, tada griūvu“, – pasakojo vyras.
Pirmas ženklas: nutirpo lūpa
Po pirmojo insulto vyras ligoninėje praleido 4 mėnesius.
„Grįžęs namo jau stengiausi dėl nieko nesinervinti, nors dėl mano ligos namo pirkimo reikalai iš vietos taip ir nepasistūmėjo, problemos dėl žemės neišsisprendė“, – sako jis.
Ištikus antrajam insultui ligonis sąmonės neprarado, gali aiškiai nupasakoti jo simptomus.
Tuo metu namie buvo vienas, žmona išėjusi su reikalais.
Pirmas priepuolio ženklas buvo ėmusi keistai tirpti lūpa.
Vyras į tai dėmesio dar nekreipė, nes pirmojo insulto pasekmė – pusės veido užtirpimas dar nebuvo visai praėjęs, tad tiesiog manė, kad tai susiję su ankstesne liga.
Atsikėlė, nuėjo į virtuvę, pasišildė pietus. Jautė, kad jau tirpsta liežuvis ir žandas, bet dar nepanikavo.
„Grįžo žmona ir pamatė, kad su manimi jau nebesusišneka, negaliu nieko pasakyti, suprantu, kas aplinkui darosi, bet prarandu kalbą. Tada jau užtirpo ir visas kūnas“, – prisimena pašnekovas.
Kai atvažiavo greitoji, vyras dar buvo sąmoningas, suprato, kad gydytojai jam diagnozavo insultą.
Sergam dažniau nei Europa
Panevėžio ligoninėje 2018 metais diagnozuota 580 tikrų galvos smegenų infarktų, 2019-aisiais – diagnozė patvirtinta 586-iems žmonėms. Priešinsultinės būsenos į tuos skaičius neįtrauktos.
Mirtingumas nuo išeminių insultų šalyje siekia apie 10–11 procentų, panašus skaičius ir Panevėžio apskrityje.
Europos kontekste mūsų šalyje insultais sergama dažniau nei kitose šalyse.
