Rankinėje visada kartu – tabletės ir pypkutė
Šilta besniegė žiema daro įtaką ir kenčiantiems nuo bronchinės astmos.
„Gamta šiemet bunda gerokai anksčiau, tad ne pavasarėjant, o jau dabar ateina ligos paūmėjimų laikas“, – sako „astmininkus“ vienijančios bendrijos „Hipoksija“ vadovė Aurelija Petrulaitienė.
Ji išskleidžia savo rankinę: medikamentinės „pypkutės“, viena – spazmus atpalaiduojantis purškalas, kita – gydantis priešuždegiminis preparatas. Ir pakuotė alergiją slopinančių tablečių. Be šių vaistų ji, kaip ir daugelis ta liga sergančių žmonių, iš namų ir kojos nekelia.
„Vieniems priepuolį išprovokuoja skirtingi medžiai, kitiems – gyvūnų kailis, tretiems pūkiniai patalai, namų dulkės, buityje naudojama chemija“, – kalba ji.
Šiuo metų laiku alergiškiems žmonėms didelį pavojų kelia ne laiku atbundanti augmenija, ant kai kurių medžių jau brinksta pumpurai, stiebiasi pušų ūgliai, darželiuose skleidžiasi ankstyvieji žyduoliai.
Genai peršoko per vieną kartą
„Prisimenu, kaip su beržo šakelėm vos anūko nenumarinom. Jis su genais yra paveldėjęs polinkį astmai, tai, matyt, mūsų giminės silpnoji vieta“, – pasakoja moteris.
Vaikui tada buvo ketveri. Pavasarėjant kažkas iš namiškių parnešė ir namuose pamerkė beržo šakelių. Niekas nė neįtarė, kad pumpurus sukrovęs grožis mažyliui gali būti pražūtingas.
Berniuką ištiko siaubingas priepuolis, jam sutriko kvėpavimas, vaikas duso, tėvai iškvietė greitąją.
Vaikas pateko į reanimaciją, tyrimai rodė, jog alergenų kraujyje yra tūkstančius kartų daugiau nei leistina norma. Jis sveiko ilgai ir sunkiai.
Atlikus alergenų testus paaiškėjo, kad berniukas alergiškas beržams, šunims ir katėms.
„Du sūnūs dažnai sirgo bronchitu, bet jiems astma neišsivystė, genai peršoko per vieną kartą“, – sako A.Petrulaitienė.
Moteris patikslina, kad jos ir anūko astmos kitokios. A.Petrulaitienė nėra alergiška, jai priepuolius išprovokuoja kitokie veiksniai, o anūko ligą aštrina alergenai.
„Namie jis pripratęs prie savų namų dulkių, o atvažiuoja pas mane – ir jau priepuolis. Jei einam į svečius, iš karto išgeriame priešalerginių vaistų, nes neaišku, kas gali kvėpavimo takus sudirginti“, – sako ji.
A.Petrulaitienė girdėjo, kad yra naujas alergijų gydymo metodas, kai į organizmą suleidžiama alergenų, kūnas su jais tarsi „susipažįsta“ ir nebepuola kovoti. Bet toks gydymas užtrunka kelerius metus.
Bėdos prasidėjo nuo paprasto peršalimo
„Jau daug metų negirdėjau, kad kas nuo astmos mirtų. Dabar šiai ligai tramdyti yra modernių medikamentų, o prieš pusšimtį metų, kai pati susirgau, pagalba buvo menka“, – sako A.Petrulaitienė.
Sveikata jai šlyti ėmė studijų metais.
„Ligos pradžia ir buvo, kai iš Raseinių rajono kaimo atkakau į Kauną, Politechnikos institute studijuoti chemijos. Rudenį ir žiemą plonos kojinytės, ploni bateliai, trumpi sijonai, paltas iki kelių, kaimietukei juk mieste atrodė šilta, o dar norėjosi prieš berniukus pasirodyti“, – pasakoja pašnekovė.
Moteris patikslina, kad tokia apranga ir apavas nebuvę tik dėl madų vaikymosi. Po karo kaime žmonės gyveno labai neturtingai, nebuvo tokio pasirinkimo, kad galėtum kelias poras batų turėti.
„Aš žieminių batų ir neturėjau. Šiltas kojines ir pirmus gerus batus tėvai įtaisė tik tuomet, kai pradėjau nuolat sirgti“, – prisimena ji.
Bėdos prasidėjo nuo paprasto peršalimo ir niekaip nesibaigiančios slogos.
„Su plaučių ligom baisiausia ir yra sloga, jei neišgydai, „sulenda“ į bronchus, komplikuojasi į astmą“, – dabar jau žino ji.
O anais laikais, kai buvo jauna, peršalimo rimta liga nelaikė. Iš pradžių gydėsi pati arbatėlėmis, paskui ėjo ir pas gydytojus, gaudavo antibiotikų.
Iki dusulio priepuolių
„Tais laikais bronchitą gydė tik antibiotikais, kitokių vaistų nebuvo. Pagal šiuolaikinę mediciną, jei vystosi astma, antibiotikų vartoti negalima, o aš jų gavau gausybę“, – pasakoja panevėžietė.
Slogos vis kartojosi. Imunitetas silpo. Prasidėjo varginantys naktiniai kosuliai, ypač paryčiais. Sausi, niekaip neslopstantys.
„Vienintelė pagalba buvo toks baisus vaistas teofedrinas. Jis sudegina visą virškinimo traktą, veikia lyg narkotikas, sukelia sudirgintą būseną, bet ilgainiui įpranti. Nors ir kiek tų vaistų vartotum, naktį miegi, o bronchai švilpia“, – aiškina A.Petrulaitienė.
Naktinį kosulį ėmė lydėti ir priepuoliai, kai oro įkvepi, o iškvėpti nebegali, todėl imi dusti, ištinka hipoksija – deguonies trūkumas.
Baigusi studijas A.Petrulaitienė, kaip diplomuota chemikė, gavo paskyrimą į Panevėžio autokompresorių gamyklą. Atsirado šeima, vaikai, daugiau pareigų.
„Dabar pasilepinam vitaminais, o tada atrodė, esi jaunas ir nieko organizmui nereikia. Anuometiniai medikai nesiūlė stiprinti imuniteto, o juk jei jis pakankamas, bet kokia liga lengviau praeina“, – sako pašnekovė.
Invalidumas – tarsi pasmerkimas myriop
Astma nė kiek nesitraukė, tik kasmet vis labiau rodė nagus.
„Šalia teofedrino gydytojai ėmė „maitinti“ hormonais, tik jie ir gelbėjo“, – anuometinį gydymą prisimena A.Petrulaitienė.
Hormonų šalutinis poveikis siaubingas: jie šalina kalcį iš kaulų, tie darosi trapūs, trinka visų vidaus organų veikla, moterims ima dygti ūsai, vyriškėja balsas.
Kai būdavo visai blogai, vietiniai daktarai jauną moterį siųsdavo į Santariškių klinikas, ten ji gulėjo kelis kartus.
„Man 39-eri, o skiria antrą invalidumo grupę. Baisus momentas – lyg pasmerkimas myriop, nurašymas. Ėmiau bijoti žmonių. Kaimynės eina į darbą, o aš sėdžiu namie. Galvoju, kad žinotumėt, kaip man baisu, vaikai maži, o balansuoju tarp gyvybės ir mirties“, – anuometinę emocinę būklę prisiminė ji.
Stresai sveikatos nepridėjo
Dabar A.Petrulaitienė mano, jog anuomet įsisiautėti astmą skatino ir nuolatinė stresinė būsena, mat ir dabar, jei tik patiria kokių išgyvenimų, liga paūmėja.
„Namie buvo du priežiūros reikalingi ligoniai – mama ir močiutė. Pastaroji mirė sulaukusi 92 metų, o paskutinius penkerius metus ją kamavo senatvinė psichozė. Ji nebuvo piktybinė, bet dėl ligos nieko nebepažino, nieko nesuprato, spintelėje buvo sukėlusi gaisrą, ne kartą pabėgusi, tad visa šeima gyvenome nuolatinėje emocinėje įtampoje. Toji būsena smarkiai blogino ir mano pačios sveikatą“, – pasakoja panevėžietė.
Gavusi invalidumą ji patyrė šoką, turėjo sau pripažinti, jog liga neišgydoma, jau niekad ji nepasveiks. Tas suvokimas gniuždė, bet netrukus atėjo supratimas, jog privalu susigyventi su liga, išmokti labai gerai pažinti savo organizmą, vengti priepuolius skatinančių veiksnių.
„Skaičiau visokios medicininės literatūros apie astmą. Kurį laiką užsiiminėjau joga. Važiavau į Kauną pas jogos specialistą, tokių anuomet mūsų šalyje buvo vienetai“, – sakė ji.
Jogos pratimų mokymasis šiek tiek pagelbėjo, moteris išmoko susitelkti, nusiraminti. Kartu kūnas sustiprėjo fiziškai, o tada pagerėjo ir imunitetas.
„Jau galėjau pradėti dirbti, tada šiek tiek atkutau“, – sako ji.
Bet tada – vėl didžiulis stresas, mirė sutuoktinis. Jauną vyrą paguldė širdies liga.
„Likau našlė su dviem paaugliais. Nuo streso smarkiai paūmėjo astma“, – prisimena pašnekovė.
Gelbsti naujos kartos medikamentai
Situacija smarkiai pasikeitė su Nepriklausomybės atėjimu. Astmai gydyti atsirado įvairesnių medikamentų.
„Tada atsirado pypkutės, jos prilygo stebuklui. Dabartiniai medikamentai prislopina uždegimą, ligą sustabdo ilgesniam laikui. Dabar susirgus astma jau niekas invalidumo nebeskiria, mat toji liga pasiduoda gydymui“, – sako A.Petrulaitienė.
Du dešimtmečius vartojusi hormoninius preparatus moteris jų pagaliau galėjo atsisakyti, pakeisti mažiau organizmą žalojančiais medikamentais.
Ilgus metus moteris vartojo naujos kartos priešuždegiminius vaistus, kurie labai padėjo, dabar ir jų jau retai prireikia.
„Deja, mano organizme pokyčiai jau negrąžinami, jokie vaistai nebepadės, plaučiai vis tiek „švilpia“, nepakeliu fizinio krūvio“, – paaiškina ji.
Išmoko suvaldyti slogą
„Svarbiausia – ligą pažinti ir su ja susigyventi, žinoti, ko reikia saugotis, ir nuolat stiprinti organizmą“, – pataria A.Petrulaitienė.
Moteris išmoko suvaldyti net didžiausią savo priešą – slogą. Jei ji ir užklumpa, atliekant tam tikras procedūras praeina lengviau, be komplikacijų.
A.Petrulaitienė įspėja, kad josios būdas – ne gydytojų rekomenduotas, o pačios per ilgus praktikos metus atidirbtas, jai gelbsti, o kitam gali ir nepadėti.
„Kai tik pajuntu, kad nosis ima varvėti, kelis kartus per dieną avokado aliejumi suvilgau vatos tamponus ir jais gerai išvalau šnerves. Tas aliejus turi gydomųjų savybių, naudojamas odos ligoms“, – paaiškina ji.
Jei vis dėlto sloga įsitaiso, eina link sinusito, labai padeda tramažolių, liaudiškai vadinamų raskodnikais, arbata ir šilto pasūdyto vandens procedūros.
„Imu didelį švirkštą, pritraukiu sūraus šilto vandens, užkemšu vieną šnervę, o kitą įpurškiu taip smarkiai, kad skystis patektų į tarpuragį. Tą patį darau ir su kita šnerve. Kartoju ryte ir vakare. Iš karto palengvėja“, – patirtimi dalijasi astmininkė.
Kai užeina sausas kosulys, moteriai gelbsti bičių duonelė su medumi, trečią dieną imama atsikosėti, nebebūna spazmų.
Kaip imunitetą ir visą organizmą stiprinančią priemonę A.Petrulaitienė jau 20 metų vartoja ryklio taukus. Tą preparatą rekomendavo gydytojai, esą ryklio taukai gelbsti sergant įvairiomis pūlinėmis ligomis.
Juos moteris atsisiunčia iš Naujosios Zelandijos, užsisakiusi internetu.
„Ten kainuoja penkis kartus pigiau nei čia“, – paaiškina, kodėl iš taip toli siųsdinasi.
Alergija tyko įerzinto organizmo
„Astma – civilizacijos problema, žmonės dabar visur naudoja begalę chemijos“, – sako buvusi chemikė.
Tos sintetinės medžiagos nuolat dirgina organizmą, o kai visa įerzinta, daug greičiau vystosi alergijos, sukeliančios astmos priepuolius.
„Viena moteris namie nelaiko jokių gėlių, nes yra alergiška kambariniams augalams. Tiksliai nežino kokiems, bet geriau apsidraudžia“, – pasakoja, kokie būna atvejai.
Jei žmogus alergiškas gyvūnams, jam priepuolį išprovokuoti gali ir bendravimas su gyvūną laikančiu žmogumi, nes alergenai įsigeria į rūbus.
„Su anūku užėjome pas žmones, kur buvo šuo. Nepraėjus nė valandai vaikas kosėjo, čiaudėjo, akys paraudo, ėmė bėgti ašaros“, – aiškina, kaip greit vystosi alerginė reakcija.
Anot A.Petrulaitienės, astmininkui svarbiausia niekur neiti be vaistų.
„Būdavo, nepasiimu medikamentų ir vien nuo žinojimo, kad jų neturiu, man jau pasidaro negera“, – iliustruoja, koks svarbus psichologinis momentas.
Astmininkams yra sudarytas ir kvėpavimo pratimų kompleksas, kuriuos rekomenduojama daryti nuolat.
Apie ligas nė žodžio
Astmininkų bendrijai „Hipoksija“ šiuo metu priklauso 80 narių.
Anksčiau, kai organizacija gaudavo finansavimą pagal projektus, jų buvo apie 200.
Dabar finansavimas skiriamas tik neįgaliųjų draugijoms, o astmininkai tokiai kategorijai nebepriskiriami, nes yra paveikių vaistų, liga gydoma.
„Dabar iš invalidumo jokios naudos, vaistai skiriami pagal ligas, nuolaidos transportui – pagal amžių“, – sako A.Petrulaitienė.
Dabartiniai „Hipoksijos“ bendrijos nariai – kelionių entuziastai. Ligos suvienyti panevėžiečiai kartu yra apvažiavę beveik visą Europą, šiemet visu būriu ruošiasi vykti į Bavariją.
„Būna, žmonės pasako, kad į organizaciją nenori įsirašyti, nes teks kalbėti apie ligas. O mes apie astmą niekad nekalbam. Kokia būtų kelionė, jei viens kitam pasakotume savo bėdas?“ – sako A.Petrulaitienė.
