Tą tvirtina ir TV8 televizijos laidos „Sveikatos medis“ vedėja, gydytoja Irena Pivoriūnienė, atvirai prabilusi apie savo pačios sveikatos problemas ir natūralius kovos būdus su jomis.
Jau daugiau kaip keturis dešimtmečius televizijoje dirbanti gydytoja Irena Pivoriūnienė yra išties nepavaldi laikui, o jos energingumo galėtų pavydėti net ir gerokai jaunesni. Tačiau bėgantys metai atneša ir savus sveikatos rūpesčius, su kuriais susiduria net ir patys medikai.
Šį sekmadienį laidoje „Sveikatos medis“ jos vedėja atvirai prabils ir apie savo pačios ligas bei natūralias priemones, kurias renkasi kovoje su negalavimais.
„Apie savo ligas nėra labai malonu kalbėti, tačiau aš esu viena iš tų daugelio Lietuvos gyventojų, kuriems buvo pašalinta tulžies pūslė. Ir pasak mokslo, kuomet organizme nebėra šio organo, žarnynas kenčia, nes tulžis tiesiai patenka į žarnyną, o ne į pūslę kaip rezervuarą.
Todėl tenka labai rūpintis žarnynu“, – laidoje atviraus gydytoja.
Žarnynas sudaro didžiulę dalį žmogaus organizmo, į kurį sugulę beveik 9 metrai žarnų, o jose įsikūrę daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių.
Gerųjų bakterijų žmogaus organizme yra apie du kilogramus ir didžiausias jų aktyvumas vyksta storojoje žarnoje. Šios bakterijos būtent ir įtakoja žmogaus savijautą bei imuninės sistemos veiklą.
„Žarnynui kasdien yra reikalingos 8 stiklinės vandens, nes tai yra pagrindinė vidurių užkietėjimo profilaktika. O jeigu maistas tinkamai nesuvirškinamas, jis tinkamai ir nepasišalina, kartu nepašalindamas ir blogųjų bakterijų, kurios patenka į kraujotaką, o į iš ten – į visus organus“, – teigs I. Pivoriūnienė.
Tam, kad žarnynas veiktų nepriekaištingai, patariama stebėti, ar organizmas gauna pakankamai skaidulinių medžiagų. Suaugusiajam jų reikėtų suvartoti apie 25-30 g per dieną. Deja, lietuviai jų suvartoja nepakankamai.
Pasak vaistininkų, labai svarbu palaikyti gyvybingumą virškinamajame trakte gyvenančių žarnyno bakterijų, kurios padeda virškinti maistą ir užtikrinta gerą mikrobiotos balansą.
„Labai svarbu, jog žarnynui netruktų 5 rūšių pieno rūgšties bakterijų, bifido ir lakto bakterijų, kurios virškinamąjį traktą papildo mikroorganizmais ir tokiu būdu palaiko žarnyno mikrofloros balansą.
Gerosioms bakterijoms reikalingas maistas, tai yra skaidulinės medžiagos, kurių yra gausu rūpaus malimo miltų kepiniuose, pilno grūdo miltų duonoje, rūpių kruopų košėse.
Skaidulų šaltinis yra ir baltųjų gysločių luobelės, kurios gali normalizuoti žarnyno turinio apimtį, nes sugeria didelį kiekį vandens ir suformuoja minkštą, gelio pavidalo masę. Taip pat palengvina žarnyno turinio judėjimą žarnynu ir pagerina pasišalinimą iš jo“, – laidoje pasakos vaistinės vedėja Virgilija Bečelytė.
Tačiau ne visus produktus galima valgyti žalius arba jų valgoma nepakankamai, todėl į pagalbą ateina maisto papildai, su augalinės kilmės virškinimo fermentais, kurie papildo mitybą pakankamu ląstelienos kiekiu bei pagerina virškinimą.
„Asmeniškai aš renkuosi natūralios sudėties maisto papildus. Vartoju jį visada prieš valgį, jis malonaus skonio, išsimaišau su vandeniu. Žinau, jog mano žarnynas yra tuo patenkintas, o tuomet patenkinta ir aš.
Juk jeigu žarnynas gerai veikia, jame pradeda gamintis laimės hormonas. Be to, jame puikiai gaminasi imuninės sistemos ląstelės. Sveikas žarnynas tikrai yra labai svarbus ir nuotaikai, ir sveikatai, ir imuninei sistemai“, – laidoje teigs I. Pivoriūnienė.
Siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų sveikatą, jau ne vienerius metus vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Nors programa skirta žmonėms nuo 50 metų, gydytojai gastroenterologai užsimena, jog žarnyno vėžiu gali sirgti ir jaunesnio amžiaus žmonės.
Tai ypač lemia jautri žarnyno reakcija į stresą, o vienas iš netiesioginių faktorių prisišaukti storosios žarnos vėžį gali būti net ir nuolatinis vidurių užkietėjimas dėl netinkamos mitybos ar gyvenimo būdo.
„Šiuo vėžiu gali sirgti ir jaunesni žmonės, tačiau iš esmės didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnų ligomis.
Jie yra didesnėje rizikoje sirgti storosios žarnos vėžiu, ypač jeigu jau turi opinį kolitą ar Krono ligą. Taip pat 5% žmonių gali paveldėti sirgti storosios žarnos vėžiu“, – laidoje pasakos NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyresnioji ordinatorė, gastroenterologė gyd. Inga Kildušienė.
Kaip tinkamai prižiūrėti dantis jiems nepakenkiant?
Laidoje „Sveikatos medis“ žiūrovų laukia ir itin įdomi tema apie burnos mikroflorą. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog burnos mikrofloroje yra ir gyvybiškai svarbių gerųjų bakterijų, kurias būtina saugoti.
„Jeigu seniau mes buvome įsitikinę, jog kontroliuoti bakterijų kiekį burnoje yra gerai mažinant jų kiekį, tai yra valant mechaniškai, valant tarpdančius, naudojant skalavimo skysčius, tai šiandien vis dažniau suprantame, kad per didelis bakterijų skaičiaus mažinimas su cheminiais preparatais iš tiesų nėra naudingas ilgalaike prasme“, – laidoje pasakos burnos higienos asociacijos vadovė Gitana Rėderienė.
Anot dvidešimt metų periodontologijos srityje dirbančios gydytojos Sigitos Balčiūnaitės, bene kiekvienas žmogus per gyvenimą susiduria su dantenų ligomis. Pirmieji šių negalavimų simptomai būna gana akivaizdūs, todėl svarbu jų neignoruoti ir laiku kreiptis į odontologą.
„Pirmasis ir ryškiausias požymis – dantenų kraujavimas. Pacientai skundžiasi, jog dantenos kraujuoja jas valantis, po nakties randa burnoje kraujo. Taip pat tai gali lydėti skausmas, dantenų paraudimas ar blogas kvapas iš burnos“, – teigs gyd. S. Balčiūnaitė.
Filantropas britų mokslininkas, prisidedantis prie Alzheimerio fondo Lietuvoje
85-erių metų britų mokslininko, chemiko ir toksikologo Mervyno Richardsono pirmoji žmona Beryl sirgo sunkia Alzheimerio liga. Vardan jos sveikatos, vyras pradėjo didelę kovą su Didžiosios Britanijos sveikatos institucijomis, jog gautų tinkamą vaistą savo žmonai.
Šio sekmadienio laidoje – atviras ir filmo scenarijų primenantis pono Mervyno pasakojimas.
„Deja, bet dėl Berylės būklės teko nutraukti ilgametį darbą su Jungtinėmis Tautomis, nes turėjau ja rūpintis. Man pavyko gauti jai tinkamus vaistus. Ji juos vartojo iki pat savo mirties, buvo pakankamai gyvybinga, suvokė aplinką, tik negalėjo vaikščioti“, – savo istoriją laidoje pasakos M. Richardsonas.
Ponas Mervynas jau gerą dešimtmetį gyvena Lietuvoje su antrąja savo žmona, lietuve Anolda.
Tačiau puikiai suprasdamas su kokiais sunkumais susiduria sergantieji Alzheimerio liga ir jų artimieji, jis nusprendė ženkliai prisidėti prie Lietuvoje veikiančio Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos ir paramos fondo.
„Alzheimerio ligą galima įveikti keliais būdais – vaistais, kurių mokslas iki galo dar neišrado, jie tik šiek tiek pristabdo ligos progresą, valstybės pagalba, medicinine slauga ir, žinoma, labdaros fondais, kurie taip pat daro didelį indelį.
Tačiau fondams labai svarbūs tokie žmonės kaip Mervynas, kurie nusprendžia savo gyvenimo įdirbį padovanoti žmonėms, kuriems to labai reikia“, – didžiausią padėką Mervynui skirs fondo vadovas Kęstutis Mozeris.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka Lietuvos aklųjų bibliotekai
Šį sekmadienį laidoje „Sveikatos medis“ padėka keliaus Lietuvos aklųjų bibliotekai ir prie jos veiklos prisidedantiems bendraminčiams.
Ši įstaiga aktyviai prisideda prie žmonių, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, švietimo, kultūros, ugdymo bei aktyviniai skatina silpnaregių ir aklųjų integraciją į visuomenę.
„Kartais mūsų įstaigos pavadinimas klaidina, nes paslaugas teikiame ne tik netekusiems regėjimo, bet ir žmonėms su silpna rega, žmonėms, kurie dėl fizinės negalios negali skaityti knygos, taip pat dėl raidos sutrikimų ar net dėl mokymosi sunkumų.
Priimdama šią padėką norėčiau padėkoti ir mūsų skaitytojams, nes jie yra dideli mūsų palaikytojai ir įkvepėjai“, – gražius žodžius dalins Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė.
Kaip atpažinti periodontitą, kaip neapsunkinti savo žarnyno ir padėti jam sklandžiai veikti, kur ieškoti pagalbos susidūrus su Alzheimerio liga bei jautrios padėkos iš silpnaregių bendruomenės už audio knygas – visa tai jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.
