Vieną vakarą Lina su vyru išėjo pasivaikščioti į miestą, manydami, kad gavę fizinio krūvio ne tik geriau miegos, bet ir virškinimas bus geresnis.
Tačiau grįžę po poros valandų pasivaikščiojimo pasijuto blogai, nors valgė tik prieš išeidami iš namų ir tarsi turėjo išvaikščioti kalorijas.
Vyras irgi kartojo, kad jaučiasi prastai. Namuose turėjo mineralinio vandens, anglies tablečių – tai atrodė greičiausia pagalba. Bet šios priemonės nepadėjo. Tik toliau pūtė pilvą, skaudėjo skrandį.
„Nuėjau miegoti skaudamu skrandžiu, net gulint skaudėjo. Tą naktį ne tik nemiegojau, kenčiau skausmus, bet ir kelis kartus vėmiau. Vyras irgi vėmė.
Rytą atsikėliau bluosto nesudėjusi. Visą laiką pykino, bet nusprendžiau važiuoti į darbą bent porai valandų.
Jaučiausi klaikiai dėl nuovargio, nuolatinio pykinimo ir galvos, nugaros, viso kūno skausmo. Po poros valandų sugrįžau namo jau turėdama 39 laipsnius temperatūros“, – prisiminė Lina.
Kai tik pasireiškė šie simptomai, ji iškart pagalvojo, kad apsinuodijo, nes nuolat valgo paskubomis ir tai, kas pakliūva po ranka.
Šeimos gydytoja, išgirdusi simptomus, iš pradžių irgi įtarė apsinuodijimą. Kadangi abiem sutuoktiniams buvo pakilusi temperatūra, juos nuolat pykino, gydytoja išrašė vaistų ir liepė gerti daug skysčių, taip pat pelynų (karčiųjų kiečių) arbatos.
„Dvi dienas tiesiog miegojau ir gėriau vandenį, negalėjau žiūrėti į maistą, pykino net nuo vandens. Tiktai trečią dieną nukrito temperatūra.
O sekmadienį, praėjus penkioms dienoms nuo ligos pradžios, išgėrusi puodelį kavos nebepajutau pykinimo“, – prisiminė moteris.
Blogai jautėsi ne tik Lina su vyru, bet ir su pora gyvenantis jos brolis. Tiesa, vyrams liga praėjo lengviau – pykino tik pirmą vakarą, todėl jie viską suvertė paprasčiausiam apsinuodijimui, nors, anot Linos, tai mažai tikėtina, nes visi trys prieš tai pietavo atskirai.
Lina nustebo, kad ji taip sunkiai sirgo, nes šiaip žarnyno veikla nesiskundžia, net tolimose kelionėse dėl virškinimo nekyla jokių problemų.
„Gydytoja sakė, kad bakteriją dėl nusilpusio imuniteto pasigavau mieste, iš kitų žmonių. Esą daug pacientų šiuo metu skundžiasi tuo pačiu. Todėl rekomendavo bent tris dienas niekur neiti iš namų ir bakterijų neskleisti“, – kalbėjo moteris.
Santaros klinikų vaikų ligų gydytoja Božena Paškevič pasakojo, kad tokio ligos pavadinimo kaip „skrandžio gripas“ nėra.
„Tai labiau buitinis pavadinimas, kilęs iš anglų kalbos, kur paprastai vartojamas „Stomach flu“ pavadinimas.
Paprastai taip vadinama paprasčiausia virusų sukelta žarnyno infekcija. Skrandžio arba žarnyno gripu ji vadinama greičiausiai todėl, kad dažniau ja susergama tuo pat metu, kai būna gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcinių ligų pakilimas“, – paaiškino gydytoja.
B.Paškevič priminė, kad žarnyno virusų yra begalė. Tai ir rotavirusai, norovirusai, adenovirusai, astrovirusai ir panašiai.
Rotavirusas – labiausiai pasaulyje paplitęs patogenas, sukeliantis sunkią ūminę diarėją kūdikiams ir mažiems vaikams.
Dažniausiai užsikrečia vaikai iki penkerių metų, tačiau didžiausiais sergamumas yra tarp vaikų iki dvejų metų.
Taip pat pavojinga tai, kad suserga ir patys mažiausi šeimos nariai – vos kelių mėnesių kūdikiai, jiems ligos eiga pati sunkiausia ir audringiausia.
Dažniau rotavirusas pasireiškia šaltesniu metu, nes tada vaikai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, tad yra didesnė tikimybė užsikrėsti vieniems nuo kitų.
Visos žarnyno infekcijos prasideda staigiai.
Tėvai pastebi, kad vaikai pasidaro irzlūs, neramūs, atsisako valgyti, nelabai nori gerti, suprastėja jų apetitas. Ir tuomet staiga naktį pradeda vemti, viduriuoti, karščiuoti.
„Karščiuoja iki 90 proc. ligonių. Karščiavimas gali būti įvairaus intensyvumo – nuo subfebrilaus (37,5 °C) iki 39 °C ar net aukštesnės temperatūros – ir trunka 3–4 dienas.
Paprastai šiuos simptomus lydi pilvo skausmai, spazmai, gurguliavimas, vangumas“, – pasakojo gydytoja.
Žarnyno infekcijomis dažniau serga vaikai, bet jos lengvai persiduoda ir suaugusiesiems, netgi tiems, kurie vaikų neturi.
„Suaugę žmonės taip pat joms yra imlūs. Neretai jomis serga arba visa šeima, arba dauguma jos narių. Neseniai skyriuje gydytas virusine žarnyno infekcija sergantis vaikas. Jį slaugiusi mama irgi susirgo.
Atvažiavo slaugyti močiutė taip pat užsikrėtė ir susirgo. Baigėsi tuo, kad vaiką išleidome namo su promočiute, nes tėtis irgi blogai jautėsi – atvažiavo tik pasiimti“, – vardijo B.Paškevič.
Neturintys vaikų žarnyno infekcijomis paprastai užsikrečia viešose vietose.
Gydytoja pastebėjo, kad tiems, kurie retai susiduria su žarnyno infekcijomis, pirmasis susirgimas paprastai būna sunkesnis.
Ypač sunkiai serga vyresnio, senyvo amžiaus žmonės ir turintys imunodeficitą, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.
Susirgusiems žarnyno infekcija B.Paškevič patarė gerti kuo daugiau skysčių. Geriausia nusipirkti vaistinėje rehidrono, papildyto elektrolitais. Gazuoti mineraliniai gėrimai netinka, nes juose per daug elektrolitų, o paprastame vandenyje jų visai nėra.
„Gerti reikia mažais gurkšniais, iš lėto – kad nebūtų atvirkštinio efekto, kai geriant supykina“, – pamokė medikė.
Jeigu suserga krūtimi maitinamas vaikas, B.Paškevič žindymo rekomendavo nenutraukti, gal tik šiek tiek sumažinti, atsižvelgiant į vaiko būklę. Maitinimas pienu – lengvinanti aplinkybė, kol vaikas geria pienuką – jam atsikuria skysčių kiekis.
„Jeigu jo mama irgi suserga, ji ne tik vemia, viduriuoja, karščiuoja, bet ir papildomai netenka skysčių maitindama vaiką. Tokiu atveju reikėtų gerai pasvarstyti, ar maitinti vaiką krūtimi, atsižvelgiant į savo pačios būklę“, – patarė B.Paškevič.
Paprastai vienas pirmųjų klausimų gydytojams būna, ką ir kada valgyti susirgusiems žarnyno infekcija.
„Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į vaiko būklę ir maitinimą apriboti. Jeigu vaikas pats paprašo, galima duoti, bet jeigu nenori, per prievartą nesiūlyti.
Reikėtų apriboti sūrų, riebų, rūkytą maistą, vengti vaisių, daržovių, duoti daugiau sausų produktų, džiūvėsėlių, trapučių. Galima valgyti grikių, ryžių, avižinę, net bulvių košę. Aišku, košės turėtų būti dietinės, išvirtos be pieno. Galima suvalgyti ir lengvo sultinio.
Kisielius irgi neblogai, nes tai yra skystis, nors ir tirštesnis, bet gana saldus – vaikai noriai jį geria“, – sakė gydytoja.
B.Paškevič prisiminė dažną mitą, kad žarnyno infekcijas, vos pasireiškė pirmieji simptomai, reikėtų gydyti geriant daug gazuotų gaiviųjų gėrimų.
„Tai netiesa. Žmonėms gal smagu gerti tokius gėrimus – mat jie saldūs ir atrodo skanesni negu gastrolitas“, – šyptelėjo medikė.
Norintiems apsisaugoti nuo infekcijos gydytoja pirmiausia patarė laikytis rankų higienos: pasirūpinti, kad vaikai jas nusiplautų kaskart grįžę iš lauko, vaikų darželio.
Taip pat rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš gaminant valgį.
Jeigu susirgo šeimos narys, vertėtų papildomai nuvalyti drėgnu skudurėliu kietus paviršius, rankenas ir panašiai.
Viešosiose vietose esančiuose vaiko ir mamos kambariuose nederėtų dėti panaudotų sauskelnių ant vystymo stalo, iškart jas išmesti į šiukšlių dėžę, kad nebūtų skleidžiamas užkratas.
