Tačiau viena liga nusineša netgi daugiau gyvybių, nei vėžys. Tai – cukrinis diabetas.
Cukrinis diabetas neretai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, tačiau kas antras žmogus nė neįtaria, kad juo serga.
Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė profesorė Birutė Žilaitienė portalui lrytas.lt papasakojo, kada galima įtarti sergant šia liga.
– Kada žmogus gali įtarti, kad serga cukriniu diabetu?
– Išskiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai. Priežastys, kodėl vieno ar kito tipo diabetu žmogus suserga, skiriasi.
1 tipo cukrinis diabetas sudaro 10 proc. visų sergamumo atvejų. Juo susergama, kai organizme pradeda gamintis medžiagos, puolančios savus organus, pažeidžiama kasa ir ji nustoja gaminti insuliną.
Mokslas neturi aiškių atsakymų, kas lemia 1 tipo diabeto atsiradimą, tačiau dažniausiai šio tipo diabetu susergama jauname amžiuje – iki 20–25 metų. Sergantieji pirmo tipo cukriniu diabetu negali gyventi be insulino injekcijų.
2 tipo cukrinis diabetas sudaro 90 proc. visų sergamumo atvejų. Šiam tipui būdingas progresuojantis insulino trūkumas ir jo pasisavinimo sutrikimas.
Ligos pradžioje insulino kiekis pakankamas, tačiau ligai progresuojant jo gamyba sutrinka. Pagrindiniai rizikos veiksniai – netinkamas gyvenimo būdas ir viršsvoris.
Didžiausią riziką susirgti antrojo tipo diabetu turi 40–59 metų amžiaus žmonės. Tiesa, susirgus 2 tipo cukriniu diabetu, liga gali būti kontroliuojama: svarbu gyventi aktyviai, sveikai maitintis ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą.
Tinkami medikamentai gali beveik 40 proc. sumažinti 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms gresiančių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų riziką.
– Kada vertėtų pasitikrinti, ar nesergama šia liga?
– 2019 metais, ko gero, pirmąkart taip aktyviai skirtingų sričių sveikatos priežiūros profesionalai – Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos endokrinologų draugija ir Lietuvos diabeto asociacija – suvienijo jėgas, kad skleistų žinią, galinčią išgelbėti gyvybes.
Pradėjome edukacinę kampaniją „Cukrinė širdis“, kuria norime atkreipti visuomenės dėmesį į grėsmę, kurios visuomenė kol kas nesupranta.
Žmonės dažnai nesitikrina savo sveikatos, nežino apie ligą, todėl negali jos kontroliuoti. Sergančiųjų cukriniu diabetu statistika neatspindi realybės.
Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, vienam iš dviejų suaugusiųjų, sergančių cukriniu diabetu, liga yra nediagnozuota, o negydomas cukrinis diabetas – svarbus rizikos veiksnys, skatinantis širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Šios ligos yra dažniausia žmonių mirties priežastis Lietuvoje.
Pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje periodiškai rekomenduojame visiems, tačiau išskirtinį dėmesį tam turėtų skirti asmenys nuo 40 metų, kurie turi antsvorio, kurių šeimoje yra sergančių antro tipo cukriniu diabetu. Lietuvoje cukrinis diabetas 1,3 karto dažniau diagnozuojamas moterims negu vyrams. Papildomi rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, yra nėščiųjų diabetas ir gimdymas, kai naujagimio svoris viršija 4 kilogramus.
Beveik pusė sergančiųjų cukriniu diabetu yra 40–59 m. amžiaus asmenys. Vyresniems negu 60 metų pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvenimo trukmė vidutiniškai sutrumpėja 12 metų, palyginti su sveikais asmenimis.
Daugiau negu du trečdaliai 65 metų ir vyresnių žmonių, sergančių cukriniu diabetu, miršta nuo širdies ligų, o kas šeštas – nuo insulto.
– Kas lemia nenorą pasitikrinti, ar nesergama cukriniu diabetu?
– Priežastys, kodėl žmonės nenori tikrintis sveikatos ir, ar neserga cukriniu diabetu, gali būti pačios įvairiausios. Problema greičiausiai yra kompleksinė: vieni tam neva neturi laiko, kiti galvoja, kad liga juos aplenks, treti galbūt mano, kad jei ir serga cukriniu diabetu, verčiau apie tai nežinoti. Tai – didelė klaida.
Žmonės turi suprasti, kad sergant cukriniu diabetu ir nesigydant mirštama ne nuo per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet dėl komplikacijų, dažniausiai – širdies ir kraujagyslių ligų.
Tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis diabetu sergančiam žmogui yra net 80 proc. didesnė nei diabetu nesergančiam tokio pat amžiaus žmogui. Todėl apie tai, kad serga cukriniu diabetu, pacientai neretai sužino iš kardiologų, pas kuriuos patenka skųsdamiesi skausmais krūtinėje, dusuliu (tai krūtinės anginos ir širdies nepakankamumo simptomai), o neretai atsiduria ir intensyvios terapijos skyriuje, išsivysčius miokardo infarktui.
Naujausi duomenys rodo, sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didesnis negu nuo vėžio.
– Kokie yra šios ligos simptomai?
– Sergantys 2 tipo diabetu kenčia nuo padidėjusio cukraus kiekio kraujyje. Nuolatinis cukraus kiekio kraujyje perviršis kenkia akims, kepenims, nervų ląstelėms, kraujagyslėms ir širdžiai.
Dažniausiai sergančius ima kamuoti varginantis troškulys, dažnas noras apsilankyti tualete, tirpstančios galūnės, nuovargis, pablogėja rega. Tiesa, kadangi simptomai pasirodo kasdieniai ir nesusiję tarpusavyje, iškart diagnozuoti ligą pavyksta anaiptol ne kiekvienu atveju.
Tiesa, svarbu dėmesį atkreipti ne tik į savo sveikatą, bet paraginti savimi pasirūpinti ir artimuosius.
– Kaip kontroliuojamas cukrinis diabetas?
– 2018 metai pakeitė požiūrį į diabeto gydymo pobūdį pasaulyje ir Lietuvoje. Dviejų įtakingiausių diabeto organizacijų EASD (Europos cukrinio diabeto studijų grupės) ir ADA (Amerikos diabeto asociacijos) gairėse buvo pateikta rekomendacija 2 tipo cukrinio diabeto gydymui skirti preparatus, kurių nauda, mažinant kardiovaskulinių įvykių ir mirštamumo riziką, yra įrodyta.
Taigi itin svarbi tapo ne tik gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, bet ir tinkamas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių valdymas. Tai arterinio kraujospūdžio, lipidų kiekio kraujyje kontrolė, tinkamas fizinis aktyvumas ir mitybos režimas, siekiant normalaus kūno svorio.
Paprastai kalbant, iki 80 proc. 2 tipo cukrinio diabeto atvejų galėtų būti išvengta tinkamai maitinantis, daugiau judant, mankštinantis, sumažinus kūno svorį, pagerinus gyvenimo sąlygas ir režimą, taikant tinkamas gydymo priemones.
– Kokiems žmonėms cukrinio diabeto rizika didžiausia?
– Jau minėjau rizikos grupes, tačiau norėčiau dar kartą akcentuoti, kad savo širdies būkle labai rizikuoja nutukę žmonės – nutukimas ir cukrinis diabetas lemia spartų širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą ir gyvybei grėsmingus kardiovaskulinius įvykius.
Svorio mažinimas gali sumažinti insulino koncentraciją ir padidinti jautrumą insulinui, sustabdyti angliavandenių apykaitos sutrikimų, taip pat ir cukrinio diabeto, progresavimą ir padėti išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų.
– Kaip sumažinti atsparumą insulinui?
– Cukriniu diabetu sergantis žmogus turi išmokti gyventi nuolatinėje kontrolėje. Diabetu sergantys pacientai dažnai ir reguliariai (kelis kartus per dieną) turi matuotis gliukozės koncentraciją kraujyje. Tokiems matavimams atlikti paprastai naudojami paciento kraujo mėginiai.
Atsparumą insulinui galite sumažinti palaikydami normalų kūno svorį, atsisakydami viršsvorio, tinkamai maitindamiesi, užsiimdami reguliaria fizine veikla. Venkite žalingų įpročių, streso ir reguliariai konsultuokitės su gydytojais.
