Tačiau iš tiesų daugeliu atvejų patys sau ligas diagnozuojame neteisingai. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytoja kardiologė Živilė Žymantienė tikina, kad didžioji dalis pacientų kreipiasi dėl skausmų krūtinėje, bet tik nedaugelis atvejų iš tikrųjų susiję su širdies ir kraujagyslių problemomis.
Tad kaip patiems atskirti, kada skausmas signalizuoja širdies ligą?
Kada skausmas širdies plote nesusijęs su širdimi?
Gydytoja Ž. Žymantienė sako, kad dauguma pacientų kardiologų kabinetuose apsilanko būtent su nusiskundimais dėl skausmų širdies srityje. Vis dėlto, vos penktadalio pacientų skausmą lemia širdies patologija, o didžiajai daliai žmonių būdingi skausmai, neturintys nieko bendro su kardiologinėmis problemomis.
Kardiologė sako, kad pacientai dažniausiai skundžiasi diegiančio, maudžiančio pobūdžio skausmu kairėje pusėje, kurį iš karto ima sieti su sutrikusia širdies veikla. „Norėčiau nuraminti primindama, kad širdies ligų sukeltas skausmas turi atsirasti krūvio metu. Jei skausmas atsiranda ramybėje arba krūvio metu, bet nėra stiprėjantis, neverčia sustoti, tai jis susijęs su kitomis sveikatos problemomis“, – tikina Ž. Žymantienė.
Be to, širdies skausmui nebūdinga padėtis – jei skausmą jaučiate būdami vienoje padėtyje, o ją pakeitus skausmas sumažėja, reikėtų problemos ieškoti kitur.
„Greičiausiai tokio skausmo priežastis slypi stuburo patologijoje. Gali būti iškrypęs stuburas, osteochondrozės procesas. Šios ligos gali atsirasti labai jauname amžiuje dėl nejudrumo, netaisyklingos laikysenos nuo vaikystės.
Širdies patologija, krūtinės angina susijusi su aterosklerozės procesu, todėl jauniems pacientams ši liga yra genetinė, nebent piktnaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis“, – teigia gydytoja.
Kita specialistės įvardijama priežastis, sukelianti skausmą krūtinėje – stemplės ir skrandžio ligos: „Stemplės skausmas lokalizuojasi už krūtinkaulio, jis yra deginančio pobūdžio, dažniau atsiranda atsigulus, gali varginti rėmuo, skausmas niekur neplinta. Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligos kaip uždegimas, opaligė, susijusios su mityba, atsiranda pavalgius arba atvirkščiai – pavalgius palengvėja. Taip pat būdingas aštraus, spazmuojančio pobūdžio skausmas.“
Kaip atskirti širdies ligos sukeltą skausmą?
Pasak Ž. Žymantienės, pagrindinis išskirtinumas, būdingas širdies kraujagyslių susiaurėjimui – krūtinės anginai – fizinio krūvio metu atsiradęs skausmas. Jis būna spaudžiančio, gniaužiančio, smaugiančio pobūdžio, gana intensyvus, verčiantis sulėtinti tempą ar sustoti.
„Pacientai pastebi, kad lipant laiptais, einant keliu ar įkalne, labiau paskubėjus atsiranda spaudimo jausmas už krūtinkaulio.
Šis skausmas dažnai lydimas oro trūkumo, todėl pacientams sunku paaiškinti, ar tai dusulys, ar skausmas. Skausmas krūtinėje gali niekur neplisti, bet dažnai išplinta į kairį petį ar kairę ranką, rečiau – į dešinę, taip pat į apatinį žandikaulį, liežuvį“, – sako kardiologė.
Retesnės krūtinės anginos skausmo formos, kai skausmas vargina epigastriumo srityje, vadinamojoje „duobutėje“, priduria gydytoja: „Toks skausmas gali būti lydimas pykinimo. Norėčiau pabrėžti, kad krūtinės anginos skausmas visada praeina tiesiog pastovėjus, pagulėjus. Jis užtrunka 5–10 min., daugiausia gali tęstis iki 30 min.“
Atsiradus krūtinės anginos sukeltam skausmui, efektyviai jį numalšinti gali nitroglicerinas – pacientas netrukus pradeda jausti palengvėjimą, o po 5–10 min. skausmas visai išnyksta. Jei nitroglicerinas nepadeda, juo gydytis toliau nereikėtų, nes greičiausiai skausmas nebuvo susijęs su širdies liga.
Anot specialistės, skausmą krūtinėje gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, širdies apvalkalo uždegimas – perikarditas.
„Tuomet skausmas aštraus pobūdžio, mažiau skaudės atsigulus ant kairio šono. Jis dažniausiai atsiranda po uždegiminio proceso. Jei prieš tai ligonis karščiavo, slogavo, skaudėjo gerklę, o po kelių dienų ar savaičių pajutote diegimą krūtinėje, dusulį, padažnėjusį plakimą, reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad padarytų elektrokardiogramą“, – pataria kardiologė.
Dažnas atvejis, kai pacientai, pajutę skausmą širdies srityje, ima baimintis miokardo infarkto. Tačiau Ž. Žymantienė pabrėžia, kad šios ligos sukeliamą skausmą su kitomis ligomis supainioti sunku: „Miokardo infarkto metu jaučiamas skausmas yra labai stiprus.
Pacientas blaškosi, jį išpila šaltas prakaitas, apima nerimas, jis gali laisvai judėti, sėstis, keltis, bet jam jokioje pozoje nepalengvėja, skausmas tik stiprėja. Įprastai skausmas toks stiprus, kad net kantriausi negali jo iškęsti. Tiesiog reiktų iškviesti greitąją pagalbą. Jei skausmas atsiranda ir praeina savaime, panikos kelti nederėtų.“
Tikrosios išvados – specialistų rankose
Bet kuriuo atveju gydytoja pataria pajutus skausmus krūtinėje nedaryti išvadų patiems, o skubiai pasitarti su gydytoju. Jis atliks reikalingus kardiologinius tyrimus, įvertins širdies darbą krūvio metu bei atliks kitus reikalingus papildomus tyrimus, kurie padės įvertinti nukrypimus nuo normos.
„Nedelsiant apsilankius pas gydytoją, diagnozė gali būti patikslinta ir tą pačią dieną. Labai svarbu, jei gresia miokardo infarktas, kad kuo greičiau būtų atlikta koronarografija.
Tai – intervencinė procedūra, kurios metu tiksliai įvertinami pakitimai širdies kraujagyslėse, o reikšmingos stenozės (susiaurėjimai vainikinėse arterijose) yra stentuojamos (išplečiamos). Ši procedūra dažnai vadinama „kraujagyslių valymu“.
Mūsų klinikoje procedūra atliekama vaistais dengtais stentais, kurie laikomi geriausiais. Tokia procedūra Vilniuje atliekama tik dviejose vietose“, – sako gydytoja.
Įprastai kardiologo apžiūros metu pacientui atliekama širdies echoskopija, krūvio mėginys, kraujo tyrimai, atliekama elektrokardiograma.
Kartais pacientui uždedamas Holterio aparatas, registruojantis elektrokardiogramą visą parą. Tai leidžia pacientui išlikti aktyviam, nes nereikia gultis į ligoninę.
