Kelmėje gyvenanti Ramunė Abrutienė didžiausia likimo dovana vadino sėkmingą operaciją, kuri buvo atlikta jos sūnui Aleksandrui. Moteris stengėsi neprisiminti tų laikų, kai prasidėjus vidiniam kraujavimui greitosios pagalbos automobilis gabendavo jos sūnų į reanimaciją.
Aleksandrui buvo atlikta ne viena operacija ir daug įvairių procedūrų taikant bendrąją nejautrą.
Pernai rugpjūtį atlikta išskirtinė kraujagyslių operacija padėjo paaugliui užmiršti daug nepatogumų.
Aleksandras gerai jaučiasi, nesiskundžia apetitu, pradėjo sportuoti, nors anksčiau nuo menkiausio susitrenkimo galėjo mirtinai nukraujuoti. Po operacijos paauglio gyvenimas pasidarė gerokai įvairesnis.
„Mums kur kas drąsiau išleisti sūnų į kelionę. Anksčiau būdavo neramu, nes jis turėjo didelę blužnį – jei būtų susitrenkęs, būtų nukraujavęs. Pasitaikydavo tokių dienų, kai sūnų reikėdavo skubiai gabenti į reanimaciją“, – pasakojo R.Abrutienė.
Į medikų rankas Aleksandras pateko sulaukęs 7-erių, kai šeimos gydytoja nustatė didelę mažakraujystę.
Įtarimai dėl sutrikusios žarnyno kraujotakos buvo patvirtinti Vaikų ligoninėje Vilniuje. Prieš 10 metų tokia liga sirgo apie 100 vaikų Lietuvoje.
Gydytojai įspėjo Aleksandro mamą, kad sulaukus paauglystės gali prasidėti vidinis kraujavimas. Taip ir atsitiko, kai vaikas viešėjo pas močiutę. Vėliau tokie priepuoliai ėmė kartotis, o tai reiškė, kad veninių mazgų atsirasdavo vis kitoje vietoje.
Kad prasidėjo vidinis kraujavimas, išduodavo pablogėjusi Aleksandro savijauta. Jam staiga pasidarydavo silpna, kamuodavo drebulys. Dėl įgimtos venų patologijos ne tik paauglys, bet ir jo mama jausdavosi taip, lyg gyventų ant ugnikalnio, kuris nežinia kada išsiverš.
Šiemet rugpjūtį pirmą kartą Lietuvoje kraujagyslių chirurgams Gediminui Vaitėnui ir Marijui Gutauskui pavyko atlikti sudėtingą operaciją nepilnamečiui, kuriam nustatyta portinė hipertenzija. Šiuo pacientu tapo Aleksandras.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai tokiai operacijai ruošėsi ne vienus metus.
Vilniečiams medikams pavyko ištaisyti gamtos klaidą – atkurti normalią kraujotaką. Dėl jos sutrikimo vystosi portinė hipertenzija. Šiai ligai būdinga tai, kad sutrinka portinė sistema.
Portinė hipertenzija tarp vaikų nėra dažna, bet pavojinga liga, nes sukelia netikėtą kraujavimą – jo laiku nesustabdžius grėstų mirtis.
Šią patologiją turinčius vaikus nuolat turi prižiūrėti gydytojai gastroenterologai, endoskopuotojai, chirurgai.
Pasaulyje jau keletą dešimtmečių medikai ieško naujų efektyvesnių chirurginių metodų atkurti fiziologinę žarnyno kraujotaką.
Įprastai dėl portinės hipertenzijos vaikai operuojami gerokai anksčiau, bet pastaruosius penkiolika metų dominavo kitoks gydymo metodas, todėl susidarė vyresnio amžiaus vaikų grupė.
Kad nepilnamečiai laiku gautų pagalbą, turi bendradarbiauti įvairių sričių specialistai: vaikų gastroenterologas, vaikų chirurgas, kraujagyslių chirurgas.
Nustatyti portinę hipertenziją yra sudėtinga – reikia įrodyti, kad kepenų viduje esančios venos yra geros, kad gerai veikia ir kepenys, būtina atlikti įvairius tyrimus, o tai užima daug laiko.
Gydytojas G.Vaitėnas pasakojo, kad sergantys portine hipertenzija vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jiems gresia vidinis kraujavimas iš stemplės varikozinių mazgų.
– Kuo ypatinga portinė hipertenzija? – paklausiau gydytojo G.Vaitėno.
– Pirmiausia turiu paaiškinti, kas yra portinė sistema.
Tai – kraujas, kuris iš žarnyno nukeliauja į kepenis, ten yra išvalomas ir patenka į bendrą kraujotaką.
Portinė hipertenzija prasideda dar naujagimystėje. Normaliai kraujas iš žarnyno turi nutekėti į kepenis, bet dėl įvairių priežasčių venose atsiranda kliūtis, todėl susidaro naujų apylankų.
Taip atsitinka, kai išveša venos pilve – prasideda venų varikozė. Tai liga, kuri būdinga ir kojų venoms.
Dvi pagrindinės vietos, kur venos išsiplečia, yra jungtys su tiesiąją žarna ir su stemple bei skrandžiu.
Iš pradžių vaikai gali nieko nejausti, bet sulaukę 4–6 metų gali vemti krauju, gali būti kraujo išmatose, nes kraujuoja iš varikozinių mazgų.
Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai dėl tokios patologijos vaikai mirdavo. Dabar yra gera endoskopinė priežiūra – jeigu vaikai laiku patenka į ligoninę, kraujavimas sustabdomas.
Blogybė ta, kad tai nepašalina ligos priežasties, nes varikozinių mazgų atsiranda kitoje pilvo vietoje.
Gydymas vaistais taip pat nepašalina ligos priežasties, nors pavyksta šiek tiek sumažinti kraujavimo pavojų.
– Ar tai reiškia, kad vaikui augant jo būklė blogėja?
– Kurį laiką Lietuvoje chirurginis gydymas nebuvo pirmas pasirinkimas šiai ligai gydyti.
Anksčiau būdavo daromos tokio pobūdžio operacijos, kai kraujas, kuris neturi kur nutekėti iš žarnyno, sujungiamas su bendra venine kraujotaka organizme.
Tokios operacijos privalumas – nelieka veninės varikozės žarnyne, o trūkumas – neišsivalęs kraujas kartu su bendra venine kraujotaka nukeliauja iki galvos smegenų ir vaikui gali išsivystyti encefalopatija.
Tai yra rimtas galvos smegenų pažeidimas dėl toksinių medžiagų.
Sovietiniais laikais tokios operacijos būdavo atliekamos tiems vaikams, kuriems jau prasidėjęs kraujavimas iš varikozinių mazgų. Nuo 2000-ųjų pasaulyje iš esmės pasikeitė požiūris į chirurginio gydymo galimybes, nes šiuolaikinės endoskopijos metodais įmanoma sustabdyti kraujavimą be operacijos.
Tačiau tai – tik laikinas sprendimas, nes varikozinių mazgų atsiranda kitoje vietoje.
– Kokią išeitį siūlo medicinos mokslas?
– 1992-aisiais pasaulyje buvo sukurtas naujas gydymo metodas, jo autorius – belgų gydytojas Jeanas de Ville’as de Goyet, kuris persodina donoro kepenis. Jis pastebėjo, kad atlikus kepenų transplantaciją ligoniams išsivysto komplikacija, kuri būdinga vaikams nuo mažumės.
Persodinus donoro kepenis, dažnai užsikemša pagrindinė kepenų vena, per kurią kraujas patenka iš žarnyno į kepenis. Vena pakinta toje vietoje, kur ji būna susiūta, ir susidaro krešulys. Tai reiškia, kad vartų vena neveikia, bet yra sveikos kepenų viduje esančios kitos venos.
Buvo pasiūlytas toks metodas – kepenų kairėje skiltyje yra vadinamoji kišenė, prie kurios chirurgui įmanoma prieiti nežalojant kepenų audinio. Tai raištis, kuriuo vena kadaise buvo sujungta su bamba.
Prieš 17 metų donoro kepenis persodinantys chirurgai pasiūlė tokią išeitį – jei užsikemša vartų vena, apeikime šią kliūtį. Todėl buvo sumanyta prisiūti naują apylanką – tarp žarnyno venos ir kepenų venos.
Šią procedūrą vėliau pradėta taikyti vaikams, sergantiems portine hipertenzija.
– Ar visus sergančius vaikus įmanoma operuoti?
– Vidinės kepenų šakos turi būti nepažeistos. Vadinasi, vaikų kepenys turi būti geros, nes į neveikiančias kepenis nėra ko paleisti naujos kraujotakos. Atkūrus normalią žarnyno kraujotaką – tokią, kokia ir turėtų būti, mažėja varikoziniai mazgai, nėra pavojaus, kad išsivystys encefalopatija.
Galima sakyti, kad nauja operacija padeda pašalinti portinės hipertenzijos priežastį, vadinasi, vaikas gali pasveikti ir suaugęs neturėti jokių bėdų dėl kraujavimo iš stemplės varikozinių mazgų.
– Ar yra medicinos literatūroje duomenų, kaip klostosi išoperuotų vaikų gyvenimas?
– Tokių centrų, kuriuose chirurgiškai gydoma vaikų portinė hipertenzija, visame pasaulyje nėra daug. Šią procedūrą dažniausiai atlieka klinikos, kuriose persodinamos kepenys.
Iki šiol Lietuvoje vaikams nėra persodinamos donoro kepenys, tokios operacijos keliems vaikams iš Lietuvos buvo atliktos Lenkijoje.
Operacija pagerina daug įvairių rodiklių, nes sergant portine hipertenzija būna padidėjusi blužnis, sutrikęs krešumas, nualinta imuninė sistema.
Bet medicinos literatūroje iki šiol nėra sukaupta daug duomenų, kokią įtaką operacija turi nepilnamečio gyvenimo kokybei.
Reikėtų surinkti duomenis apie keliasdešimt tūkstančių ligonių, o nagrinėjant portinės hipertenzijos gydymo vaikams privalumus beveik neįmanoma surinkti tiek duomenų, nes tai – reta liga.
Per bambagyslę toksinai keliauja į kepenis
Vaikų ligoninės Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė Virginija Žilinskaitė priminė, kad portinė hipertenzija gali atsirasti keliais būdais.
Kartais ji yra kaip sindromas sergant sunkia kepenų liga, kai kraujo tekėjimas per kepenis yra komplikuotas dėl šio organo ligos sukeltų priežasčių.
Daug dažniau pasitaiko, kai vaikai jau gimsta turėdami nesveikas kepenų vartų kraujagysles, arba dėl infekcijos per bambagyslę toksinai patenka į kepenų kraujagysles.
Tokiu atveju susidaro trombų (kraujo krešulių), yra deformuojamas kraujagyslių spindis, sutrikdomas kraujo tekėjimas per kepenis ir padidinamas spaudimas kepenų vartų venos kraujagyslėse – taip atsiranda vadinamoji vartų venos, arba portinė, hipertenzija.
Japono išradimui – jau 40 metų
Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo kraujotakos ligų. Jos susijusios su kraujo sudėties, kraujo tėkmės, kraujagyslių būklės pokyčiais.
Vaistai nepadeda pakankamai pagerinti sveikatos, kad mažiau žmonių mirtų, todėl mokslas ir medicina nuolat ieško naujų natūralių būdų padėti žmogui.
Be gyvenimo būdo pokyčių, jau nuo 40 metų dėmesio ypač turi būti skiriama kraujo krešulių (trombų) susidarymo rizikai valdyti.
Ar žinojote, kad natokinazė – natūralus augalinės kilmės fermentas – sustiprina organizmo pajėgumą kontroliuoti kraujotaką? Dar 1980 metais šį fermentą atrado Japonijos mokslininkas Hiroyuki Sumas.
Nuo to laiko natokinazė tapo mokslinių tyrimų objektu ne tik Japonijoje, JAV, bet ir Lietuvoje.
Natokinazės fermentas ypatingas tuo, kad, priešingai nei kraują skystinantys vaistai, kraujotaką gerina ne tik arterijose, bet ir venose.
Tyrimų išvados patvirtina natokinazės naudą širdies ir kraujagyslių sistemai:
- stabdo trombų susidarymą arterijose ir venose
- ardo jau susidariusius trombus
- nežymiai mažina kraujospūdį
- gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne
Ypač naudinga natokinazę vartoti kartu su antioksidantais. Vienas stipriausių antioksidantų yra iš alyvuogių išgautas hidroksitirozolis. Jis padeda slopinti uždegimo procesus kraujagyslėse.
Natokinazės ir hidroksitirozolio derinys užtikrina natūralią kompleksinę kraujotakos kontrolę. Tokį derinį rekomenduojama vartoti tiems, kurie turi riziką susirgti kraujotakos sistemos ligomis.
