Kodėl mokslininkai taip mano? Gali būti, kad kalti – beta amiloidai, kurie taip pat sukelia Alzheimerio ligą ir demenciją. Tai rodo net dvi įrodymų linijos. Pirmoji – su beta amiloidų sankaupomis siejamus genus nešiojantys žmonės susiduria su didesne glaukomos rizika. Antroji įrodymų linija – glaukomą turinčių žmonių akyse ir smegenyse aptinkamas didesnis beta amiloidų kiekis nei įprasta.
Kitas tyrimas rodo, kad atviro kampo glaukoma dažniau kamuoja afrikietiško kraujo turinčius žmones (16,1 %), kai tolimųjų rytų azijiečius (9,9 %) ir europiečius (7,4 %) ši liga puola gerokai rečiau. Tai dar labiau sustiprina ne kartą įrodytą faktą, kad glaukomos pradžią nulemia genetiniai faktoriai. Deja, glaukomos tyrimai Afrikoje ir juodaodžių populiacijose kituose žemynuose vykdomi vangiai.
Kuo anksčiau prasideda glaukoma, tuo didesnė tikimybė, jog ją nulėmė genetiniai faktoriai. Tai yra labai svarbu, nes pagal tai galima nustatyti ir kitų šeimos narių riziką. Kita vertus, jei jūsų šeimoje kas nors serga glaukoma, jūsų rizika susirgti šia liga yra didesnė, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus žmogus susirgo pirmas.
Tačiau sugrįžkime prie šio naujo tyrimo – kodėl mokslininkai taip pabrėžia galimą glaukomos ir neurodegeneracinių ligų ryšį? Beta amiloidų kaupimasis organizme kol kas yra mįslė – mokslininkai negali atsakyti, kodėl smegenyse susidaro amiloidinės plokštelės ir kaip jų išvengti. Beta amiloidų vaidmuo glaukomoje išplečia šių tyrimų ratą ir gali padėti paneigti ar patvirtinti kai kurias su šias sankaupas nulemiančiais genais susijusias hipotezes.
Galiausiai, mokslininkai teigia, kad šis tyrimas atskleidė ir labai netolygų glaukomos pasiskirstymą – afrikietiškos kilmės žmonės atviro kampo glaukoma serga žymiai dažniau ir kol kas nežinome kodėl. Todėl reikalingi tolimesni išsamesni tyrimai.
