Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas bei gydytojas akušeris-ginekologas medicinos mokslų daktaras Gediminas Mečėjus „Žinių radijo“ laidos „Sveikatos kodas“ vedėjai Rimai Balanaškienei pasakojo, kad ne visų lytiškai plintančių infekcijų simptomai yra jaučiami.
Būna ir kuriozinių atvejų, kuomet lytiškai plintanti infekcija diagnozuojama klaidingai. Dėl to vos neiširo vienos G.Mečėjaus pacientės šeima.
Populiariausios lytiškai plintančios ligos
G.Mečėjus „Žinių radijo“ laidoje sakė, kad populiariausia Lietuvoje lytiškai plintanti liga yra gonorėja.
Mažiau populiari, kuri, kaip teigta sovietmečiu, buvo beveik išnaikinta, yra sifilis, dabar pasaulyje atgimstantis, tarsi feniksas iš pelenų.
Taip pat pasitaiko įvairios ligos, kurias sukelia netipiniai intraląsteliniai parazitai. Tarp jų yra chlamidiozė, mikoplazmozė, ureaplazmozė ir pan.
ŽIV užkrėtė darant permanentinį makiažą
Nors sifilis ir gonorėja yra senos kaip žmonija ligos, atsiranda ir naujų lytiškai plintančių infekcijų. Tarp jų – hepatitas C ir ŽIV. Pastaroji infekcija yra ypač klastinga, nes daug metų ja užsikrėtęs žmogus gali nieko nejausti.
„Kai žmonės sužino diagnozę, absoliuti dauguma iš pradžių tuo nepatiki, bando dar kartą išsitirti. Kas gali, nuvažiuoja tai padaryti į užsienį. Bet net ir vaistinėse galima nusipirkti savitikros testą“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Anot profesoriaus, tam, kad užsikrėstumei ŽIV, reikia arba turėti nemažai lytinių partnerių, arba vartoti švirkščiamus narkotikus. Kartais šią infekciją perduoda ir mama vaikui. Būna ir kitokių užsikrėtimo būdų.
„Estijoje jau buvo pora atvejų, kai asmuo buvo užkrėstas ŽIV, darant permanentinį makiažą“, – teigė S.Čaplinskas.
Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad vienas ŽIV infekuotas asmuo užkrečia keturis kitus, lygiai taip pat, kaip sergantis gripu. Tiesa, sergantieji gripu 4 kitus užkrečia per kelias dienas, o ŽIV infekuotas asmuo – per visą savo gyvenimą.
Beje, lytiškai plintančios infekcijos dabar yra dažnesnės. Tai, profesoriaus S.Čaplinsko nuomone, nulėmė šiuolaikinių žmonių elgesys: dabar jie turi daugiau santykių, dažniau keliauja iš vienos šalies į kitą, be to, turi silpnesnį imunitetą.
Statistika prieštarauja gamtai
Profesorius S.Čaplinskas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal statistiką Lietuvoje sifilio diagnozuojama daugiau, negu gonorėjos.
„Gamtoje taip negali būti! Pagal sukėlėjo biologiją turi būti atvirkščiai: turi būti daugiau gonorėjos“, – neabejojo S.Čaplinskas. „Gamtoje taip negali būti! Pagal sukėlėjo biologiją turi būti atvirkščiai: gonorėjos būti daugiau“, – neabejojo S.Čaplinskas.
Gydytojas G.Mečėjus paaiškino, kad gonorėja persiduoda daug greičiau ir lengviau.
„Kad sifiliu apsikrėstumei, reikia didesnės traumos: dažniausiai tai būna analiniai, homoseksualiniai santykiai. Pagaliau, juo apsikrečiama ne po kiekvienų lytinių santykių, o gonorėja apsikrečiama daug greičiau.
Tuo labiau, kad gonorėja mėgsta vienasluoksnį epitelį ir labai gerai plinta, pavyzdžiui, gimdos kaklelio kanale“, – kalbėjo gydytojas.
Pacientė nustebino
S.Čaplinskas spėjo, kad statistika rodo priešingus duomenis, nei būtų logiški, veikiausiai todėl, kad arba gonorėja dažnai lieka nediagnozuota, arba žmonės užsiima savigyda, kas gali lemti kitą blogį – atsparumą antibiotikais.
Pasaulio sveikatos organizacija jau ne pirmus metus skambina pavojaus varpais, kad vis dažniau aptinkama antibiotikams atspari gonorėja.
„Mes tokį atvejį prieš 5-7 metus turėjome ligoninėje. Moteris sirgo tipiška gonorėja, bet skyrus gydymą antibiotikais situacija negėrėjo. Nelabai padėjo ir operacija.
Duomenis siuntėme į laboratoriją, o po kelių dienų iš ten paskambino ir sako: „Tai yra gonorėja, kuri yra absoliučiai viskam atspari“.
Tada puolėme skaityti ir perskaitėme, kad yra gonorėjos padermės, kurios dėl labai paplitusių antibiotikų tampa jiems atsparios.
Kaip bebūtų keista, ta moteris po dar vienos laparoskopijos pasveiko. Bet tas sveikimas truko apie porą savaičių“, – prisiminė daktaras G.Mečėjus.
Dažna nevaisingumo priežastis
Gydytojas G.Mečėjus įspėjo: net ir pasveikus nuo gonorėjos lieka įvairios sąaugos, užanka kiaušintakiai, prasideda mažojo dubens ligos, dėl kurių vaisingo amžiaus moteris negali pati savaime pastoti.
S.Čaplinskas pridūrė, kad nevaisingumą lemia ir chlamidiozė, kuria sergamumas turėtų būti dar didesnis negu gonorėja.
„Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad maždaug apie 15 proc. moterų nevaisingumo priežastis gali būti chlamidiozė, kurios klinika dar švelnesnė, ją gali būti dar sunkiau pastebėti.
Vėlgi, moksliniai duomenys rodo, kad Lietuvoje apie 7 proc. turėjusių lytinių santykių moterų iki 25 metų buvo infekuotos chlamidioze. Dažnai ji gali praeiti ir organizmas pats atsikratyti tų mikroorganizmų, bet jeigu tai nepavyksta pavojus išlieka didelis“, – įspėjo profesorius.
Pirmasis simptomas – išskyros
Kai kurių lytiškai plintančių ligų simptomai pasireiškia tik po kurio laiko, pavyzdžiui, praėjus mėnesiui ar dar ilgesniam laikui.
Nors įprasta manyti, kad prezervatyvai padeda apsisaugoti nuo šių ligų, bet taip nėra visada. Todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir kreiptis į gydytoją.
Pirmasis lytiškai plintančių ligų simptomas: iš makšties pradėjusios tekėti gausios, balkšvai-pilkšvos išskyros, kurių nėra buvę anksčiau.
Jeigu tai gonorėja, sukyla temperatūra, apima skausmas, karščiavimas.
„Labai dažnai dėl pilvo skausmų gonorėja painiojama su žarnyno infekcija“, – pastebėjo gydytojas G.Mečėjus.
Vyrams, užsikrėtusiems lytiškai plintančiomis ligomis, atsiranda problemų su prostata, išskyrų iš šlaplės ir įvairūs nemalonūs pojūčiai šlapinantis, lytinio akto metu. Netgi gali kilti tam tikrų potencijos sutrikimų, kai vyrai arba baigia aktą per anksti, arba skundžiasi, kad kažkas nepavyko.
„Pagrindinis simptomas yra diskomfortas pilvo apatinėje dalyje, maždaug apie tą vietą, kur yra prostata“, – kalbėjo gydytojas G.Mečėjus.
Po gimdymo – kaltinimai vyrui
Beje, diagnozuojant lytiškai plintančias ligas nutinka ir kuriozinių atvejų.
Gydytojas G.Mečėjus prisiminė, kaip moteriai po gimdymo atlikti būtini kraujo tyrimai parodė, kad ji yra užsikrėtusi sifiliu.
Dėl to moteris suskubo kaltinti savo vyrą, kuris, kaip tyčia, dirbo ekspeditoriumi, dažnai važinėjo po Rusiją ir namuose nebūdavo po savaitę ar dvi.
Viskas vos nesibaigė skyrybomis, bet gydytojas patarė neskubėti. Jis ramino moterį, kad po gimdymo gali būti įvairių niuansų, tikėtinos net laboratorinės klaidos: juk dėl nėštumo ir gimdymo moters organizme pasikeičia baltymai, kas gali nulemti vienokią ar kitokią tyrimo paklaidą.
Moters sutuoktinis iškart pasidarė tyrimus, kurie parodė, kad sifiliu jis neserga. Pati moteris delsė pakartoti tyrimus, teigdama, kad galbūt vyras žinojo sergąs ir išsigydė ligą.
Pagaliau, įkalbėta mediko, moteris po maždaug pusantro mėnesio pakartojo tyrimus. Kaip ir G.Mečėjus tikėjosi, pakartotiniai tyrimai parodė, kad ji visiškai sveika.
Tiesa, per tą laiką vyras jau spėjo prisipažinti ir apie linksmybes už šeimos ribų.
Vyresni žmonės užsikrečia retai
Profesorius S.Čaplinskas pastebėjo, kad labiausiai lytiškai plintančiomis ligomis linkę užsikrėsti 25-35 metų amžiaus žmonės.
„Sifiliu užsikrečia keleriais metais vyresni, o chlamidioze ir gonorėja – keliais metais jaunesni. Chlamidiozę mes dažniau diagnozuojame tiems, kurie turi vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą, sifilį – dažniau žemesnio išsilavinimo žmonėms“, – sakė S.Čaplinskas.
Gydytojas G.Mečėjus prisiminė, turėjęs ir 60 metų pacientę, užsikrėtusią lytiškai plintančia liga. Bet tai – reta išimtis.
„Vyresniame amžiuje – reprodukcinio amžiaus pabaigoje ar jau praėjus reprodukciniam amžiui – užsikrėtimų per lytinius takus tikimybė mažėja dėl tam tikrų anatominių moters ypatybių, gleivinės jautrumo ir taip toliau.
Todėl pacienčių, kurioms prasidėjus menopauzei šviežiai diagnozuojamos lytinės ligos, yra minimaliai“, – sakė G.Mečėjus.
Tačiau su ŽIV infekcija, kaip pastebėjo S.Čaplinskas, yra kitaip. Vyriausiems vyrui ir moteriai, kuriems Lietuvoje diagnozuotas ŽIV, buvo 70 metų. Šie žmonės nebuvo tarpusavy susiję.
Jauniausiam, kuriam diagnozuotas ŽIV, tebuvo vos 8-eri ir tai nebuvo tas atvejis, kai ligą mama perdavė vaikui.
