Trombais užkimštų plaučių arterijų gydymui Santaros klinikų medikai pritaikė naują minimaliai intervencinę kardiologijos procedūrą – balioninę plaučių angioplastiką (BPA).
Jos metu pacientui, sergančiam lėtine plaučių arterijos trombine embolija, specialiu balionu buvo išplėstos plaučių arterijos šakos.
Šis inovatyvus gydymo metodas Lietuvoje buvo pritaikytas pirmąkart.
Ūminė liga virto lėtine
Pacientas, kuriam buvo atlikta ši inovatyvi procedūra, kaip portalui lrytas.lt pasakojo Santaros klinikų medikai, prieš 3 metus persirgo ūmine plaučių arterijos trombine embolija (PATE). Tuo metu stambūs trombai, susidarę kojų venose, pateko į plaučių arteriją ir dalį jų užkimšo.
„Ūminė plaučių arterijos trombinė embolija – tai liga, kai plaučių arterijos šakos yra užkemšamos trombais, atkeliavusiais iš giliųjų venų.
Daugeliu atveju pacientams galime padėti trombus ištirpindami tam skirtais skystinančiais vaistais. Tačiau tam tikrai daliai pacientų trombai neištirpsta, užkemša plaučių arterijų šakas ir liga tampa lėtine.
Į trombais užkimštas plaučių arterijos šakas negali pritekėti ir įsisotinti deguonimi kraujas. Organizmas kenčia dėl nuolatinio deguonies trūkumo. Atsiranda dusulys, trūksta oro.
Liga gana greitai progresuoja ir, deja, net baigiasi mirtimi“, – apie ligą pasakojo Santaros klinikų kardiologas Sigitas Čėsna.
Kaip tik tokia buvo ir minėtojo paciento PATE eiga.
Paciento kūne susidariusius trombus bandyta tirpdyti antikoaguliantais (kraują skystinančiais vaistais). Tačiau taip ištirpo tik dalis trombų. Nuo šios ligos pacientas pilnai nepasveiko, ji tapo lėtinė.
Dėl savo ligos pacientas jautė dusulį net ir nedidelio fizinio krūvio metu, bendrą silpnumą, progresavo ir plautinė hipertenzija, pasireiškė širdies nepakankamumo simptomai.
Pacientas buvo prižiūrimas Plautinės hipertenzijos koordinaciniame centre VUL Santaros klinikose. Gydymui buvo skiriami specialūs vaistai, mažinantys plautinę hipertenziją ir skystinantys kraują. Bet medikamentinis gydymas nesustabdė ligos progresavimo.
Netaikant intervencinio gydymo paciento laukė progresuojantys simptomai, galėjo prireikti net širdies ir plaučių transplantacijos.
Kraujagysles plėtė balionu
Vienintelis veiksmingas gydymo būdas buvo chirurginis, kai pašalinami seni, į kraujagyslių sienas įaugę trombai kartu su vidiniu kraujagyslių sluoksniu.
Tačiau toks gydymas įmanomas tik trombams esant didelio skersmens kraujagyslėse. Jei užkimštos vidutinio skersmens ar smulkios plaučių arterijos šakos, chirurginiu būdu pašalinti trombų nėra galimybės.
Gydytojai nusprendė pacientą pabandyti išgelbėti, pasitelkę balioninę plaučių angioplastiką.
Procedūros metu per paciento šlaunies veną kirkšnyje buvo pasiektos susiaurėjusios plaučių arterijos.
Gydytojai į arterijas įvedė apie 1 metro ilgio ir apie 2 mm skersmens kateterį. Per jį įstūmė labai ploną vielutę, kuria į pažeistą kraujagyslę įvedė balioną.
Išplėtus balioną, susiaurėjusi vieta kraujagyslėje buvo praplėsta, taip pagerinama kraujotaka.
Pasak medikų, siekiant sumažinti komplikacijų (pvz., plaučių kraujagyslių sužalojimo, galinčio sukelti mirtį) riziką, tokios procedūros atliekamos etapais.
Tam pačiam pacientui planuojama atlikti nuo 4 iki 10 procedūrų maždaug kas 4 savaites. Kartojant procedūras, bus plečiamos tos pačios kraujagyslės kaskart vis didesnio skersmens balionais iki bus pasiektas optimalus kraujagyslės dydis.
Kai baliono skersmuo didinamas etapais, išvengiama labai sunkių komplikacijų: kraujagyslės plyšimo ir kraujavimo į plaučius.
Norint sustiprinti šios procedūros gydomąjį poveikį, svarbu pagerinti kraujotaką didesniame kiekyje pažeistų kraujagyslių, todėl procedūrą tenka kartoti keletą kartų.
Išrašė iš ligoninės jau po dviejų dienų
Santaros klinikų kardiologė Taida Ivanauskienė džiaugėsi, kad pirmoji procedūra praėjo sėkmingai ir be komplikacijų.
„Pacientas jau po dviejų dienų buvo išrašytas iš ligoninės. Dabar pacientams, kuriems netinka atvira operacija, kurie turi daug gretutinių ligų, priklauso aukštos operacinės rizikos grupei, turime galimybę pasiūlyti gydymą balionine plaučių angioplastika.
Labai svarbu ir tai, kad šiai procedūrai nėra absoliučių priešparodymų. Santykinė kontraindikacija yra alergija jodui, nes procedūros metu naudojama kontrastinė medžiaga, kurioje yra jodo preparatų. Taip pat, atsižvelgiama į amžių ir inkstų funkciją.
Senyvo amžiaus pacientams (dažniausiai, dėl gretutinių susirgimų) didesnė komplikacijų rizika.
Pagrindinis procedūros tikslas – atverti užkimštas kraujagysles, atstatyti jose kraujotaką. Kraujagyslių susiaurėjimai išplečiami naudojant balioninius kateterius.
Atstačius kraujotaką plaučių arterijose, sumažėja krūvis dešiniam skilveliui išstumti kraują į plaučius, sustabdomas dešiniojo skilvelio nepakankamumo progresavimas“, – pasakojo gydytoja T.Ivanauskienė.
Mokėsi iš lenkų
Pasak Santaros klinikų kardiologų, balioninė angioplastika, kaip procedūra atsirado 1977 m. Tuomet pirmą kartą pasaulyje Ciuriche (Šveicarijoje) vokiečių radiologas ir kardiologas Andreasas Gruntzigas (1939–1985) atliko širdies vainikinės arterijos perkutaninę balioninę intervenciją savo paties sukonstruotu balionu. Pacientas sėkmingai išgyveno iki šiol.
Nuo tada prasidėjo širdies kraujagyslių ligos minimaliai intervencinio gydymo evoliucija. Buvo sukurti stentai (cilindro formos matalo lydynių tinkleliai), kurie išplėtus kraujagyslę balionėliu implantuojami į buvusio susiaurėjimo vietą, taip apsaugantys kraujagyslę nuo pakartotino susiaurėjimo.
Šiandien perkutaninė balioninė angioplastika su stentavimu yra efektyviausias, greičiausias ir saugiausias ūminio miokardo infarkto gydymo būdas. Balionine angioplastika ir stentavimu yra gydomi širdies, galvos, kaklo, periferinių arterijų susiaurėjimai. Taip pat implantuojamai kai kurie širdies vožtuvai, atliekamos intervencinės procedūros vaikams su įgimtomis širdies ydomis.
Plaučių arterijos šakų balioninė angioplastika yra sudėtingesnė nei kitų arterijų intervencija, dėl anatominių plaučių arterijos šakų ypatumų ir didelės kraujavimo į plaučius rizikos.
Balioninės plaučių angioplastikos gydymo pradininkai yra japonai, o atsiradus klinikiniams gydymo efektyvumo įrodymams, metodas vis dažniau pradėtas taikyti ir Europoje.
Kaip skelbiama Santaros klinikų pranešime spaudai, šiandien tokio gydymo metodo taikymo lyderiai Europoje yra prancūzai.
Labai progresyvūs ir mūsų kaimynai lenkai. Būtent į Lenkijoje esantį Plautinės hipertenzijos centrą, kuriam vadovauja didelę patirtį šioje srityje turintis profesorius Marcinas Kurzyna, ir vyko stažuotis Santaros klinikų medikai, prieš pradėdami taikyti BPA Lietuvoje.
Panašios procedūros gali prireikti ne vienam
Jeigu iki dabar pacientus, kuriems prireikdavo tokio gydymo, mūsų medikams tekdavo siųsti į medicininius centrus Europoje, dabar jie galės pagalbos sulaukti ir Lietuvoje.
Pasidomėjus, kiek Lietuvoje yra pacientų, kuriems gali prireikti tokio gydymo, Santaros klinikų kardiologai sakė, kad tikslios lėtinės tromboembolinės plautinės hipertenzijos statistikos Lietuvoje nėra, nes nėra šios ligos registro.
Remiantis kitų šalių epidemiologiniais paskaičiavimais ūminės plaučių embolijos dažnis 100 tūkstančių žmonių per metus siekia 39-115 atvejų. Iš jų į lėtinę ligą pereina apie 5 proc.
Tad Lietuvoje, gydytojų skaičiavimu, per metus turėtų būti nuo 40-120 naujų lėtinės PATE atvejų, jeigu darytume prielaidą, kad Lietuvoje yra apie 2 mln. suaugusių populiacijos.
