Mergaitė iš pradžių buvo atvežta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę Antakalnyje. Praėjus maždaug 12 val. nuo ligos pradžios vaikas buvo skubiai pervežta į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninę.
Deja, per porą valandų mažylė mirė. Gydytojai sakė, kad, nors buvo padaryta viskas, kas įmanoma, išgelbėti mergaitės nebuvo galimybių.
Mergaitė buvo skiepyta, tačiau, susirgo pavojinga infekcija. Kaip tai galėjo įvykti?
Beveik neabejojama, kad reakciją nulėmė tai, kad vaiko ligą lėmė toks pneumokoko serotipas, kurio skiepai neapima.
„Pneumokokų yra gal apie 90 serotipų, o skiepas apima tik 10. Gaminant skiepą galvojama apie pačius dažniausius ligų sukėlėjus, bet jų yra daugiau ir sužinoti, kad vaikas nesusidurs su kitokiu streptokoku mes negalime“, – pirmadienį žurnalistams paaiškino VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė docentė daktarė Virginija Žilinskaitė.
VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės profesorius habil. dr. VUL Vytautas Usonis taip pat pabrėžė, kad mergaitė mirė nuo ligos, nuo kurios galimo sukėlėjo neapsaugo nė viena vakcina.
„2012-2013 metų duomenimis, tokių pneumokokų visuomenėje yra tik 0,4 procento. Tai yra retas sukėlėjas, kurio nėra vakcinoje. Labai gaila, kad nėra kryžminio imuniteto. Skiepai apsaugo tik nuo dažniausiai paplitusių sukėlėjų, deja, ne visų“, – apgailestavo profesorius V.Usonis.
Gydytojai pabrėžė, kad kol kas žinomas tik mergaitės gyvybę nusinešusios ligos sukėlėjas. Bet kol kas nėra galutinių išvadų, kokios grupės tai sukėlėjas. Paprastai išsamus atsakymas, atlikus tyrimus, paaiškėja per 7 dienas, preliminarus – per kelias.
Anot profesoriaus, apie 900 vaikų tyrimas Lietuvoje parodė, kad vos ne kas antras vaikas nosiaryklėje turi vienokį ar kitokį pneumokoką. Vieniems infekcija pasireiškia tik sukėlėjo nešiojimu, kitiems jis gali sukelti plaučių ar ausų uždegimą ir tik labai retais atvejais – tokią tragišką baigtį, kaip šiuo atveju – mirtį.
Šiemet VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninėje tai yra pirma mirtis nuo žaibinio sepsio. Pernai tokių mirčių būta trys, užpernai – viena.
Pasidomėjus, kokia yra mirtinos ligos pradžia, gydytoja V.Žilinskaitė atkreipė dėmesį į didelį karščiavimą, kuomet temperatūra pakyla iki 39 ir daugiau laipsnių.
Labai svarbu, kaip nukritus temperatūrai vaikas elgiasi. Jeigu jis net ir praėjus karščiavimui tebėra vangus, reikia skubiai kreiptis į medikus.
